Pavyzdžiui, neregiai, naršydami internete, apsipirkdami elektroninėse parduotuvėse ar tvarkydami savo finansus banko programėlėje, naudoja ekrano skaitymo programas. Šios programos ne tik pateikia ekrano turinį balsu ar Brailio eilute, bet ir leidžia naršyti svetainėse bei programėlėse, pasirinkti nuorodas, paspausti mygtukus ar užpildyti formas klaviatūros ar gestų pagalba, rašoma pranešime spaudai.
Tačiau jei svetainė ar programėlė sukurta nesilaikant prieinamumo standartų, ekrano skaitymo programos negali tinkamai atpažinti ar valdyti jos elementų – tuomet kai kuriuos veiksmus tampa sunku arba visai neįmanoma atlikti.
Apie skaitmeninio prieinamumo situaciją ir praktines kliūtis, su kuriomis susiduria neregiai, kalbamės su Andžejumi Ravanu, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Informacinės aplinkos prieinamumo specialistu. Pats būdamas neregys naudotojas, Andžejus dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie kasdienius iššūkius bei reikalingus pokyčius.
– Žvelgiant į pastaruosius kelerius metus, kokia, tavo manymu, yra skaitmeninio prieinamumo situacija Lietuvoje?
– Situacija, kad ir nelabai sparčiai, bet kryptingai ir stabiliai gerėja. Didieji verslai jeigu ne drastiškai keičia savo platformas, darant jas prieinamas, tai bent jau pradeda aktyviai domėtis prieinamumo tema. Žinoma, tam yra priežastis – vasarą įsigaliojęs Gaminių ir paslaugų prieinamumo įstatymas (šis įstatymas yra nacionalinis Europos prieinamumo akto įgyvendinimas Lietuvoje – aut. past.), kuris įpareigoja ir privačius verslus teikti prieinamus gaminius bei paslaugas. Lūkestis, kad verslas suaktyvės ir atsiras daugiau sujudimo, buvo didesnis.
– Kalbant apie konkrečius pavyzdžius, kai tavo dažnai naudojamos svetainės ar programėlės tampa neprieinamos, ką darai tokiose situacijose? Ar rašai el. laiškus toms organizacijoms ar įmonėms, kad praneštum apie problemas? Įsivaizduoju, kad tai gali atimti nemažai laiko…
– Taip, rašau laiškus viešai prieinamais kontaktais, bet tai dažniausiai neduoda rezultatų. Gaunu tik mandagų atsakymą, kad ateityje pasistengs atsižvelgti į gautas pastabas. Jeigu tai viešojo sektoriaus produktas, tuomet rašome (LASS – aut. past.) raštą Valstybinei skaitmeninių sprendimų agentūrai (VSSA), nes jie prižiūri viešąjį sektorių. Šiuo atveju rezultato galima tikėtis, bet jis nebūtinai bus toks, kokio norisi. Be to, visas procesas užtrunka daug laiko. Pavyzdžiui, po mano rašto, kad Valstybinio studijų fondo interneto svetainė turi daug prieinamumo trūkumų, praėjo dveji metai. VSSA įpareigojo juos pašalinti prieinamumo kliūtis, bet programuotojai padarė dar blogiau nei buvo, ir to pakartotinai niekas netikrino.
– Pagal šių metų birželį įsigaliojusį Europos prieinamumo aktą, tam tikrų paslaugų teikėjų (pavyzdžiui, bankų, elektroninės prekybos ir kt.) interneto svetainės ar programėlės privalo būti prieinamos. Vienas svarbus aspektas yra tai, kad kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje veikia priežiūros institucijos, į kurias galima kreiptis susidūrus su prieinamumo problemomis. Pažeidėjams už tai gali būti taikomos ir piniginės baudos. Kitas dalykas, kurį numato šio Akto įgyvendinimas Lietuvoje, tai, kad svetainės arba mobiliosios programėlės privalo turėti bendrąjį paslaugų teikimo sąlygų aprašą, paprastai tariant, prieinamumo aprašą (angl. „accessibility statement“). Vienas iš esminių jo elementų – nurodyti kontaktus, kuriais naudotojai gali tiesiogiai kreiptis į įmonę ar organizaciją susidūrus su prieinamumo problemomis. Įsivaizduoju, kad tai, tam tikra prasme, „palengvintų“ darbą naudotojams ar klientams, susidūrusiems su prieinamumo kliūtimis. Bet koks būtų tavo asmeninis pasirinkimas: pirmiausia sukontaktuoti tiesiogiai ar iškarto kreiptis į priežiūros instituciją?
– Žinoma, kontaktuoti tiesiogiai. Aš tiek gyvenime, tiek darbe esu kompromisų žmogus, ir, jeigu galima susitarti geranoriškai, visuomet geriau tartis. Tam ir yra tie kontaktai ir tokia jų paskirtis.
– Europos prieinamumo aktas, panašu, jau duoda tam tikrų rezultatų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, buvo oficialiai kreiptasi dėl keturių didžiausių prekybos tinklų elektroninių parduotuvių prieinamumo problemų. Jie buvo įpareigoti pašalinti kliūtis. Procesas vis dar vyksta. Kaip tu pats matai situaciją Lietuvoje: ar šio Akto įsigaliojimas paskatins daugiau piliečių ir organizacijų kreiptis į atitinkamas institucijas (turint omenyje, kad anksčiau net nebuvo, kur kreiptis) dėl prieinamumo stokos?
– Manau, kad iš fizinių asmenų žymiai daugiau kreipimųsi nebus, nes, pavyzdžiui, neregių bendruomenė, kai kažkas buvo neprieinama, ir taip tuos kontaktus susirasdavo bei kreipdavosi. Tačiau kitas aspektas, kad organizacijos, tokios kaip LASS, dabar turi įrankį inicijuoti pokyčius įmonėse, kad šios pritaikytų savo skaitmeninius produktus. Mes jau naudojamės šiuo įrankiu.
– Kalbant apie Europos prieinamumo akto įgyvendinimą, daugelis įmonių savininkų vis dar mano, kad prieinamumo įskiepis (angl. „accessibility overlay“) gali būti greitas ir „pigus“ būdas išspręsti prieinamumo problemas. Tokie įskiepiai dažnai leidžia keisti šriftų dydį, spalvų kontrastą ar paslėpti vaizdus ir animacijas.
Tačiau žmonėms, kurie naršydami internete ar naudodamiesi programėlėmis pasikliauja ekrano skaitymo programomis, šie įskiepiai yra visiškai neveiksmingi. Įjungus tokį įskiepį, banko programėlės mygtukas netaps prieinamas, o pirkimo konkrečioje svetainėje vis tiek gali būti neįmanoma atlikti.
Be to, daugelis skaitmeninio prieinamumo specialistų pasisako prieš tokius įskiepius ir dėl to, kad yra konkrečių atvejų, kai jie netgi trukdo ekrano skaitymo programoms veikti – dėl to kai kurios svetainės tampa visiškai neprieinamos.
Ar tau yra tekę su tuo susidurti? Koks tavo, kaip prieinamumo specialisto, požiūris į šiuos įskiepius?
– Labai neigiamas požiūris. Visų pirma, dėl deklaratyvios pusės. Tokie įskiepiai, kurių pardavimų interneto svetainėje parašyta, kad jie užtikrina visišką prieinamumą, kelia sumaištį, nes su prieinamumu nesusiję portalų savininkai nuoširdžiai tiki, kad taip ir yra. Visų antra, įskiepiai neskatina kurti skaitmeninių produktų, laikantis prieinamumo reikalavimų. Na, ir iš tikro tokie įskiepiai gali apriboti svetainės funkcionalumą, ne kartą pats esu su tuo susidūręs. Pavyzdžiui, interneto svetainėje paieškos forma atsidaro paspaudus ant interaktyvaus grafinio elemento, o įskiepis turi funkciją, „slėpti vaizdus“, įjungus šią funkciją paieška ekrano skaitymo programų vartotojams tiesiog dingsta. Čia pats paprasčiausias pavyzdys, yra ir daugiau įvairių situacijų.
– Esi minėjęs ankstesniuose interviu, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse vis dar gajus klaidingas požiūris, jog žmonės su negalia pasikliauja tik neįgalumo pašalpomis ir dažnai gyvena skurde. Kitas paplitęs mitas – kad jie yra technologiškai neraštingi. Iš tiesų, yra viskas atvirkščiai – jie puikiai išmano technologijas (yra „tech-savvy“) ir jas prisitaiko savo poreikiams. Tad kaip manai, kur slypi problema: kodėl tiek daug įmonių ar organizacijų vadovų, specialistų, atsakingų už interneto svetaines ar programėles, vis dar „užkimba ant įskiepių meškerės“?
– Manau, kad tai lemia žemas suvokimas apie prieinamumą. Tai, kaip bebūtų gaila, yra visiškai normalu, nes apie skaitmeninį prieinamumą net programuotojų niekas nemokina. Įmonės, kurios dirba su prieinamumu, neturi resursų investuoti į marketingą. Tuo tarpu įmonės, kurios kuria įskiepius, ir jų distributoriai, atvirkščiai, agresyviai reklamuoja savo produktus.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt 