Ekspertai nieko gero nežada – jeigu situacija nesikeis, dalis Europos bitininkystės ūkių gali atsidurti ties bankroto riba, o vartotojai ir toliau rizikuos įsigyti padirbtą produktą vietoj tikro medaus. Specialistai taip pat dalijasi patarimais gyventojams, kaip neapsigauti.
Bitininkai: jeigu nebus imtasi adekvačių priemonių, bitininkystė bus sužlugdyta
Į Lietuvą ir kitas ES valstybes iš trečiųjų šalių plūsta dideli kiekiai neautentiško pigaus medaus, pranešime žiniasklaidai pabrėžė Lietuvos bitininkų sąjunga. Tad, nors Lietuvos bitininkai pagamina daug kokybiško medaus, negali jo nei pelningai parduoti, nei išlikti nelygioje ir nesąžiningoje konkurencinėje kovoje. Be to, pažeidžiamos vartotojų teisės ir teisėti lūkesčiai prekybos centruose įsigyti kokybišką produktą.
Lietuvos bitininkų sąjunga iš pagrindinių prekybos centrų didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune, Panevėžyje surinko medaus mėginius ir išsiuntė juos ištirti į Estijos laboratoriją „Celvia CC AS“. Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad iš 10 skirtingų medaus mėginių 7 yra neautentiški, neatitinkantys natūraliam medui keliamų reikalavimų. Iš esmės tai suklastotas medus, nors parduodamas kaip tikras produktas. Taip apgaudinėjami vartotojai ir diskriminuojami Lietuvos bitininkai, sąžiningai gaminantys autentišką, kokybišką medų, akcentavo Lietuvos bitininkų sąjunga.
Panašūs medaus tyrimai, tik anksčiau, buvo atlikti ir Latvijos bitininkų asociacijos. Iš 20 mėginių, pirktų prekybos centruose Jelgavoje, Jūrmaloje ir Rygoje, tik 6 atitiko autentiško medaus standartą, 14 buvo neautentiški, tarp jų ir Lietuvos gamintojų medus.
Kaip teigė Latvijos bitininkų asociacijos valdybos pirmininkas Valteris Brusbardis, šiuo metu bitininkystės sektorius išgyvena krizę: medaus kainos stipriai kritusios, derlių sunku parduoti. Susidariusi absurdiška situacija: Latvijos ir kitų ES šalių bitininkams sunku parduoti tikrą medų, o štai „medaus“, kuris, remiantis laboratoriniais tyrimais, yra neautentiškas, pilnos prekybos centrų lentynos.
Pasak Latvijos bitininkų asociacijos vadovo, bitininkai negali konkuruoti su medaus klastojimu. Rinka perpildyta pigaus įvežtinio „medaus“ iš trečiųjų šalių: vidutinė į ES iš Kinijos importuoto medaus vertė 2024 m. pirmąjį pusmetį siekė 1,28 euro už kilogramą. Tokia kaina autentiško medaus negali pagaminti joks bitininkas nei Latvijoje, nei kitose ES šalyse. Remiantis statistiniais duomenimis, 2023 m. į ES iš Kinijos importuota net 60 177 tonos „medaus“.
Lietuvos bitininkų sąjunga taip pat pažymi, kad dėl tokios praktikos ekonominę ir moralinę žalą patiria vartotojai valgydami padirbtą medų kaip tikrą, taip pat bitininkai, sunkiu darbu stipriai prisidedantys prie augalų apdulkinimo, derliaus didinimo, bet patiriantys didžiulius finansinius nuostolius dėl nesąžiningos konkurencijos ir negaunamų pajamų.
Ši situacija, Lietuvos bitininkų sąjungos teigimu, veda prie daugumos šalies bitininkystės ūkių bankroto. Jeigu nebus imtasi adekvačių priemonių ir ši situacija tęsis, ilgai laukti nereikės – bitininkystė, kaip žemės ūkio šaka, bus sužlugdyta, o bitininkai turės ieškotis kito amato. Ši lietuviško medaus krizė jau tęsiasi mažiausiai trejus su puse metų, o atskirose ES valstybėse neautentiško medaus problema fiksuojama net gerokai anksčiau.
Didžiausias įtartinų medaus siuntų skaičius iš Kinijos
Savo ruožtu Europos kovos su sukčiavimu tarnyba pranešė, kad išanalizavus 320 medaus mėginių, paimtų pasienio kontrolės punktuose visoje Europoje, buvo nustatyta, kad 46 proc. jų buvo suklastoti. Iš viso buvo nustatyta, kad 133 įmonės – 70 importuotojų ir 63 eksportuotojų – buvo susijusios su įtariamai suklastoto medaus siuntomis.
Operacijos metu taip pat nustatyta, kad didžiausias absoliutus įtartinų medaus siuntų skaičius buvo iš Kinijos (74 proc.). Medus iš Turkijos turėjo didžiausią santykinį įtartinų mėginių skaičių (93 proc.). Įtartinų iš Jungtinės Karalystės importuoto medaus atvejų skaičius buvo dar didesnis – 100 proc.
Apie medaus falsifikavimo atvejus praneša ne tik Lietuva ar Latvija, bet ir Estija, Vokietija, Austrija, Vengrija, Italija.
Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“ taip pat informuoja, kad viso bitininkystės sektoriaus ekonominis tvarumas darosi vis trapesnis dėl mažėjančių derlių, augančių ligų kontrolės kaštų ir konkurencijos su importuotu medumi, kuris prekybos centruose parduodamas už kainas, gerokai mažesnes nei vietinės gamybos kaštai. Daugiausia medaus importuojama iš šalių, kuriose taikomi žemesni atsekamumo ir kokybės standartai, tokių kaip Kinija, Ukraina ir Argentina, todėl Italijos rinkai daromas didelis spaudimas.
Dažniausiai parduodamas prekybos centruose
Pirmoji Baltijos šalyse medaus someljė Rasa Nabažaitė „Delfi“ pirmiausia pabrėžia, kad šiuo atveju kalbama ne apie smulkių bitininkų gaminamą medų, o apie industrinį.
„Išgirdę apie neskaidrumą, žmonės neretai automatiškai pagalvoja, jog mūsų šalies bitininkai apgaudinėja – maišo medų su cukrumi, kad jo būtų daugiau. Tai visiškai netiesa. Pagrindinė problema slypi ne smulkiųjų bitininkų, o industrinio tipo meduje. Kalbu apie pramoninį produktą, kuris į rinką iš kitų šalių patenka dideliais kiekiais. Būtent tokį medų dažniausiai matome prekybos centrų lentynose – tiek pigiausiuose stiklainiuose, tiek spaudžiamuose plastiko buteliukuose“, – komentuoja ji.
Specialistė taip pat paaiškina, kad jeigu ant pakuotės parašyta tiesiog „medus“, tai rodo, jog jis surinktas iš vieno bitininko ir vienos vietovės. Be to, anot „Delfi“ pašnekovės, ant etikečių gali būti ir kitokių užrašų: „ES medaus mišinys“, „ne ES medaus mišinys“ arba „ES ir ne ES medaus mišinys“.
„Pirmuoju atveju į bendrą masę yra sumaišytas įvairiose ES šalyse pagamintas medus, antruoju – naudojamas tik iš trečiųjų šalių atkeliavęs medus, o trečiuoju – derinamas tiek europietiškas, tiek iš ne ES šalių importuotas“, – įvardija ji.
Pasak medaus someljė, būtent produktai su užrašu „ES ir ne ES medaus mišinys“ ir kelia daugiausia problemų.
„Didelės gamyklos superka medų iš įvairių pasaulio šalių. Kadangi vartotojai dažniau linkę rinktis ES produkciją, gamintojai neretai į didelius kiekius trečiųjų šalių – dažniausiai kiniško – medaus įmaišo nedidelį kiekį europietiško. Pavyzdžiui, į dvi tonas kiniško medaus galima įdėti vos vieną kibirą lietuviško ir tai jau bus parduodama kaip ES ir ne ES medaus mišinys. Didžiausia problema ta, kad tas kiniškas ar ukrainietiškas produktas labai dažnai neatitinka tikro medaus kriterijų“, – paaiškina R. Nabažaitė.
„Šiuo metu gamintojai neprivalo nurodyti, kokiomis proporcijomis buvo maišomas skirtingos kilmės medus“, – priduria ji.
Padirbto medaus pagrindas – cukrus
R. Nabažaitė taip pat pažymi, kad padirbtas medus gaminamas cukraus pagrindu – tai tėra sirupas.
„Nors natūraliame meduje angliavandenių yra daugiausia, jo cukrūs visiškai kitokie nei gaunami iš cukranendrių, ryžių ar kukurūzų. Be to, tikrame meduje randama apie 300 skirtingų medžiagų: fermentų, mineralų, organinių rūgščių ir kitų naudingų junginių. Sirupe viso to nėra, tai tik vanduo su cukrumi, taip pat dažikliai ir aromatai, kurie suteikia medui būdingą spalvą, kvapą bei skonį“, – paaiškina ji.
„Delfi“ pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad padirbiniai gali būti labai įvairaus lygio.
„Vieni – menkaverčiai, jų sintetinę kilmę galima atpažinti vos paragavus, tačiau yra ir itin pažangių klastočių. Vokietijoje sukurtame dokumentiniame filme kalbama apie tai, kaip Kinijoje veikia ištisa medaus padirbinių industrija: gamintojai siūlo „dizainerių sirupus“, kurie netgi sugeba praeiti dalį laboratorinių autentiškumo testų. Padirbinėjimo technologijos yra stipriai ištobulintos. Vos tik mokslininkai atranda naują metodą netikram medui patikrinti, klastotojai greitai sugalvoja, kaip jį apeiti“, – teigia specialistė.
Kaip neapsigauti?
R. Nabažaitė, paklausta, kaip norint nusipirkti tikro kokybiško medaus, neapsigauti, visų pirma, ragina medų pirkti ne prekybos centruose, o tiesiai iš bitininko.
„Perkant tiesiai iš gamintojo gaunamas pats geriausias rezultatas – medus nukeliauja trumpesnį atstumą iki jūsų, todėl būna tikrai šviežesnis ir kokybiškesnis“, – teigia ji.
„Jeigu negalite medaus iš bitininko nusipirkti fiziškai, yra nemažai elektroninių parduotuvių, kuriose patys bitininkai prekiauja savo medumi“, – priduria specialistė.
Žmones, vis dėlto nusprendusius medų pirkti prekybos centruose, R. Nabažaitė ragina atidžiai skaityti etiketes.
„Jeigu etiketės priekyje matote užrašą „medus“, tai dar nieko negarantuoja. Būtinai pasižiūrėkite į tai, kas parašyta šonuose smulkiu šriftu. Jei pamatysite užrašą „medaus mišinys“, žinokite, kad dažniausiai tai – pramoninis produktas ir didelė tikimybė, jog jame gali būti įmaišyta netikro, iš Kinijos atkeliavusio medaus. Kokią dalį tokiame meduje tas netikras medus sudaro, neaišku, bet būtent tokioje produkcijoje jam atsirasti rizika yra didžiausia. Dėl to labai skatinu tokių mišinių vengti“, – paaiškina ji.
Specialistė taip pat priduria, kad pažiūrėjus ar paragavus nustatyti, ar medus tikras, beveik neįmanoma.
„Netgi aš ne visada galėčiau pasakyti, ar medus natūralus. Be to, šiais laikais technologijos taip ištobulintos, kad net laboratorijos kartais nebeatskiria padirbinio nuo tikro medaus. Tad, jei laboratorija neatskiria, paprastam vartotojui juo labiau sunku tai padaryti“, – įsitikinusi ji.
ES ėmėsi veiksmų: griežtina ženklinimą
2024 m. pradžioje Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas susitarė dėl vadinamosios „Pusryčių direktyvos“, kuria atnaujintos taisyklės dėl tam tikrų maisto produktų – vaisų džemų, sulčių, medaus ir tam tikrų pieno produktų – sudėties, ženklinimo bei pavadinimų.
Šia direktyva siekiama skatinti perėjimą prie sveikesnės mitybos, padėti vartotojams priimti informacija grįstus sprendimus, taip pat užtikrinti produktų kilmės skaidrumą.
Medaus atveju siekiama įvesti „privalomą kilmės ženklinimą“, kuris leis Europos Komisijai taikyti ir metodus, skirtus medaus falsifikavimui cukrumi nustatyti. Taip pat tai suteiks galimybę sukurti vienodą metodiką medaus kilmės atsekimui bei kriterijus, leidžiančius įsitikinti, kad medus nėra perkaitintas, kai parduodamas galutiniam vartotojui.
Vienas iš svarbiausių pokyčių – etiketėse medaus kilmės šalys bus nurodomos mažėjančia tvarka pagal svorį. Be to, vartotojai matys, kokią procentinę dalį mišinyje sudaro kiekvienos šalies medus – tai užtikrins didesnį skaidrumą.
„Pusryčių direktyva“ įsigaliojo 2024 m. birželio 13 d. Valstybės narės turi ją perkelti į nacionalinę teisę iki 2025 m. gruodžio 14 d., o direktyvos nuostatos turi būti pradėtos taikyti nuo 2026 m. birželio 14 d.
Į direktyvą „Delfi“ kalbinta medaus someljė R. Nabažaitė žiūri skeptiškai, pabrėždama, kad reguliavimas būtinas, tačiau pačios direktyvos veiksmingumas priklausys nuo pačių vartotojų sąmoningumo.
„Ar direktyvoje numatyti ženklinimo pokyčiai turės realios įtakos kovojant su neautentišku medumi, labiausiai priklausys nuo galutinio vartotojo ir jo domėjimosi produktu. Etiketę būtina ne tik perskaityti, bet ir gebėti ją tinkamai interpretuoti. Be kita ko, medų gaubia daugybė mitų ir legendų, todėl itin svarbus yra vartotojų švietimas“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.
„Bitininkystės sektorius ilgą laiką daugiausia dėmesio ir investicijų skyrė medaus gavybai bei bitininkavimo technologijoms, tačiau buvo ignoruota ne mažiau svarbi sritis – komunikacija su vartotojais ir medaus, kaip produkto, populiarinimas. Tai yra būtina sąlyga, kad ši, paskutinė trumpoji grandinė, išliktų gyvybinga ir ateityje“, – priduria ji.
Savo ruožtu Lietuvos bitininkų sąjunga dar šiais metais kreipėsi į atsakingas šalies institucijas su prašymu sugriežtinti medaus importo kontrolę, atlikti prekybos centruose parduodamo medaus autentiškumo tyrimus ir pašalinti iš rinkos suklastotus produktus.
Neleiskite Lietuvos prekybos tinkluose pardavinėti gaminio, kuris pažymėtas kaip medus, bet nėra autentiškas ir neatitinka ES Tarybos direktyvos Nr. 2001/110/EB dėl medaus reikalavimų, pranešime žiniasklaidai rašė Lietuvos bitininkų sąjunga.
Sąjunga taip pat ragina skatinti ES medaus rinkos reguliavimą: būtini medaus importo iš trečiųjų šalių apribojimai ir griežta stebėsena; reikia kuo greičiau akredituoti laboratorinius metodus, skirtus medaus autentiškumui nustatyti per trumpą laiką. Pavyzdžiui, naujasis medaus DNR tyrimas tiksliai parodo medaus kelią nuo avilio iki stalo, kadangi jame randama visų su juo kontaktavusių gyvybės formų (augalų žiedadulkių, bičių likučių ir kt.) DNR. Neautentiškame meduje tokių DNR likučių neaptinkama.
„Neleiskite klaidinti vartotojų prekybos vietose. Visa informacija apie medaus kilmę turi būti kuo aiškiau pateikta etiketėse“, – rašo Lietuvos bitininkų sąjunga.