Šeimos verslų įtaka – ne tik darbo vietos
„Paklausti apie pasiekimus, kuriais labiausiai didžiuojasi, dauguma šeimos verslų įvardija pajamų augimą, darbo vietų kūrimą ar filantropinę veiklą. Nors ir neabejotinai svarbu, tai – tik maža dalis platesnio poveikio, kurį šeimos verslai turi ir gali turėti. Be ekonominio indėlio šios įmonės turi potencialą skatinti transformuojančius pokyčius – formuoti bendruomenes, skatinti tvarumą ir puoselėti inovacijas“, – teigia analitikai.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, šeimų verslų dalis sudaro apie 80%, Čia, kitaip nei jaunesniame, 30-mečiame Lietuvos versle, istorija ir tradicijos yra senesnės.
Pavyzdžiui, 1978 m. Italijoje, Toskanoje, įkurta sveikatos priežiūros bendrovė „Aboca“ gamina 100% natūralius ir biologiškai skaidžius keliolikos farmacinių formų – nuo vaistažolių arbatų iki tablečių ar tepalų – produktus be dirbtinių medžiagų ir kontroliuoja visus produkto etapus – nuo 100% ekologinio ūkininkavimo iki mokslinių tyrimų ir gamybos.
„Pradedame nuo to, kad visos gyvosios sistemos susijusios tarpusavyje. Visos gyvosios sistemos yra susijusios tarpusavyje. Jeigu šį požiūrį pritaikysime ir socialinėms bendruomenėms, galime pasakyti dar vieną esminį dalyką – yra tarpusavio sąsaja tarp asmeninio ir bendrojo gėrio. Mes visi esame susiję, kad ir COVID-19 pavyzdys – negaliu būti sveikas, jeigu kiti serga. Ir tai – ne nušvitimas, nes daug kas mums sako: „Jūs nušvitęs verslininkas, tokia vizija, etika.“ Ne, tiesiog tokia realybė: jeigu noriu asmeninės gerovės, turiu rūpintis ir bendrąja. Todėl mūsų įmonės vizijoje yra ne tik pelnas, sakome, kad parduodame ne tam, kad sukurtume vertę. Kuriame vertę, kad galėtume parduoti“, – sakė Massimo Mercati, „Abocos“ vadovas, VŽ lankantis įmonės biure.
Massimo Mercati, sveikatos priežiūros produktų gamintojos „Aboca“ generalinis direktorius. Gabijos Sabaliauskaitės (VŽ) nuotr.
Įmonė remiasi „one healh“ – „vienos sveikatos“ koncepcija, pripažįstančia žmonių, gyvūnų ir augalų tarpusavio priklausomybę, tad sisteminis mąstymas, tarpusavio sąsajų požiūris perkeliamas ir į kitas sritis.
Labiausiai matomas šio verslo poveikis, kuris, pasak „McKinsey“ dažniausiai yra darbo vietos, įtaka ekonomikai ir pan., akivaizdus regione ar XI a. Sansepolcro miestelyje. Ten veikia „Aboca“, įkurtas įmonės vaistažolių, vaistininkystės muziejus, priešais – įmonės restoranas, taip pat „Aboca“ įkūrė viešbutį, pavadintą Lucos Pacioli garbei. L. Pacioli – iš Sansepolcro kilęs XV pab. – XVI a. pr. gyvenęs italų vienuolis, matematikas, laikomas vienu iš šiuolaikinės apskaitos, buhalterijos pradininkų. Beje, viena didžiausių Lietuvos apskaitos įmonių 1993 m. įkurta UAB „Pačiolis“ ir pavadinta jo vardu.
Sansepolcro, Italija. Gabijos Sabaliauskaitė (VŽ) nuotr.
2018 m. „Aboca“ tapo viešosios naudos siekiančia korporacija (angl. benefit corporation, it. Società Benefit), po poros metų, kai tokia teisinė forma atsirado Italijoje, pirmoje šalyje po JAV.
Pagal šį modelį, įmonės siekia pelno, bet įsipareigoja kurti ir teigiamą poveikį visuomenei, jį matuoti. Italijoje tokios bendrovės savanoriškai išsikelia vieną ar daugiau naudos visuomenei tikslų, sričių, kur tą naudą kurs, ir vykdo šią veiklą šalia pagrindinio tikslo – pelno siekimo.
„Aboca“ įmonės statute yra įvardijusi teigiamo poveikio visuomenei tikslus 6-iose srityse – nuo tvarios bendruomenių plėtros iki mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros.
Sveikatos priežiūros produktų gamintojos „Aboca“ muziejus Sansepolcro mieste, Italijoje. Gabijos Sabaliauskaitės (VŽ) nuotr.
Į pastarąją veiklą pernai bendrovė investavo per 9,3 mln. Eur, arba beveik 18% 2024 m. EBITDA, joje dirbo 68 tyrėjai, arba 3,7% viso personalo, vykdyti 22 klinikiniai tyrimai, skaitmenizuota ir archyvuota per 39.114 senųjų receptų ir kt.
Naujų tiekimo grandinių srityje 2024 m. Poveikio ataskaitoje įmonė nurodo surengusi 3.000 mokymų daugiau kaip 33.500 vaistininkų, iš kurių 76% – ne Italijoje. 85% įmonės išlaidų tiekėjams skirta Italijos įmonėms, daugiau kaip 36% pasiekia vietines Umbrijos ir Toskanos regionų įmones. 87% 2024 m. prisijungusių darbuotojų buvo iš šių regionų.
Iš Toskanos į Braziliją
Žmonių įvertinimo srityje bendrovė nurodo išmokėjusi daugiau kaip 2,1 mln. Eur, arba 5,43% EBITDA premijų darbuotojams,; įmonės valgykloje patiekta beveik 77.000 patiekalų porcijų. Beje, iš įmonės valgykloje naudojamų produktų 60% ekologiški, 40% – pagaminti pačių.
Pinigų yra, – ko reikia, kad smulkusis verslas juos paimtų?
Lietuvos kreditavimo rinka yra gerokai labiau išsivysčiusi nei kaimyninių šalių, konstatuoja Linas Armalys, smulkiojo ir vidutinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“, veikiančio Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos rinkose, vadovas. Mūsų šalies verslininkai turi didelį pasirinkimą, iš ko pasiskolinti: bankų, kredito unijų, nebankinių kredituotojų, sutelktinio finansavimo platformų ir net greitųjų kreditų.
„Skaningos“ dovanos – auganti tendencija: ieško geros emocijos ir ją randa
Kalėdinių dovanų projektas bene kiekvienam verslui kasmet tampa ir galvos skausmu, ir galimybe išsiskirti. Tendencijos rodo, kad jų gavėjai vis dažniau įvertina nuoširdžias pastangas – dovanos praktiškumą, prasmę ir emociją. Todėl simbolinės, mandagumo dovanos pamažu užleidžia vietą toms, kurios perduoda vertybes ir turi potencialo sustiprinti ryšį. Vienos iš tokių – abejingų nepaliekantys skonių ritualai.
33 min.Kaip pigiausiai išsiimti pinigus 2026-aisiais. Ekspertės patarimai NT vystytojams
Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo sutartį.
28 min.Verslo civilinė atsakomybė – drausti galima ir nuo grėsmių reputacijai
Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civiline atsakomybe susijusioms žaloms išmokėjo 1,6 milijono eurų.
Įmonė turi įvairių iniciatyvų personalui, nuo melanomos prevencijos iki vaikų gimimo šventimo, mokymų tėvams. Pavyzdžiui, 2024 m. tėvams skirta 35.600 Eur, pasodinti 38 medžiai – po vieną kiekvienam vaikui.
Sveikatos priežiūros produktų „Aboca“ biuras Sansepolcro mieste, Italijoje. Gabijos Sabaliauskaitės (VŽ) nuotr.
Poveikio iniciatyvos pasiekia ir kitų žemynų bendruomenes. Naujausioje poveikio ataskaitoje nurodoma, kad bendrovė su vietos organizacija pradėjo projektą Brazilijoje, skirtą auginti kraštuotosioms malpigijoms (angl. acerola), pagrindinei žaliavai „Abocos“ gaminamam natūraliam vitaminui C, miško teritorijoje, kur vyksta reikšmingas ekologinis atkūrimo procesas. Panašios iniciatyvos vystomos Argentinoje ir Indijoje.
Prie kultūrinės ir edukacinės veiklos prisideda įmonės leidykla „Aboca Edizioni“, 2024 m. išleidusi 55 naujus darbus, pardavusi 51.000 egzempliorių; „Abocos“ muziejus, kurį pernai aplankė per 18.700 lankytojų.
Sveikatos priežiūros produktų gamintojos „Aboca“ muziejus, leidyklos „Aboca Edizioni“ knygos. Gabijos Sabaliauskaitės (VŽ) nuotr.
Muziejuje sukaupta senųjų receptų, botaninių iliustracijų, grūstuvių kolekcija ir kitų fitoterapijos temos eksponatų, nuo ko kadaise ir prasidėjo Mercati šeimos verslas.
„Aboca“ išaugo iki tarptautinio sveikatos priežiūros prekių ženklo, kurio konsoliduotos pajamos 2024 m. sudarė 298 mln. Eur. Jis veikia 24-iose ES ir už jos ribų esančiose šalyse, turi 1.800 darbuotojų, daugiau kaip 50.000 vaistinių, prekiaujančių jų produktais, klasifikuojamais kaip medicinos priemonės.
Iš vilos Italijoje – tarptautinė kompanija
1978 m. Valentino Mercati su žmona Rosetta įkūrė „Abocą“. Kaip pasakoja jų sūnus, M. Mercati, dabar vadovaujantis įmonei, XX a. 8-ame dešimtmetyje jo tėtis užsiėmė „Alfa Romeo“ – reikšmingos to meto Italijoje markės – automobilių prekyba. Nemažai būdamas Toskanoje ir Umbrijoje, V. Mercati nusprendė įsigyti namą, kur šeima galėtų leisti vasaras. Taip 1975 m. Mercati įsigijo vilą netoli Sansepolcro miestelio, kur didelė itališka šeima leisdavo vasaras nuo birželio iki rugsėjo.
„Įsivaizduokite, 14 žmonių ir vienas telefonas“, – juokiasi M. Mercati.
Mercati šeimos vila, nuo kurios prasidėjo „Aboca“ verslas, Sansepolcro mieste, Italijoje. Gabijos Sabaliauskaitės (VŽ) nuotr.
Kartu su vila kaip jos teritoriją V. Mercati įsigijo ir aplinkines valdas, tik sugalvoti, ką veikti su nederlingomis žemėmis kalvotoje teritorijoje, buvo sudėtinga. Nebent užsiimti – pastorizia – avių ir kitų gyvulių auginimu.
„Tuo metu XX a. 8-ame dešimtmetyje, pirmosios energetikos krizės laikotarpiu, jau keitėsi požiūris į gamtą: kūrėsi judėjimai, kurie kalbėjo apie tai, kokie netvarūs yra chemikalai, tuo metu naudoti be jokių ribų“, – tuometį kontekstą paaiškina M. Mercati.
Kas sodina vaistažoles
Mintis, kaip panaudoti aplinkines valdas, kilo įvertinus šių vietovių istoriją. Viršutinio Tibro upės slėnyje buvo tabako ir kitų augalų tradicijos.
„Pavyzdžiui, Piero della Francescos, Renesanso dailininko, šeima naudojo čia surinktus augalus gaminti dažams, kuriuos jie parduodavo, pavyzdžiui, drabužių gamintojams Florencijoje“, – apie dar vieną Viduramžių įžymybę, kilusią iš Sansepolcro, kalba M. Mercati.
Sveikatos priežiūros produktų gamintojos „Aboca“ muziejus Sansepolcro mieste, Italijoje. Gabijos Sabaliauskaitės (VŽ) nuotr.
Taip jo tėtis Valentino sugalvojo atgaivinti senąsias tradicijas ir žemėse aplink Mercati vilą sodinti augalus, vaistažoles, kurie iki tol augo laukinėje gamtoje ir buvo skinami bei ir parduodami farmacijos pramonei, pirmiausia – parfumerijos, kur matė rinką.
„Jis nusprendė įgyvendinti dar vieną naują metodą – žemės ūkyje nenaudoti jokių toksiškų medžiagų. Tai buvo pamatinis dalykas. Galbūt svarbu tai, jog jis jautė, kad tuose laukuose gyvena. Ten stovi jo šeimos namas, todėl viskas, kas naudojama laukuose, yra jo gyvenimo dalis. Įėjęs į vilą, kur tada sodininkystei buvo naudojami chemikalai, jis pasakė, kad daugiau nenori jų matyti, nes čia gyvena jo vaikai ir aplinka turi būti švari, – pasakoja M. Mercati. – Todėl nuo pat pradžių pradėjome nuo ekologinės žemdirbystės.“
Jis sako, kad nuo pirminės idėjos parduoti V. Mercati žengė toliau – kodėl negalėtų kurti nuosavų produktų. Jis teigė, kad tuometis požiūris, orientuotas tik į vaistus ir chemines medžiagas, ilgainiui nebeveiks.
„Tada pradėjo studijuoti universitete, įgijo žolininko diplomą, pradėjo keliauti po Europą, studijuoti senąsias augalų knygas ir receptus“, – tęsia M. Mercati.
Sveikatos priežiūros produktų gamintojos „Aboca“ muziejus Sansepolcro mieste, Italijoje. Gabijos Sabaliauskaitės (VŽ) nuotr.
Po kelerių metų, 1981 m., pasirodė pirmasis „Abocos“ produktas – medicinos priemonė laisvinamieji „Solieva“.
„Tačiau pirmieji 10–15 metų buvo labai sudėtingi. XX a. 9-ajame dešimtmetyje niekas juo netikėjo, niekam nereikėjo tokių produktų. Įmonės idėja buvo gaminti farmacinės klasės, taigi, labai aukštos kokybės, produktus. Bet tuo metu vaistinės į juos nekreipė jokio dėmesio. Tad jis turėjo pradėti nuo žolelių parduotuvių Italijoje, – pasakoja M. Mercati. – Be to, norėjo daryti tuo metu keistus dalykus: ekologiškas ūkininkavimas, nenaudojant jokių konservantų, chemikalų, pagalbinių medžiagų, tik vandenį ir alkoholį.“
1990-ųjų pradžioje rinka ėmė keistis: vaistinės tapo atviresnės produktams, kurie nebuvo vaistai. Taip pat atsirado nauja sveikatos samprata, pagal kurią sveikata reiškė ne nesirgti, o ir gerai jaustis. Tada „Aboca“ Italijoje sulaukė ir pripažinimo.
Keturios poveikio sritys
„McKinsey“ teigimu, šeimos verslų potencialas šiuo metu pasiekia piką, nes daug ilgamečių lyderių ruošiasi perduoti valdymą kitai kartai. Tad pokyčių laikais įpėdiniai turi galimybę pakeisti kryptį, iš naujo įvertinti įmonės ateities tikslus, taip pat ir sritis, į kurias investuoti, siekiant sukurti didžiausią poveikį tiek sau, tiek visuomenei.
Šeimos organizacijos – verslai, biurai, fondai – gali panaudoti kapitalą 4-ioms poveikio sritims ir holistiškai kuo labiau padidinti savo poveikį.
Tiesioginė įtaka per verslą, kaip, pavyzdžiui, Waltonų šeimos „Walmart“, įdarbinantis 2,1 mln. žmonių; platesnis poveikis ekonomikai: pavyzdžiui, Turkijos „Koc Holding“ prisideda prie daugiau kaip 7% šalies BVP ir eksporto. Taip pat – socialinių problemų sprendimo: be įmonių socialinių iniciatyvų galima plėsti veiklą per šeimos ar įmonių fondus.
Pavyzdžiui, Aliko Dangotės fondas dėl jo 1,25 mlrd. USD dotacijos daugiausia dėmesio skiria sveikatos priežiūrai, švietimui, ekonominiam įgalinimui Afrikoje. Dar viena poveikio sritis – pagalba aplinkai, šeimoms remiant žaliąsias iniciatyvas, perdirbimo programas ir t. t. Pavyzdžiui, IKEA įsipareigojo iki 2030 m. viską gaminti pagal žiedinės ekonomikos principus, naudodama tik atsinaujinančias ir perdirbtas medžiagas.
„Holistinis poveikis nėra prieinamas tik milijardų dolerių vertės šeimos bendrovėms. Daugelis mažų šeimos įmonių daro didelį poveikį savo vietos bendruomenėms ir platesniam ekonominiam kontekstui. Poveikio vertinimas turėtų būti proporcingas šeimos ištekliams, šeimos kapitalui, – nurodo „McKinsey“. – Šeimos organizacijos gali įvertinti savo prioritetus ir platesnį poveikio potencialą, kad nustatytų, kuria kryptimi turėtų judėti, ypač pokyčių metu.“
Siekiant pagerinti bendrą poveikį, svarbu suprasti savo dabartinį. „McKinsey“ išskiria 21 strateginę priemonę šešiose srityse: šeimos poveikio vizijos suderinimo; tiesioginio verslo poveikio; platesnio poveikio ekonomikai; socialinių problemų sprendimo; aplinkos apaugos; šeimos kapitalo.
Mercati šeimos verslas įmonės poveikį matuoja pagal „B Impact Assessment“ įrankį, naudojamą „B Corp“ sertifikatui gauti, „SDG Action Manager“, leidžiantį įvertinti, kaip įmonė prisideda prie Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo, ir „EcoVadis“ tvarumo reitingą.