Lenkijai pirmadienį atvėrus du pasienio punktus su Baltarusija, verslas teigė, kad Lietuva rizikuoja prarasti tranzitinės šalies statusą, dėl to finansiškai išloštų tik kaimynai atvėrę sienas.
Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė nusprendė anksčiau nei planuota atidaryti du spalio mėnesį uždarytus pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Jie bus atverti nuo vidurnakčio.
Neramina sienos pralaidumas ir Baltarusijos įkainiai
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ reaguodama į sienų atvėrimą išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, kad dabar itin svarbu užtikrinti sklandų vilkikų grįžimo procesą. Teigiama, kad artėjant šventiniam laikotarpiui, ypatingą reikšmę įgauna pasienio pralaidumas. Tai metas, kai logistikos apkrovos smarkiai išauga visoje Europoje.
„Norint sumažinti įmonių patiriamą žalą, sienos pralaidumas turi būti maksimaliai padidintas. Kuo daugiau transporto priemonių sugrįš iki švenčių, tuo greičiau normalizuosis viso sektoriaus darbas“, – teigia asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.
E. Mikėnas „Delfi“ laidoje antradienį teigė, kad vežėjai gali teikti ieškinius Lietuvai dėl nuostolių padengimo. Po žinių apie sienos atvėrimą E. Mikėnas pakartojo, kad tokia galimybė išlieka, tačiau dabar svarbiausia bus sienos pralaidumas. O taip pat jis gavo naujausią žinią iš Baltarusijos apie įkainius – 120 eurų už parą niekur nedings.
„Matote, yra įvairių nuomonių. Asmeniškai girdėjau tokių minčių (dėl ieškinių teikimo – „Delfi“), svarbiausia, vieni vežėjai sako, kaip mes būsime praleisti pro sieną. Jeigu muitinė dirbs taip, kaip prieš uždarant sieną, tai iki Naujų metų nespėsime suvažiuoti, vėl kankinsime vairuotojus pasienyje.
Neabejoju, kad atsiras ir tokių, kurie norės, kad būtų kompensuotos išlaidos. Turime suprasti, kad jeigu yra uždaryti vienos įmonės 30 vilkikų, padauginkime po 120 eurų, tai susidaro didžiulės sumos. Mus labai neramina paskutinė šviežia informacija apie įkainius.
Baltarusijos pusė jau informavo mus, kad vilkikas plius puspriekabė, jų komplektas – 120 eurų, puspriekabės be vilkikų, kurios pakaitinės ten stovi, irgi 120 eurų. Tos puspriekabės, kurios buvo ištranpsortuotos iš vienos aikštelės į kitą dėl kažkokių priežasčių, dabar prašys apmokėti už transportavimo išlaidas, kurios nėra aiškios dar. Tai mus neramina. Apmokėjimo sistema grynais pinigais, kaip juos nusivežti kol kas nesvarstėme, bet kažkaip vežėjai turės suktis šioje vietoje.
(…) Matote, advokatai jau masiškai siūlo savo paslaugas ir informuoja, kad tie ieškiniai būtų teisėti ir turi perspektyvą, nes buvo padaryta klaidų dėl informavimo. Nenorėčiau giliai komentuoti, pirmiausia norime suvažiuoti, o tada informuosime, kaip elgsis vežėjai“, – „Delfi“ trečiadienį sakė E. Mikėnas.
„Linava“ pranešime nurodo, kad būtina siekti, jog Baltarusija panaikintų 120 eurų mokestį per dieną arba jį sumažintų.
Antradienį „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ dalyvavę Vilniaus universiteto (VU) ekonomistas doc. Algirdas Bartkus ir „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas plačiau komentavo situacijos įtaką ekonomikai bei tolimesnius vežėjų planus.
Mikėnas apie kompensacijas: negaliu pasakyti, iš kokių lėšų, nes mums paprasčiausiai neįdomu
Antradienį komentavęs E. Mikėnas tvirtino, kad blogiausia situacijoje tai, kad su Lenkijos sienų atidarymu, lenkai perima mūsų mūsų krovinius ir perbraižo transporto grandinių sistemą
„Jeigu mes vežame krovinius iš Vakarų Europos, tai yra Vakarų Europos kroviniai. Iškrauname savo terminaluose. Iš tų terminalų mažos transporto įmonės, šeimų verslai, kraunasi ir važiuoja į Baltarusijos terminalus. Baltarusijoje yra gerai išvystytas terminalų verslas. Baltarusijoje kroviniai perkabinami ir atiduodami trečiųjų šalių vežėjams.
Tai yra, Baltarusijos ir Azijos vežėjams. Toliau tie kroviniai važiuoja į Vidurinę Aziją, o kur jie iš Vidurinės Azijos važiuoja, jau mes to pasakyti negalime.
Mano nuomone, Lenkija pasinaudojo ta situacija. Klientai juk negali laukti tol, kol mes išsiaiškinsime, kol mes atsidarysime sienas. Ir šiuo metu kroviniai nusėda Lenkijoje. Tai nuostolius patiria ne tik Lietuvos vežėjai, nuostolius patiria ir mūsų terminalai. Mes daug metų stengėmės, kad Lietuva būtų tranzito šalis. Mums pavyko tai padaryti. Verslininkai investavo į terminalus, pristatėme Lietuvoje daug terminalų ir labai sėkmingai dirbame, tačiau šiuo metu terminalai tušti arba paprasčiausiai prekės nejuda, nes nėra kaip pervežti juos į Baltarusiją“, – aiškino „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
„Aš dar kartą noriu pabrėžti, nes visuomenė turi labai neigiamą nuomonę apie vežėjus, kad Lietuvos vežėjai nedirba nei su Baltarusija, nei su Rusija. Kroviniai visi važiuoja į Vidurinę Aziją“, – pridūrė E. Mikėnas.
Klausiant apie nuostolius E. Mikėnas sakė, kad negali prognozuoti, kokia bus suma, nes žala susideda ne tik iš 120 eurų per parą už vilkiko stovėjimą aikštelėje.
„Kas gali paskaičiuoti, kiek kainuoja klientų bei vairuotojų praradimas, nes vairuotojai už stovėjimą negali gauti pilnus atlyginimus. Ir jie kai kurie pasitraukė, išeina iš įmonių, važiuoja į Lenkiją dirbti, kadangi ten truputį lengvesnis įdarbinimas.
Tai labai sunku paskaičiuoti nuostolius, todėl nesiryžčiau įvardinti tos sumos. Manau, kad pirmiausia turime atsidaryti sienas, o tada jau pereisim prie klausimų dėl nuostolių. Aš neabejoju, kad vežėjai pateiks ieškinius dėl žalos“, – komentavo E. Mikėnas, o paklaustas, ar ieškinius teiks Lietuvos valstybei, atsakė: „Tikrai taip“.
Kaip laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė „Linava“ prezidentas reaguodamas į premjerės Ingos Ruginienės žodžius, kad verslas žinojo apie rizikas nuo 2021-ųjų metų ir galėjo pasiruošti, teigė, jog aiškių ženklų, kad siena tikrai bus uždaryta nebuvo.
„Noriu duoti pavyzdį, kaip uždarė lenkai sieną. Kai buvo „Zapad“ pratybos, iš anksto informavo, kad bus siena uždaryta nuo tada, įspėjo verslo bendruomenę. Ir tada verslas prisiima atsakomybę, jeigu jie neišvažiuoja arba nusprendžia ten likti. Pas mus įvyko taip, mes įvažiavome į Baltarusiją ir užsidarė šlagbaumas. Tai dėl informacijos tikrai turime pretenzijų ir vežėjai labiausiai pyksta vien dėl to, kad nebuvo iš anksto informuoti.
Savaime, aišku, ir savaitę prieš, nebūtų padėję mūsų vilkikams sugrįžti todėl, kad muitinės pralaidumas buvo per parą nuo 20 iki 150 vilkikų. 150 vilkikų per parą buvo tada, kai premjerė nuvažiavo į pasienį. Ką tai rodo? Tai rodo, kad muitinė gali dirbti, tačiau dėl kažkokių priežasčių pravažiavimas yra labai problematiškas. Jūs įsivaizduokite, kiek grįžinėjant iš Baltarusijos reikia stovėti pasienyje, mėnesį laiko“, – tikino E. Mikėnas.
Tuomet jo klausta, ar nebūtų galima rinktis kito kelio, ypač, jei net per Baltarusiją vykstant maršrutas tiek prailgsta dėl stovėjimo muitinėje. E. Mikėno teigimu, „kito kelio nelabai yra“.
„Sudėtingas kelias, o per Baltarusiją vis tiek yra artimesnis kelias, nes jeigu važiuoji kitais keliais, tai yra labai didelės sąnaudos ir paprasčiausiai neapsimoka“, – teigė jis.
Anksčiau vežėjai yra įvardiję, kad tranzitinis kelias greitesnis per Baltarusiją, bet alternatyva būtų Vidurio Azijos koridorius, reikėtų plaukti per Kaspijos ar Juodąją jūrą.
Važiuoja transporto įmonės ir jos važiuos, aš net neabejoju. Ir reikia džiaugtis, kad jos važiuoja.
Erlandas Mikėnas
Vienas iš „Linavos“ reikalavimų – kompensacijų mechanizmas nuostolius patyrusiems verslams. Jo klausta, iš kokių lėšų šios kompensacijos turėtų būti mokamos. E. Mikėnas atsakė, kad „jiems neįdomu iš kokių“.
„Vežėjai niekada nepolitikuoja, jie stengiasi prisitaikyti prie esamos situacijos, tačiau paskutiniu metu tokie įvykiai ir mokestinė aplinka, Lietuvoje darosi sunku prisitaikyti. Jeigu mūsų indėlis į BVP buvo 14 proc., šiai dienai virš 10 proc. Ką tai rodo? Tai rodo, kad mes mažiname savo indėlį dėl sudėtingos situacijos.
Tai aš negaliu pasakyti, iš kokių lėšų, nes mums paprasčiausiai neįdomu, bet klausimas yra, ką galvojo valstybė uždarydama sieną ir nežinodama, kiek įmonių turto, o tuo pačiu ir valstybės turto, yra už sienos. Uždarėme, o tada matome pasekmes. Galvoju, kad skubotų veiksmų niekada nereikia daryti, reikia susikviesti verslo atstovus, išsiaiškinti. Pirmiausia turėjo būti informuotos asocijuotos struktūros, o jos būtų informavusios narius, kad bus uždaroma siena“, – sako vežėjų atstovas.
Uždavus klausimą, ar atvėrus sieną vežėjai ir toliau važinės per Baltarusiją, prisiimdami riziką, E. Mikėnas atsakė: „Reikia pirmiausia kontrabandą susitvarkyti, išgaudyti kontrabandininkus. (…) Nebūtų užsakovų iš Lietuvos, mano giliu įsitikinimu, nebūtų ir kontrabandos, nekiltų ir balionai. O, kad važiuoja transporto įmonės ir jos važiuos, aš net neabejoju. Ir reikia džiaugtis, kad jos važiuoja, nes priešingu atveju grandinė transporto srautų nutrūktų“.
„Turime pasiūlymą, kad mums nereikėtų Lietuvos vežėjams važiuoti į Baltarusiją ir visą tą krovinių perkabinimo procesą perkelti į Lietuvos pusę. Tačiau yra rizika, čia jau pasiskirstė nuomonės ir vežėjų, 50 prie 50. Mes turėtumėme užsienio šalių vežėjus įsileisti į Lietuvos teritoriją arba tą perkabinimą ir perkrovimą daryti neutralioje zonoje arba terminaluose Lietuvoje, pavyzdžiui, aplink Vilnių terminaluose. Bet tai būtų įvažiavimas užsienio šalių vežėjų į Lietuvos pusę“, – dar pridūrė „Linava“ prezidentas.
Ekonomistas: šoko ekonomikai nebus
Vilniaus universiteto (VU) ekonomistas doc. Algirdas Bartkus laidoje teigė, kad logistikos indėlis į Lietuvos ekonomiką sudaro kiek virš 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ir, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, tai viena didžiausių dalių. Panašiai dar yra Latvijoje ir Lenkijoje.
„Jeigu pas mus orientyras yra virš 10 proc. nuo BVP, kitose ES šalyse apie 5 proc. Tai susidaro pas mus svoris labai didelis ir mums labai svarbus šitas sektorius. Kitas yra dalykas toks, kad reikia suprasti šiek tiek specifiką. Dalis tų transporto įmonių, kurios yra pas mus registruotos ir įsiveža vairuotojus iš trečiųjų šalių, realiai operuoja ne čia, o dirba Vakarų Europos šalyse.
Pavyzdžiui, vežioja krovinius iš Paryžiaus į Hamburgą. Atvežant iš Paryžiaus į Hamburgą, BVP skaičiuosis ten. Produkcija sukurta čia skaitysis tada, kada iš Lietuvos į Paryžių, arba iš Lietuvos į Hamburgą keliaus. Kitas dalykas yra dirbantys asmenys.
Nepaisant to, kad jie dirba Vakarų Europoje, mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos yra apiformintos čia. Tai „Sodros“ pajamos, iš kurių yra mokamos senatvės pensijos. (…) pelno mokesčiai tų įmonių irgi sumokami čia, pajamų mokesčiai irgi yra sumokami čia. Tai nėra taip, kad šitas dalykas mums būtų nesvarbus. Kitas daiktas yra, kaip „Linava“ minėjo, logistikos centrai, kurie yra sukurti pas mus ir, kurie yra skirti darbui su tomis Vidurinės Azijos valstybėmis. (…) Reikia suprasti tai, kad dalis tų prekių į Vidurinės Azijos valstybes tikrų tikriausia keliauja, bet dalis ne visai“, – komentavo ekonomistas.
Pasiteiravus, ar jis turi omenyje, kad visgi prekės iškeliauja į Rusiją, pakomentavo: „Kada prasidėjo karas ir Rusija buvo sankcionuota, tada statistika net plika akimi matėsi, kaip smuko tam tikrų prekių pardavimai į Rusiją ir staiga išaugo į Uzbekistaną, Kirgizstaną ir taip toliau. Tai reiškia, kad jie apsirūpindavo šitaip“.
Ekonomisto vertinimu, jeigu darome spaudimą Rytų blokui dėl Rusijos karo Ukrainoje ir siunčiamų balionų į Lietuvą, tada tai turėtume daryti vieningai kartu su Latvija ir Lenkija.
Vertindamas, galimą vežėjų pasitraukimą ar bankrotą, ekonomistas A. Bartkus pabrėžė, kad su Rytais dirba mažos įmonės, o didieji vežėjai dirba Vakarų Europoje ir ten jau yra įsteigę įmones.
„Paminėti nuostoliai ekonomikos mastu yra nulis, bet tų įmonių mastu tai yra milžiniški praradimai. Tai gali grėsti, kad tokios įmonės bus iš tiesų priverstos užsidaryti. Taip sakant, tai vadinama mažo žmogaus problema. (…) Šoko ekonomikai kažkokio didelio nebus, nes mes turime irgi suprasti tai, kad Lietuva tranzitine šalimi galime laikytis tik sąlyginai, nes jeigu jūs pasižiūrite į žemėlapį, viskas, kas yra už Lietuvos į Rytus – nutrinkite pagal dabartinę geopolitinę situaciją. Jeigu to niekas niekam nėra pasakęs arba kažkas nesuprato, to niekada nebus.
Prekyba su Rytais atsiras tiktai tuo atveju, jeigu Rusija laimės mūšio lauke ir parklupdys visus Vakarus ant kelių. Kadangi Vakarai irgi nėra tokie kvaili, kad jie leistųsi parklupdomi Rusijos, o pastaroji ir neturi tokių pajėgumų, tai su rusais yra kryžius visiems laikams: arba iš ten pasitraukėte, arba tai yra jūsų pačių rizika.
Už Rusijos toliau yra Kinija, bet su Kinija Vakarų valstybių santykiai irgi yra „ypatingi“. (…) Viskas, kas yra su Rytais, yra labai problemiška. Ir šiuo atveju Lietuva, Latvija, Estija – nebesame tiltas tarp Rytų ir Vakarų, mes esam pakraštys, už mūsų nebėra nieko. Dėl to visos tos mūsų įmonės, kurios strategiškai veikia ir matė ateitį, jos visos pajudėjo. Nėra blogai būti pakraščiu, irgi yra tam tikri privalumai, bet tokiu atveju mes turime būti lankstesni ir turime diversifikuoti savo veiklą.
(…) Dabartiniame kontekste su su Lenkija arba visi vieningai tada blokuojame, arba ne, nes jeigu lenkai perima šitą verslą, tai kodėl mūsiškai negali jame dalyvauti? Čia reikalinga iš valdžios pusės lyderystė, aiškus supratimas, suvokimas, komunikacija su visais partneriais, kad nebūtų taip, jog mūsų įmonės, kurioms buvo nepakankamai išaiškinta šita problema ir aštrumas, kad žemėlapyje viskas, kas yra už Lietuvos, ištrinate, nėra, nukerpate ir į šiukšlių dėžę išmetate“, – laidoje kalbėjo VU ekonomistas.
„Delfi“ primena, kad Lietuvos valdžia, siekdama suvaldyti vykdomą hibridinę ataką, kai iš Baltarusijos pasienio leidžiami kontrabandiniai meteorologiniai balionai, sutrikdantys skrydžių veiklą, mėnesiui, iki lapkričio 30 dienos, uždarė pasienio punktus. Dėl to Baltarusijoje teritorijoje liko įstrigę Lietuvos vežėjų vilkikai ir puspriekabės.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka tuomet pareiškė, kad jo šalis iš įstrigusių lietuviškų vilkikų ims 120 eurų stovėjimo mokestį per parą, o nesusimokėjusių turtą konfiskuos.
„Linava“ reikalavo Vyriausybę parengti kompensavimo mechanizmus nukentėjusioms įmonėms ir sudaryti galimybę nepertraukiamai keliauti per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus.
Premjerė Inga Ruginienė tvirtino, kad apie rizikas vykti į Baltarusiją vežėjai buvo perspėjami nuo 2021-ųjų, bet jas ignoravo, o šiuo metu yra įveiklinti visi diplomatiniai kanalai, bet laukiama pirmojo žingsnio iš Minsko.
Pirmadienį Lenkija atidarė du pasienio punktus su Baltarusija, dėl to Lietuvos verslas mano, kad Lenkija perims logistikos verslą.
Antradienį neveikiančiame Lavoriškių pasienio kontrolės punkte įvyko Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių ekspertinio lygio susitikimas, informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Susitikimo metu Baltarusijos pusei buvo perduota Lietuvos pozicija ir informacija apie aktualiausias šiuo metu problemas, plačiau skaitykite čia.
Trečiadienį paskelbta, kad Vyriausybė atvers pasienio punktus nuo ketvirtadienio.