Aplankė dviprasmiški jausmai
Vilniečiui Viktorui (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) Molėtų rajone esančią sodybą ir turtą joje 2023 metais apdrausti kainavo 280 eurų, 2024 metais kaina pakilo iki 360 eurų, o nuo šio iki kitų metų lapkričio draudimo sutarties kaina jau sieks 415 eurų. Tiesa, ši kaina, tikėtina, dar gali kilti dėl 10 proc. saugumo įnašo.
„Tai yra paprasta sodybėlė. Atkuriamoji vertė galbūt apie 10 tūkst. eurų ir nekalbame apie tas sodybas, kurias žmonės gali įsivaizduoti – ji paprasto žmogaus budavonė su kaimišku nameliu“, – savo turimą sodybą apibūdino jis.
Kartu jis pabrėžė, kad draudžia ne tik patį nekilnojamąjį turtą nelaimės ar vagystės atveju, bet ir visus ten esančius daiktus. „Ramybė kainuoja. Esu paskaičiavęs, kad man pigiau yra draudimas, nei saugos priemonės“, – pridūrė Viktoras.
Nors kasmet didėjančios išlaidos nemalonios, tačiau tikino puikiai suprantantis, kad naujai įvestas draudimo mokestis yra dėl visos Lietuvos saugumo.
„Skaičiau „Delfi“ straipsnį apie tai, kad brangs visos ne gyvybės draudimo paslaugos, bet tai prisidės prie šalies biudžeto stiprinimo. Aš, kaip pilietis, dėl to tai džiaugiuosi ir man yra garbė – apsidrausiu viską, ką reikia, jei draudžiantis būstą prisidėsiu ir prie šalies saugumo“, – kalbėjo Viktoras.
Tačiau jis išsakė turintis vieną nuogąstavimą. „Pavyzdžiui, skaičiau, kad „Tele2“ nusprendė sąskaitose įvesti naują mokesčio eilutę. O kaip bus su draudimo bendrove, nežinau. Draudžiausi dabar, bet kaip bus nuo kitų metų? Tai reiškia, kad dar brangs?“ – kėlė klausimą vyras.
Pašnekovas išvedė paralelę su pasaulinėmis naftos kainomis – jei keičiasi barelio kaina, tai degalinėse degalai pabrangsta jau po penkių minučių, o jei nukrenta, tai degalinės dar kelis mėnesius teisinasi dėl brangiai įsigytų degalų, kuriuos reikia išparduoti.
Bilkštytė: tikėtina, kad kainas kels didžiosios įmonės
Buvusi finansų viceministrė ir „Rödl & Partner“ Mokesčių departamento vadovė Rūta Bilkštytė teigia, kad iki šių metų pabaigos sudarius įvairių tipų draudimo sutartis, būtų galima sutaupyti. Nuo kitų metų, tikėtina, dalis bendrovių paslaugų kainas dėl naujojo mokesčio gali kilstelėti.
„Tai tinka visoms draudimo sutartims, kurioms būtų taikomas solidarumo įnašas ir kurios būtų sudarytos iki šių metų pabaigos – kuomet pasibaigia, pavyzdžiui, KASKO sutartis šiemet, ar kelionės draudimas perkamas šiemet – kai pati kelionė prasidės šiemet (pavyzdžiui, naujametinė slidinėjimo kelionė).
Bet jei būtų siūlomi įsigyti iš anksto (iki metų pabaigos) draudimus, kurių galiojimas prasidėtų kitais metais – tai yra pagrįsta rizika, kad VMI pripažintų draudikams piktnaudžiavimą ir priskaičiuotų papildomus mokesčius (draudimo įmoką)“, – portalui „Delfi“ komentavo mokesčių ekspertė.
Ji pasidalijo ir įžvalgomis, kaip kitąmet gali keistis draudimo sutartyse numatytos kainos. Anot jos, gali nutikti toks scenarijus: didesnės įmonės kainas kels, o mažesnės tokiu keliu neis.
„Ar draudimo polisų kainos didės ar liks to pačio lygio – priklausys nuo pačių draudimo įmonių kainodaros sprendimų. Tai yra tikimybė, kad visos draudimo įmokos pabrangs, tačiau, manyčiau, dalis draudikų, kurie turi mažesnę rinkos dalį, gali kaip tik išnaudoti galimybe ne pabranginti savo draudimo paslaugų, bet auginti klientų skaičių.
Tad tikėtina, kad didieji draudikai – paslaugas brangins, mažesni – naudos proga pritraukti naujus klientus“, – dėstė R. Bilkštytė.
Mokesčių ekspertė tai mato kaip rinkodaros sprendimą. „Tai gali būti panašus rinkodaros sprendimas – kaip ir su naujomis draudimo paslaugomis – jei norės pritraukti, pavyzdžiui, daugiau naujų NT draudėjų, tai saugumo įnašo dedamąją kompensuos iš pelno, o, pavyzdžiui, KASKO ar kelionių draudimai, kurių pirkėjai mažiau jautrūs kainų pokyčiams, tai labiau tikėtina, kad tokių polisų kainos didės“, – prognozavo ji.
Draudikai kalba nenoriai
„Delfi“ užklausas dėl komentarų apie naująjį mokestį ir galimas draudimo sutarčių kainų korekcijas išsiuntė keturioms didžiausioms draudimo bendrovėms. Iš jų sutiko pakomentuoti tik viena.
Bendrovė „Lietuvos draudimas“ kainodaros pokyčių nekomentavo, tačiau darkart priminė priimtus pokyčius ir pabrėžė, kad pagal Įstatymą, saugumo įnašą apskaičiuoja ir valstybei perveda draudikas.
„Visgi detalesnis reglamentavimas minėtame įstatyme nepateikiamas, todėl nustatydami įstatyme neapibrėžtų klausimų tvarką rėmėmės užsienio šalių, kuriose taip pat yra įvesti analogiški mokesčiai, praktika“, – nurodė atstovas Saulius Abraškevičius.
Taip pat pranešta, kad draudimo paslaugas įsigiję klientai dar bus informuoti.
„Apie Saugumo įnašo įstatymo įsigaliojimą ir su tuo susijusius aktualius pokyčius savo klientams pranešime individualia tvarka, informuodami apie galiojančių ne gyvybės draudimo sutarčių atnaujinimą kitiems metams“, – nurodė jis.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis „Delfi“ yra apžvelgęs naujojo draudimo mokesčio situaciją ir kaip tai palies, pavyzdžiui, mokančius už papildomą sveikatos draudimą. Plačiau galite skaityti šiame tekste.
„Draudimo bendrovės pažymi, kad šiai dienai papildomo sveikatos draudimo sutartys sudaromos/atnaujinamos dar pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą“, – anksčiau komentavo jis. Taip pat sakyta, kad tiek privatus, tiek valstybinis sektorius aktyviai konsultuojasi dėl nuo Naujųjų įsigaliosiančių pokyčių.
„Pažymėtina, kad bet kokie mokesčių struktūros pokyčiai draudimo paslaugų rinkoje neišvengiamai atsiliepia galutiniam paslaugos gavėjui, taigi, tikėtina, kad mokestiniai pakeitimai paveiks šiuo metu produktą įsigyjančių vartotojų elgseną. Kita vertus, įžvelgiame ir pozityvų momentą, jog padidėjęs dėmesys papildomam sveikatos draudimui ir diskusijos apie jį viešojoje erdvėje, galėtų paskatinti darbdavius, kurie iki šiol dar netaikė tokios motyvacinės priemonės, ją įsigyti ir taip prisidėti prie darbuotojų sveikatos stiprinimo“, – dėstė A. Romanovskis.
Žurnalistams pasiteiravus, ar tikrai, tarkime, sveikatos draudimo įmokas finansiškai palankiau sumokėti iki metų pabaigos, jis paragino atkreipti dėmesį, ką sako teisės aktai.
„Reikėtų pažymėti, jog teisės aktai aiškiai sako, kad mokestiniai pakeitimai galioja sutartims, sudarytoms nuo 2026 m., t. y. šiemet sudarytoms sutartims naujas teisinis reguliavimas dar nėra taikomas. Asociacija niekaip nevertina klientų elgesio, tačiau rinkoje jau pastebime tam tikrus veiksmus, susijusius tiek su darbdavių, tiek su juos dažnu atveju konsultuojančių draudimo tarpininkų (brokerių) noru sudaryti draudimo sutartis dar iki mokestinių pokyčių įsigaliojimo“, – minėjo atstovas.
Tačiau iš anksto įsigytos paslaugos, kaip tikino A. Romanovskis, yra tik trumpalaikis sprendimas. Tai – iškraipo rinką, vartojimui nenatūraliai padidėjus.