„Sportas nori būti girdimas“, „be sporto ir kultūros – šalis be meilės“, „sportas – ne politikų žaidimas“ – nešini tokiais plakatais žygiavo šalies sportininkai.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Kultūros bendruomenės finalinis mitingas
Tarp protestuotojų galima buvo išvysti ryškiausias mūsų šalies sporto žvaigždes: Rūtą Meilutytę, Airinę Palšytę, Kotryną Teterevkovą, Andrių Gudžių, Elzbietą Adomaitytę, Gediminą Truskauską.
Olimpinė plaukimo čempionė ir pasaulio rekordininkė R.Meilutytė tarė žodį ir nuo scenos.
„Dažnai girdime: nemaišykite sporto ir politikos, nemaišykite kultūros ir politikos. Bet tik naivuoliai gali taip sakyti, – sakė R.Meilutytė.
Patricija Adamovič / BNS/Rūta Meilutytė
– Leonidas Donskis yra pasakęs: pabandykite atskirti skirtingų upių vandenis vandenyne. Taip ir mes – sportininkai – esame kultūros dalis, esame politikos dalis. Kaip sporte iš mūsų reikalaujamas skaidrumas, o dopingu sutepti medaliai yra nieko neverti, taip ir valdžia, paminanti konstitucinius principus, veikianti antivalstybiškai, skatinanti susiskaldymą ir siekianti asmeninės naudos yra nieko verta.
Mes norime skaidrumo, norime bendrų interesų atstovavimo ir darbo dėl visų gerovės.“
Patricija Adamovič / BNS/Mitingas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
„Pirmiausia, norisi išnaudoti tai, kad žmonės mane žino, norisi atstovauti visus, kurie nesitenkina dabartine valdžia. Kartu mums reikia tikros lyderystės, bendro gerbūvio skatinamų sprendimų, o ne tokių, kurie ieško asmeninės naudos ar naudos savo ratui, bei veikia antivalstybiškai, skaldo Lietuvą, naudoja naratyvus ir veikia prieš mūsų demokratinės valstybės kūrimą, – 15min žurnalistės Kristinos Tamelytės paklausta, kokie motyvai atvedė į mitingą, sakė R.Meilutytė.
– Kultūra man, kaip pilietei yra svarbu, tai mūsų šalies ašis. Šalį valdantys žmonės turėtų atspindėti tas vertybes, skaidrumą, mes turėtume jausti pasitikėjimą, o jo nėra. Yra meluojama, yra priimami sprendimai, kuriuos priima atskirose grupėse, už uždarų durų. Tai vyksta ir sporte, ir kultūroje.
Patricija Adamovič / BNS/Rūta Meilutytė, Kotryna Teterevkova
Tai atsakomybė prieš save – kaip pilietei dalyvauti savo šalies gyvenime. Mes turime privilegiją būti laisvi, bet tą laisvę turime toliau kurti, nelikti abejingi. Mane įkvepia kiti žmonės – ir kultūros asamblėjoje, ir aktyvūs kolegos sportininkai. Aš nebuvau tokia aktyvi, bet manau, kad dalyvauti, rinktis į bendruomenę ir tai praktikuoti – yra svarbu. Reikia saugoti mūsų laisvę, dėl kurios kovojo mūsų tėvai, dėl kurios žmonės liejo kraują.
Reikia rūpintis, kai tokie antisemitiniai žmonės kaip Žemaitaitis, atsiduria svarbiose valdžios pozicijose. Tada mes turime pasinaudoti savo balsu ir nebijoti jį reikšti.“
Į Vilnių atvyko ir disko metimo pasaulio čempionas A.Gudžius.
„Kaip ir sakiau nuo scenos – mes tikrai gyvename gerai, bet kyla grėsmių tam geram gyvenimui. 30 metų vijomės pasaulį, pastaruosius penkerius metus atrodo, kad pavijome.
Aš kalbu apie mūsų sritį: sporte esu 20 metų, esu matęs ne vieną reformą. Vienos pristabdė progresą, o kitos padėjo judėti į priekį. Reikia visada tobulėti po truputį, bet ne kardinaliai keisti kaip dabar: „pabandome kaip gausis“.
Ieškokime vizijos 30 metų, 50 metų į priekį kaip kurti valstybę, o ne dabar kažką staigiai įgyvendinti, asmeninėmis ambicijomis siekiant sau naudos. Jei bus gerai Lietuvai, bus gerai ir politikams, o ne atvirkščiai, – 15min sakė A.Gudžius. – Aš kalbu ir apie sportą, ir apie kultūrą. Šios sritys labai svarbios, nes jos formuoja mūsų piliečius, formuoja meilę Lietuvai, pasididžiavimą būti lietuviais. Rašytojai, dainininkai, menininkai, sporto žmonės – mes turime didelę įtaką jaunimui. Taip pat ir socialinių tinklų turinio kūrėjai – jie taip pat yra kultūros dalis.
Jei gaires nutiesime, kultūra niekur nedings, sportas nieku nedings, kad ir kas ateitų į valdžią. Tačiau svarbu, ar stovėsime, kol pasaulis eina į priekį, ar žengsime koja kojon kartu.“
Patricija Adamovič / BNS/Kultūros bendruomenės finalinis mitingas
Primename, kad Lietuvos sportininkų asociacija pastaruoju metu protestuoja dėl Lietuvos švietimo sporto ir mokslo ministerijoje subrandinto įstatymo projekto, kuriam pritaria ir Lietuvos tautinio olimpinis komitetas.
Pagal jį, sporto pinigų, kurių kitąmet valstybės biudžete numatyta apie 80 mln. eurų, dalybų svertus valdytų naujai kuriama Nacionalinė sporto taryba.
Siūlomi du variantai (10 arba 13 narių), pagal kuriuos į tarybą būtų išrinkti asmenys iš organizacijų, kurios pačios dalyvauja pinigų dalybose, o dalis vadovų užima aukštas pareigas LTOK.
Dalis sporto federacijų, tarp jų plaukimo, lengvosios atletikos, dviračių sporto, kiokušin karatė, norėtų likti prie esamo finansavimo modelio, kurį prižiūri Nacionalinė sporto agentūra, kontroliuojama tos pačios ministerijos.
Šiuo metu sporto finansavimas iš esmės veikia pagal įstatymu numatytas formules, pagrįstas sporto šakos rezultatais ir masiškumo rodikliais.
VIDEO: Kultūros bendruomenės mitinge suskambo „Kur giria žaliuoja“
