K. Vaitiekūnas viešai pateiktame gyvenimo aprašyme yra nurodęs, jog 2014–2016 m. dirbo transporto vadybininku logistikos įmonėje UAB „Liktrans“, kuriai, Registrų centro duomenimis, tuo metu vadovavo ir iki šiol vadovauja Lietuvos pilietis Viktoras Lipinas (Viktor Lipin).
Lenkijos portalas Wiadomoscihandlowe.pl šių metų vasarį skelbė, jog V. Lipinas yra Lenkijoje veikiančio „Rightstore“ parduotuvių tinklo generalinis direktorius ir paskirtasis tikrasis savininkas.
Skelbta, kad Lenkijoje atsidarė rusiško kapitalo prekybos tinklo „Mere“ vadinamieji klonai – „Myprice“ ir vėliau „Tak–Tu“.
„Kuo „Tak-Tu“ skiriasi nuo savo vyresniojo brolio? Visų pirma, šią parduotuvę valdo kita įmonė. „Myprice“ (anksčiau „Mere“) parduotuves valdo „Torgservis PL“.
„Tak–Tu“ atveju kvite nurodytas kitas subjektas – „Rightstore“, Balstogėje įsikūrusi įmonė. (…) Nuo praėjusių metų sausio mėnesio V. Lipinas taip pat yra kitos bendrovės „Retail Up“ generalinis direktorius. Tai reiškia, kad jis yra tiesiogiai susijęs su Rusijos oligarchu Sergejumi Šnaideriu“, – rašė lenkų portalas.
Anot portalo, bendrovė „Schneider“ yra tikroji tiek „Retail Up“, tiek „Torgservis PL“ („Myprice“ operatorės) savininkė.
Pirmasis apie šiuos ryšius pranešė portalas alfa.lt.
Siejo jau nutrūkę šeimyniniai ryšiai
Finansų ministras trečiadienį Seime Vyriausybės valandos metu sulaukęs prašymo pakomentuoti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie savo galimus ryšius su „Mere“ nedaugžodžiavo.
Seimo TS-LKD frakcijos narys Vytautas Juozapaitis klausė: „Ar jūs galite patvirtinti, ar paneigti, ar kaip nors paaiškinti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie jūsų galimus ryšius su „Mere“, ar kaip tas tinklas yra susijęs su rusų oligarchais? Kiek tame yra tiesos ir kiek žadate atsakyti?“.
„Tai (Viktor Lipin – „Delfi“) mano buvusios sutuoktinės brolis. Esame išsiskyrę jau 8 metus. Toks būtų trumpas atsakymas“, – Seime atsakė K. Vaitiekūnas.
Po šio atsakymo demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas finansų ministro paklausė, ar šis taip pat galėtų prisidėti prie aiškios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicijos, jog Vyriausybė artimiausiu metu priims reikiamus sprendimus, jog šis rusų oligarchų tinklas „Mere“ nebeveiktų Lietuvoje.
„Tiek, kiek liečia mane, be abejo, prisidėsiu ir palaikysiu“, – atsakė ministras.
Alfa.lt rašo, kad finansų ministro buvusi sutuoktinė – Julija Vaitiekūnienė, kurios mergautinė pavardė yra Lipin. Ji yra Viktoro Lipino sesuo bei nepatvirtintais duomenimis dirba prekybos tinklą „Mere“ valdančioje „Valientė“.
Registrų centre esanti informacija apie jau nebeveikiančią bendrovę „Mano mylios“ atspindi šeimyninius K. Vaitiekūno ir J. Lipin ryšius.
2014 metais pateiktame pastarosios įmonės dokumente „Steigimo sutartis“ išvardinti trys steigėjai: dabartinis ministras K. Vaitiekūnas, Valdas Valiulis ir Julija Lipin. Vėliau, 2014 metų pabaigoje, prie bendrovės dokumentų nurodoma jau kita Julijos pavardė – Vaitiekūnienė. Pabrėžiama, kad pavardei pasikeitus pateikiamas tas pats asmens kodas, kas leidžia manyti, jog kalbama apie tą patį asmenį.
Šią informaciją buvo gavęs ir portalas „Delfi“, kuris trečiadienį ryte taip pat kreipėsi į Finansų ministeriją su prašymu patvirtinti ir pakomentuoti šiuos ryšius.
Ministerija: ministras nesidomi buvusios sutuoktinės galimais ryšiais
Institucija vėliau atsiųstame komentare „Delfi“ rašė, jog ministras nesidomi buvusios sutuoktinės darbovietėmis ir galimais ryšiais, taip pat tikino neturintis sąsajų su minimu rusų oligarchu.
„K. Vaitiekūnas su buvusia sutuoktine yra išsiskyręs dar 2017 metais, jis yra 10-ies metų dukros tėtis. Nuo skyrybų praėjo daugiau nei 8-eri metai, todėl ministras nesidomi nei buvusios sutuoktinės darbovietėmis, nei galimais jos ryšiais ir jų komentuoti negali.
Klausimuose minimas V. Lipin yra buvusios sutuoktinės brolis, tačiau ministras nei su ja, nei su jos artimaisiais neaptarinėja jokių profesinių klausimų. Ministro nesieja jokie ryšiai ir su minimu S. Šneideriu ar jo valdomu verslu. Ministras nedalyvauja minimų ar kitų su šia grupe siejamų įmonių veikloje ir neturi jokio santykio su jų sprendimais“, – rašė Finansų ministerija.
„Mere“ tinklą toliau valdo rusai
Rugsėjį „Mere“ valdančios bendrovės „Valientė“ akcijas nupirkusios Ispanijos įmonės „Vigalight“ akcininkai – tie patys Rusijos piliečiai, kuriems priklausė ir „Valientė“ akcijos, savaitės pradžioje remdamasis gautais Ispanijos registro dokumentais skelbė lrt.lt.
Nurodoma, kad 79 proc. „Vigalight“ akcijų priklauso Sergejui Šnaideriui, 15 proc. Andrejui Veikulainenui, o likę 6 proc. Valerijui Jakovlevui.
„Delfi“ rašė, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau teigė sieksianti į nacionalinį ribojamų priemonių sąrašą įmonės akcininkus, veikiančius „Mere“ vardu, bei su ja susijusius asmenis, kurių veikla tiesiogiai arba netiesiogiai remia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Įvykus akcininkų pasikeitimui teisininkas komentavo, kad galimai akcininkai buvo pakeisti siekiant išvengti sankcijų Lietuvoje.
„Delfi“ taip pat kalbino vieną iš „Mere“ darbuotojų, kuri tvirtino, kad darbuotojai negauna informacijos iš vadovybės dėl prekybos tinklo likimo, kai kurių prekių nebegaunama.
Kaip anksčiau rašė „Delfi“ iki akcijų perleidimo Ispanijos bendrovei akcininkai pasiskirstė taip: 66 proc. „Valientė“ akcijų priklausė Anai Šnaider, 15 proc. – Rustamui Kilizhekovui, 12 proc. – Andrejui Šnaideriui, 5 proc. – Valerijui Jakovlevui, 2 proc. – Andrejui Veikulainen.
Broliai Andrejus ir Sergejus Šnaideriai Rusijoje valdo 2 tūkst. parduotuvių tinklą „Svetofor“.
Gegužės pradžioje Lenkijos vidaus reikalų ministerija prekybos tinklą „Mere“ ir jo rusus savininkus įtraukė į sankcionuojamų bendrovių ir asmenų sąrašą. Įtraukimas į sankcijų sąrašą Lenkijoje reiškia, kad juridinio arba fizinio asmens finansiniams aktyvams ir ekonominiams resursams taikomas areštas, jie negali dalyvauti valstybės vykdomuose pirkimuose ir konkursuose. Fiziniams asmenims, jeigu jie yra užsienio valstybės piliečiai, taip pat draudžiama atvykti į Lenkiją. Sankcijos buvo pritaikytos įmonei „Torgservis PL“ ir S. bei A. Šnaideriams.
Pasirodžius šiai žiniai, Latvijos užsienio reikalų ministerija sakė vertinsianti, ar reikėtų imtis tokių pačių veiksmų. Į Lietuvos rinką „Mere“ įžengė 2019 metais.