Luke’as Coffey rašo, kad vis dar nėra jokių ženklų, kada bus paskelbta apie JAV karinių pajėgų buvimo visame pasaulyje pokyčius.
Anot jo, nėra paslaptis, kad kai kurie aukšti pareigūnai norėtų, kad JAV karinis buvimas Europoje būtų mažesnis. Ir jau imamasi veiksmų, kad tai įvyktų. Praėjusį mėnesį buvo paskelbta, kad apie 1000 rotuojamų JAV karių Rumunijoje nebus pakeisti, kai jie grįš namo. Tai sukėlė kritiką Kapitolijuje ir iškėlė klausimus apie Amerikos pozicijas kitose Europos šalyse, ypač Baltijos regione.
Jungtinės Valstijos išlaiko tvirtą, bet kuklų rotacijos pajėgų buvimą trijose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Amerika nėra vienintelė: NATO sąjungininkai išlaiko daugianacionalines kovines grupes visose Baltijos šalyse – britų vadovaujamas Estijoje, kanadiečių vadovaujamas Latvijoje ir vokiečių vadovaujamas Lietuvoje. Autorius pabrėžia, kad Vokietija dabar kuria nuolatinę 5000 karių brigadą Lietuvoje, kuri bus dislokuota iki 2027 m.
L.Coffey teigia, kad šis užsienio karinių pajėgų buvimas Baltijos šalyse yra svarbus tiek regioniniam, tiek transatlantiniam saugumui. Baltijos valstybės yra geografiškai pažeidžiamos.
Jo teigimu, geografija trukdo sustiprinti pajėgas: Lietuva, Latvija ir Estija su likusia NATO dalimi jungiasi tik per siaurą Suvalkų koridorių su Lenkija, o Rusijos Kaliningrado eksklavo ir Baltarusijos teritorijos militarizavimas apsunkina bet kokį greitą pajėgų judėjimą oro ar jūros transportu.
Štai kodėl pajėgų išlaikymas vietoje yra būtinas sėkmingai Baltijos valstybių gynybai – ir kodėl bet kokių JAV pajėgų išvedimas iš regiono, ypač dabar, kai Rusijos agresija sustiprėjo, būtų neteisingas signalas tiek draugams, tiek priešams, teigia jis.
L.Coffey tvirtina, kad šiame regione ypač svarbi yra Lietuva. Jungtinės Valstijos čia turi apie 1000 karių, iš kurių du batalionai reguliariai dislokuojami devynių mėnesių tarnybai.
Jo manymu, yra trys priežastys, kodėl prezidentas Donaldas Trumpas turėtų užtikrinti, kad šios pajėgos liktų čia.
Pirmoji priežastis yra geografinė padėtis. Lietuva yra tarsi šarnyras tarp Šiaurės ir Rytų Europos, ribojasi su Suvalkų koridoriumi ir Kaliningradu – karštais taškais bet kokio didelio konflikto scenarijuje. Didžiojo karo atveju Lietuvos saugumas bus labai svarbus.
Antra, Lietuva sutinka su Trumpo pasaulėžiūra tokiose srityse kaip energetika, Kinija ir naštos pasidalijimas. Palyginti su kitomis ES narėmis, Vilnius buvo pirmaujantis energetinio saugumo srityje. Suprasdama energetinio saugumo klausimo svarbą, Lietuva 2013 m. atidarė NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą. Lietuvos SGD importo terminalas Klaipėdoje pradėjo veikti 2015 m. Tai buvo svarbus žingsnis atsisakant priklausomybės nuo rusiškų dujų, kol dauguma Europos šalių tik svarstė imtis veiksmų.
KN Energies nuotr./SGD terminalas „Independence“
Vilnius taip pat anksti įžvelgė Kinijos keliamą iššūkį. 2019 m. Lietuva tapo pirmąja Europos šalimi, kuri savo oficialiuose strateginiuose dokumentuose Pekiną įvardijo kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Po dvejų metų ji tapo pirmąja ES šalimi, pasitraukusia iš Kinijos inicijuotos 17+1 iniciatyvos, skirtos bendradarbiavimui su Vidurio ir Rytų Europos šalimis skatinti. Lietuva taip pat leido įsteigti Taivano atstovybę Vilniuje ir atvirai pasisakė apie Kinijos žmogaus teisių pažeidimus Sindziange.
Vašingtonui Lietuva yra naštos pasidalijimo pavyzdys. Pagal nacionalinių pajamų dalį ji yra viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų. Lietuva jau dabar gynybai skiria 3 proc. BVP, o nuo 2026 m. patvirtino, kad šios išlaidos viršys 5 proc. – tai viršija NATO išlaidų tikslus.
Galiausiai, Lietuva jau dešimtmečius yra patikima ir lojali JAV partnerė. Nuo 2002 iki 2021 m. Afganistane tarnavo apie 5000 Lietuvos karių, o Lietuva buvo viena iš nedaugelio šalių, vadovavusių provincijos atkūrimo komandai (Goro provincijoje). Nuo 2003 m., kai daugelis Vakarų Europos šalių atsisakė tai daryti, Irake tarnavo 930 lietuvių. Amerika turėtų būti už tai amžinai dėkinga.
Taigi, JAV nacionalinio saugumo interesas yra išlaikyti JAV karius Baltijos regione apskritai, o konkrečiai – Lietuvoje. Tai taip pat yra signalas kitoms sąjungininkėms: jei suderinate savo interesus su JAV interesais ir rimtai investuojate į savo gynybą, Vašingtonas tai pastebi.
Pentagonui baigiant ilgai lauktą Pasaulinės pozicijos peržiūrą, Amerikos karinė buvimas Europoje, ypač Baltijos valstybėse, turėtų likti pagrindiniu JAV strategijos ir transatlantinio saugumo ramsčiu. Bet koks pasitraukimas iš regiono siųstų klaidingą žinią, teigia L.Coffey.