Klaipėdos apygardos teismas atmetė atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pirkėjui iš atsakovo priteistos 5 901,63 euro išlaidos, patirtos šalinant paslėptus iš atsakovo nupirkto automobilio trūkumus, rašoma teismo pranešime spaudai.
Panašu, jog automobilio pardavėjas prisivirė daug košės, nes teismas atskirąja nutartimi informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie galimą mokesčių vengimą, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, gaunant pajamas, tačiau jų neparodant įstatymų nustatyta tvarka, ir apie pagal sandorį atliktą mokėjimą grynaisiais pinigais, viršijantį 5 tūkst. eurų sumą.
Be to, dar viena nutartimi buvo informuota ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Ji gavo pranešimą apie galimą automobilio ridos klastojimą, pakeičiant prietaiso, skirto nuvažiuotam atstumui matuoti, duomenis, taip pat apie tai, kad į transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį įrašyta neteisinga sandorio suma.
Teisėjų kolegija nustatė, kad interneto svetainėje buvo paskelbtas skelbimas apie automobilio pardavimą už 10,5 tūkst. eurų. Jame nurodyta, jog automobilis tvarkingas ir be defektų, 2008 m. gamybos, rida – 304 tūkst. km. Tačiau automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje ir pinigų priėmimo kvite įrašyta visai kita automobilio kaina – 4,9 tūkst. eurų.
Pirkėjas laikėsi pozicijos, kad realiai sumokėjo 9 tūkst. eurų grynaisiais, nes automobilis turėjo pastebimų trūkumų. Kitą dieną po sandorio jis pastebėjo ir kitų rimtų defektų, o atlikus kompiuterinę diagnostiką paaiškėjo ne tik paslėpti gedimai, bet ir tikroji automobilio rida – 503 279 km, t. y. beveik 200 tūkst. km daugiau, nei pirkimo metu rodė odometras.
Apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pirkėjui automobilio apžiūros metu radus nedidelių, vizualiai matomų trūkumų, kurie nebuvo nurodyti skelbime ir kurių nebuvo minėjęs pardavėjas, pradinė skelbime nurodyta 10,5 tūkst. eurų kaina buvo sumažinta iki 9 tūkst. eurų, o sutartyje 4,9 tūkst. eurų suma nurodyta tik todėl, kad būtų galima išvengti įstatymu įtvirtintų atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pardavėjas apie automobilio ridos neatitikimą nežinojo, savaime nepaneigia pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę. Tokios pareigos nepaneigia ir tai, kad iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas apžiūrėjo automobilį, tikrino jį specialia diagnostikos įranga.
Akcentuota, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę.
Pirkėjas byloje įrodė, kad automobilis jam buvo parduotas netinkamos kokybės, apie esminius automobilio trūkumus pirkėjui nebuvo žinoma pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, todėl byloje nenustačius atsakovo, kaip daikto pardavėjo, atsakomybę šalinančių aplinkybių, jam kyla atsakomybė už kokybės reikalavimų neatitinkančio daikto pardavimą – atlyginti pirkėjui išlaidas, patirtas šalinant paslėptus iš atsakovo įsigyto automobilio trūkumus.
Ši Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.