Rugsėjo pradžioje lyg lietus iš giedro dangaus Nacionalinę sporto agentūrą (NSA) ir jos vadovą Mindaugą Špoką pasiekė žinia – prieš trejus metus įkurta biudžetinė įstaiga, kurios užduotis yra skirstyti šalies sporto pinigus, nuo sausio mėnesio bus reorganizuota. Šią funkcija Švietimo, mokslo ir sporto ministerija perleis kuriamai Nacionalinei sporto tarybai (NST).
Kaip vieni didžiausių akcentų keisti Sporto agentūrą yra įvardinti nevykęs pinigų administravimas, kai per kelis metus neįsisavinta apie 12 mln. eurų bei dviejų valstybės auditų išvados, kurios tikrai nėra palankios NSA ir M.Špokui. Dėl to ir planuojama reorganizuoti organizaciją, o su M.Špoku siekiama atsisveikinti nuo 2026 metų sausio 1 dienos.
Trečiadienį Seime susitiko Švietimo ir mokslo komiteto nariai, kurie kalbėjo ir apie Sporto agentūros rėmimo fondo lėšų panaudojimo fiziniam aktyvumui bei sporto bazių projektams. Kaip vienas iš svarbiausių klausimų buvo ir Valstybės audito išvados po 2023-iųjų ir 2024 metais agentūroje vykdyto audito.
Tarp nemažai iškeltų neatitikimų ir nevykusių projektų vertinimų, auditas pirštu bedė į direktoriaus M. Špoko pasirašytus projektus, kurių pradžioje nebuvo įtrauktų į finansuojamųjų sąrašą bei per dideles sąmatas tam tikriems projektams.
Kaip paviešinta per Seime per Švietimo ir mokslo komiteto posėdį, atliekant auditą buvo pastebėta, kad agentūra patvirtino vienos paraiškos visas projektines išlaidas finansuoti, nors sąmatos 4 ir 9 kartus viršijo rinkos kainą.
„Nepakankama agentūros paraiškų kontrolė ir projektų įvertinimas kelia pagrįstas abejones dėl nekokybiško vertinimo“, – skelbiama audito išvadose.
Taip pat auditoriai pastebėjo 11 paraiškų, kurioms buvo taikomi 2 skirtingi galutinės projekto sąmatos biudžeto perskaičiavimo principai, kai vertintojai ir ekspertai nustatė netinkamas finansuoti išlaidas.
„Tokie sprendimai yra neobjektyvūs ir nepakankamai pagrįsti, o agentūros direktoriaus priimti sprendimai dėl fondo lėšų – nepakankamai pagrįsti, neskaidrūs ir (arba) neatitinkantys aprašų reikalavimų. Agentūros direktorius viršijo įgaliojimus, skiriant fondo lėšų finansavimą papildomai dešimčiai projektų įgyvendinti, nesant raštiško suderinimo su ministerija“, – Seime konstatuota, aptariant auditorių pateiktą NSA veiklą.
Taip pat agentūra 2024 metais už įsigytas ekspertines paraiškų vertinimo paslaugas iš agentūrai skirtų fondo lėšų projektas administruoti panaudojo neteisėtai, nepagrįstai ir (ar) neracionaliai 20 tūkst. 328 eurus.
Auditas agentūrai galutinėje išvadoje pateikė net 26 ir 34 rekomendacijas kaip gerinti darbą organizacijoje, tačiau 25 iš jų dar neįgyvendintos dėl nesuėjusio duoto problemas ištaisyti termino.
Paklausus auditorės Aurelijos Sinkevičienės, ar galima laikyti, kad 2024-aisiais prie suderintų 13 projektų agentūros vadovui pridėjus dar 10 projektų, jis viršijo įgaliojimus, auditorė atsakė: „Taip, laikome, kad jis viršijo įgaliojimus, nes nėra jokių rašytinių įrodymų, kad buvo derinta su ministerija. Auditas tokį elgesį vertina kaip direktoriaus įgaliojimų viršijimą“.
„Buvo pateikti įrodymai. Keista, kad auditas į tai neatsižvelgė. Nes agentūros vadovas vienas sprendimų nepriima. Auditorės, prisiminkite, ką gavote ir kokius duomenis“, – teisinosi nuotoliu į komiteto posėdį pasijungęs NSA vadovas M.Špokas.
Paprašius Švietimo, mokslo ir sporto viceministrui Giedriui Grybauskui, auditoriai pabandė paaiškinti, kokius įrodymus turi galvoje ir ką pateikė M.Špokas, A.Sinkevičienė paaiškino, jog buvo pateikti tik paprasčiausi elektroniniai laiškai, kuriuose nebuvo jokių aiškių ministerijos vadovų žodžių apie siūlomų projektų patvirtinimus.
„Man atėjus į ministeriją, atvirkščiai, aš tik mačiau raštus, kuriuose buvusi viceministrė bandė aiškintis, kokiu pagrindu dešimčiai projektų buvo skirtas finansavimas, nes nebuvo suderinta su ministerija“ – griovė M. Špoko gynybą viceministras G.Grybauskas.
„Vidinis auditas visada leidžia tobulinti darbus. Mūsų agentūra buvo įkurta 2022 metais. Bet noriu paklausti, kur buvo auditas prieš mūsų įkūrimą, tuos ketverius metus, kai jau buvo vykdomos fizinio aktyvumo programos? Toks auditas ir tuomet padarytos išvados būtų palengvinusios agentūros startą“, – kalbėjo M.Špokas.
NSA direktorius per komiteto posėdį siekė neigti, kad jo vadovaujama organizacija turi bėdų, nes visi, kas kėlė problemas, jau atleisti.
„Vidinis auditas yra vidinis auditas, bet yra noras, kad visos organizacijos, pavaldžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, būtų patikrintos valstybės kontrolės. Tada pamatytume geresnį visko vaizdą.
Kam man patiko, tai tas faktas, kad auditas paneigė, jog agentūros vadovas yra vienaasmeninis organas. Yra ekspertai – vidiniai ir išoriniai, komisijos iš nepriklausomų ekspertų, visi sprendžia. Dar noriu pasakyti, kad visi darbuotojai, padarę pažeidimus, jau agentūroje nedirba. Čia kalbėta, kad mes daugiau projektų finansavome – tai netiesa“, – kalbėjo M.Špokas.
Audito išvadas į ministerijos kabinetus permesti siekę agentūros direktorius bei darbuotojai gavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės giežtą atsaką: „Požiūris kad esate jūs ir mes, jis nėra teisingas, nes esame viename laive, mes esame viena biudžetinė įstaiga – tai visada akcentuoju.
Tad kartais keista girdėti iš biudžetinės įstaigos, su kuria dirbame kartu, kad ministerija kažko nepadarė ar kažką padarė. Akcentavome visada, kad esame vienoje valtyje ir toks požiūris turi keistis.
Audito išvados yra normali praktika, kad pamatytume kur esame, galėtume įvertinti, ką turime taisyti. Dėl tam tikrų reorganizacijos ir valdysenos ir keitimų procesų, viskas yra eigoje, diskutuojame, pateiksime tai Seimui ir jis spręs, kokie turi būti toliau mūsų keliai“.
Tuo tarpu Seimo narys ir Švietimo komiteto atstovas Darius Jakavičius, išklausęs visų šalių nuomones ir išvadas, turėjo taip pat ką pasakyti agentūros vadovui: „Ačiū auditoriams už situacijos praskaidrinimą. Man, kaip buvusiam savivaldybės darbuotojui, dabar tapo aišku, kodėl savivaldybių projektai vis nelaimėdavo agentūroje ir jiems pritrūkdavo kelių balų.
Niekaip nesuprasdavome, kodėl taip yra. Ir dabar man tiesiog yra klausimų, kaip du projektai, kurie neatitiko reikalavimų, vis dėlto buvo finansuoti, kaip gali atsitikti, kad projekto finansavimas, palyginus su rinkos kainomis, yra didesnis 4 ir 9 kartus ir tas finansavimas dar užskaitomos kaip teisingas? Labai gaila, kad Lietuvoje dar atsiranda tokių nesąžiningai priimtų sprendimų, kurie meta šešėlį agentūrai ir ministerijai.“