„Esu labai susirūpinęs dėl karinio aparato, kurį Jungtinės Valstijos dislokavo Karibų jūroje. Esu labai susirūpinęs ir ketinu tai aptarti su prezidentu Trumpu, nes tai mane neramina“, – po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo Johanesburge sakė L. I. Lula da Silva.
„Manau, kad dabar nėra jokios priežasties kariauti, – sakė jis. – Nekartokime klaidos, kuri buvo padaryta prieš pradedant Rusijos ir Ukrainos karą. Kitaip tariant, kai tik iššaunamas šūvis, sunku nuspėti, kuo jis baigsis.“
JAV į regioną netoli Venesuelos pasiuntė lėktuvnešio smogiamąją grupę, kitų karinio jūrų laivyno karo laivų ir nesusekamų („stealth“) karo lėktuvų. Penktadienį JAV perspėjo civilinius orlaivius Venesuelos oro erdvėje „būti atsargiems“.
Nuo rugsėjo pradžios Vašingtono pajėgos Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje smogė į daugiau nei 20 įtariamų narkotikų kontrabandos laivų. Per šias atakas žuvo daugiau nei 80 žmonių.
Iki šiol nėra jokių Pentagono teiginius patvirtinančių įrodymų, kad Karibuose ir Ramiojo vandenyno pakrantėse buvę laivai gabeno narkotikus ir grasino Jungtinėms Valstijoms.
Vašingtonas kaltina Venesuelos prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Madurą) vadovavimu „teroristiniam“ narkotikų karteliui, o jis šį kaltinimą neigia. D. Trumpas taip pat neatmetė galimybės Venesueloje dislokuoti JAV karius.
L. I. Lula da Silva, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Brazilija turi bendrą sieną su Venesuela, sakė, jog „svarbu, kad pabandytume rasti sprendimą prieš prasidedant” potencialiam konfliktui.
D. Trumpas nedalyvavo G-20 viršūnių susitikime Pietų Afrikoje. JAV prezidentas susitikimą boikotuoja, o jo vyriausybė sakė, kad PAR prioritetai, įskaitant pasaulinio bendradarbiavimo skatinimą dėl prekybos ir klimato kaitos, prieštarauja JAV politikai.