Pora šimtų metrų paplūdimio užėmė surikiuoti betoniniai tetraedrai – vadinamieji drakono dantys, spygliuotos vielos – koncertinos užtvaros, iš smėlio maišų buvo suręsti kulkosvaidžių ugnies taškai. Visa ši fortifikacijos įranga liudijo pasiruošimus pratybų „Audros Smūgis“ finalinei stadijai – pakrantės gynybos operacijai.
Priešo išsilaipinimas įmanomas tik kai kur
Kaip žinoma, Lietuva turi 99 kilometrus Baltijos pakrantės su palyginti sekliomis priekrantėmis, nėra uolų ir didelių povandeninių akmenų, todėl teoriškai priešo išsilaipinimas, arba, karine kalba, amfibinės operacijos, yra įmanomos. Tačiau reljefas iš esmės lemia, kad priešo išsilaipinimas su amfibine kovine technika iš esmės įmanomas tik keliose vietose į šiaurę nuo Klaipėdos į pasienio su Latvija pusę.
Šešiasdešimt kilometrų Kuršių nerijos tam netinkami, nes greitam išsilaipinimui kliudytų dirbtinis kopagūbris, o net ir lengvi motorizuotieji padaliniai labai sunkiai galėtų judėti miškingomis teritorijomis, būtų lengvai stabdomi vieninteliame asfalto kelyje į Smiltynę, o galiausiai įsiremtų į neįveikiamą vandens kliūtį – Kuršių marias ir uosto akvatoriją.
Pakrantės ruože į šiaurę nuo Klaipėdos motorizuotam ir mechanizuotam priešo desantui kelios tinkamos vietos yra. Tokias vietas, pvz., prie Nemirsetos, į pietus nuo Palangos, jau ne vieną kartą per tarptautines pratybas išbandė Lietuvos sąjungininkai, kurie demonstravo galimą papildomą NATO pajėgų atvykimo į mūsų šalį būdą.
Pavyzdžiui, 2018 metų birželį per pratybas BALTOPS NATO sąjungininkai parodė visai nemažą operaciją. Nemirsetos priekrantėje Lenkijos desanto laivas „Krakow“ išleido kelias amfibijas PTS-M, jomis krantą pasiekė ir išsilaipino Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkai. Antroji puolimo banga įvyko iš toliau nuo kranto, už kelių mylių buvusio amfibinio laivo. Rumunijos jūrų pėstininkai amerikietiškais plaukiojančiais transporteriais AAV (tai reiškia „amphibious assault vehicle – amfibinė puolimo mašina) drauge su amerikiečių jūrų pėstininkais per įsibangavusią jūrą taip pat pasiekė paplūdimį, kuriame išsilaipino ir užėmė pozicijas tolesniam puolimui. Kasmet reguliariai į Lietuvą atvykstanti Portugalijos karinių jūrų pajėgų jūrų pėstininkų „Fuzileiroš“ rotacinė kuopa taip pat yra surengusi amfibinę operaciją Nemirsetoje. Lengvomis pripučiamomis motorinėmis valtimis drauge su Kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono kariais pajudėjo nuo Lietuvos patrulinio laivo P12 „Dzūkas“, ir įveikę maždaug dešimt jūrmylių, išsilaipino į paplūdimį.
Panašiai atrodytų ir priešo bandymai išsilaipinti Lietuvos pajūryje. Operacijoms būtų naudojami desantiniai laivai. Rusija tebenaudoja socializmo laikais Lenkijoje statytus „Ropucha“ (arba „rupūžė“) klasės amfibinius desantinius laivus, kurie išoriškai yra panašūs į mūsų parodytą lenkišką „Krakow“, tik jie didesni ir talpesni, pajėgūs plukdyti maždaug batalioną jūrų pėstininkų su kovine technika. Visiškai įmanoma, kad rusų pajėgos naudotų sovietmetį menančias amfibijas PTS-M, o amerikietiškų šarvuotų transporterių AAV vietoje būtų plaukiojantys BTR. Rusijos Baltijos jūros laivyne „Ropucha“ liko vos vienas – „Aleksandr Šabalin“. Trys desantiniai laivai – „Minsk“, „Koroliov“ ir „Kaliningrad“ su kariais ir kovine technika, drauge su dar trimis analogiškais laivais iš Rusijos Šiaurės laivyno 2022 metų pradžioje buvo perkelti į Juodąją jūrą ruošiantis invazijai į Ukrainą. Tačiau jūrinė įsiveržimo operacija nepavyko. Patvirtinta, kad karo metu Ukraina sunaikino keturis iš šešių minėtų desantinių laivų, tarp jų vienas – „Minsk“ – iš Baltijos laivyno. Kiti du – „Koroliov“ ir „Kaliningrad“, anot nepatvirtintų pranešimų, yra arba sunaikinti, arba smarkiai apgadinti ir išvesti iš rikiuotės.
Vienintelis Baltijos jūroje likęs rusų „Ropucha“ klasės desantinis laivas „Šabalin“ spalio mėnesį kelias dienas buvo išmetęs inkarą netoli Vokietijos teritorinių vandenų prie Liubeko įlankos. Jo buvimas kėlė trikdžių krovininių laivų eismui šioje intensyviai naudojamoje jūros vietoje, tačiau formaliai rusai jokių taisyklių nepažeidė.
Taigi, išsilaipinimui iš priešo laivų, tokių, kaip „Šabalin“, turėtų trukdyti jūros ir priekrantės vandenų minavimas, draugiškos artilerijos ir raketų ugnis, taip pat vandenyje ir krante išdėstytos inžinerinės užtvaros bei minos. Visų šių priemonių Lietuvos kariuomenė mokymuose panaudoti negali, o kai kurių – tokių kaip jūrinės minos – ir neturi, todėl „Audros smūgio“ metu buvo panaudotos kariuomenės kontrmobilumo parkuose jau saugomos kliūtys. „Drakono dantų“ naudojimą jau matėme pasienyje, kur jais uždengti uždaryti pasienio kontrolės postai. Taip pat jau matėme tokių inžinerinių kliūčių panaudojimą per pratybas „Inžinierių griausmas“.
Tokios kliūtys panaudotos pirmą kartą pajūryje
O dabar kliūtys pirmą kartą panaudotos pajūrio gynybos pratybose. Karo inžinieriai padėjo pagal visas taisykles surikiuoti betoninius „drakono dantis“, tarpusavyje jie buvo sukabinti storais plieno lynais. Tarpuose taip pat buvo išdėstyti plieniniai ežiai. Pačioje Melnragėje, tose vietose, kur buvo suderinta, kad vyks pratybos, kariai įrengė smėlio maišų įtvirtinimus, o gatves blokavo prieštankiniais ežiais ir plieniniais barjerais, kurie dar vadinami „ispaniškais arkliais“.
„…kokia bendra mūsų, kaip bataliono, užduotis šių pratybų metu – tai atlikti tiek sausumos, tiek priekrantės operacijas su tikslu išlaikyti Klaipėdos uostą funkcionalų. Visas rajonas yra paskirstytas į atsakomybės zonas su tam tikromis užduotimis ir šiuo metu esam Melnragėje, kur viena iš mūsų kuopų yra išsidėsčiusi, jos atsakomybės rajonas tęsiasi 750 metrų nuo mūsų dabar esamos padėties į šiaurę, visas rajonas suskirstytas į būrių atsakomybės, be abejo, ruožus ir visas sumanymas, tai visos gynybinės pozicijos yra prieš gynybines pozicijas įrengtas inžinerinis kliūčių laukas, tai, ką matot man už nugaros, iš esmės yra trijų eilių drakonų dantys, skirtos karinei technikai stabdyt, tarp jų išdėstyti ežiai, be abejo, kliūtys yra surištos ir tarp jų yra įkomponuota koncertina su dviejų plius viena eile. Ir, aišku, koncertinos tikslas stabdyti gyvąją jėgą, tai tos kliūtys, kaip ir visur yra dengiamos tiek tiesiogine, tiek netiesiogine ugnimi, kas yra specifiška iš Karinių jūrų pajėgų, kad ta netiesioginė ugnis yra kviečiama iš laivų ir iš kitų priemonių. Tai ta „naval fire support“ vadinama laivų netiesioginė ugnis, ką pabandysim pasitreniruoti ir šių pratybų metu, taip pat dronai, kaip ir kitur, treniruojamės ir stengiamės kuo daugiau integruoti tiek dronus su išbandome su tuo paleidimo mechanizmu, tiek FPV dronus, dronus kamikadzes. Yra keletas padaryta taikinių, į kuriuos turės pataikyti, nu tuo tarpu kuopos vado reikalas bus užtikrinti visą tą manevrą sukoordinuot ir gebėti atsitraukti iš pirminių į antrines, į tretines pozicijas, galų gale į pagrindines pozicijas“, – kmdr. Gediminas Šimkevičius, Karinių jūrų pajėgų fuzilierių bataliono vadas.
Numatytą valandą prasidėjo tariamo priešo puolimas. Jūroje netoli uosto vartų buvę Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai atliko ir priešo, ir draugiškų pajėgų funkcijas.
Paplūdimyje susirinkę gyventojai galėjo matyti beveik visą flotilę – ir visus keturis patrulinius laivus – „Žemaitį“, „Dzūką, „Aukštaitį“ ir „Sėlį“, vadovavimo ir aprūpinimo laivą „Jotvingis“, vieną iš dviejų priešmininių laivų „Kuršį“.
Buvo imituojama, kad laivai išleido amfibinius šarvuočius, kurie artėjo prie kranto. Šiuos priešo pajėgumus imitavo fuzilierių Sekliųjų vandenų komandos greitaeigės kovinės valtys ir kateris „Žaibas“. Fuzilieriai iš krante įrengtų įtvirtinimų atidengė sunkiųjų ir vidutinių kulkosvaidžių bei granatsvaidžių ugnį. Tuo tarpu prasidėjo aviacijos ataka. Priešo aviaciją imitavo sraigtasparnis „Eurocopter AS365 Dauphin“, atskridęs iš paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje. Aviacijos puolimo imitacija turėjo padaryti kariams įspūdį, nes pilotai antskrydžius rengė vieną po kito, praskrisdavo žemai, per garsiakalbius leisdami sirenų garsus. Plaukiojančius šarvuočius imituojantys kateriai, savo ruožtu atidengė ugnį, artėdami prie kranto. Pirmąjį gynybos ruožą ginantys kariai atsitraukė į kopas, kad užimtų antrąją gynybos liniją. Tuo tarpu paplūdimyje ties vandens linija pasirodė iš pradžių vienas, vėliau dar keli būriai karių su raudonais skiriamaisiais ženklais, imituojantys priešą. Pilant lietui, jie pasiekė kopas ir persigrupavo tolesniam puolimui.
Svarbu paminėti, kad nuo pastarojo laidos „Poligonas“ pasakojimo apie fuzilierius pavasarį, kai reportaže parodėme karių operaciją realiu maršrutu plaukiančiame jūrų kelte, įvyko keletas svarbių pokyčių. Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba formaliai reorganizuota į Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalioną.
Dabar tai pirmasis Karinių jūrų pajėgų istorijoje lengvųjų pėstininkų batalionas, turintis tiek gebėjimų veikti sausumoje, tiek ir jūrinių kompetencijų. Uosto ir Lietuvos pakrantės bei svarbios pajūrio infrastruktūros gynybai skirtos dabar jau dvi pėstininkų kuopos, povandeninių grėsmių neutralizavimu užsiima kvalifikuotus narus ir išminuotojus turinti Povandeninių veiksmų komanda. Pėstininkams paramą suteikia Sekliųjų vandenų komanda, turinti greitaeiges kovines valtis bei laivą „Žaibas“. Šis 2024-siais Klaipėdos uosto direkcijos perduotas greitaeigis laivas tapo mokymo platforma laukiant naujų laivų. Karinės jūrų pajėgos jau paskelbė jūrininkų atranką į būsimų naujų „Jehu“ klasės greitaeigių patrulinių laivų įgulas. Lietuva iš Suomijos įsigijo ir per keliolika mėnesių gaus du tokius laivus, kurie dėl mažos grimzlės galės veikti ne tik Baltijos priekrantėje, bet ir Kuršių mariose bei Nemuno deltoje. Laivai galės gabenti maždaug 20 karių desantą ir bus ginkluoti kulkosvaidžiais, automatiniais granatsvaidžiais ir valdomomis raketomis NLOS.
Kitoje laidos dalyje…
„Dronų diena“ Kazlų Rūdos poligone pritraukė technologijų spartuolius ir startuolius. Pirmieji lietuviški motorai skraidantiems ir sausumos dronams bei aliumininiai atakos dronai iš Ukmergės.
Antroji laidos dalis skirta dronams ir viskam, kas su tuo susiję. Bet pirmiau keletas naujienų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbtame milijono eurų vertės konkurse kaip kovoti prieš Baltarusijos cigarečių kontrabandininkų leidžiamus balionus ir bepiločius orlaivius pateikti net 35 Lietuvos įmonių siūlymai. Pasiūlytos idėjos apima penkias pagrindines technologijų vystymo kryptis: aptikimą ir stebėseną, atpažinimą, neutralizavimą, prognozavimą ir lokalizavimą. Iš gautų 35 paraiškų 12 jų pateikė konsorciumai, jungiantys kelių įmonių kompetencijas. Pirmuoju etapu bus atrinktos geriausios idėjos, turinčios potencialo būti greitai įgyvendintos. Vėliau bus taikomos papildomos priemonės, skirtos padėti šiuos sprendimus toliau vystyti, pritaikyti praktiniam naudojimui ir parengti jų pateikimui rinkai.
Lietuvoje užregistruota Vokietijos pažangios įmonės „Quantum Systems“ atstovybė. Vokietijos įmonė yra žinoma dronų gamintoja, nuolat aprūpinanti bepiločiais orlaiviais Bundeswehrą, vienas žinomiausių jų – žvalgybinis dronas „Vector“. Tarptautinėje rinkoje taip pat žinomi žvalgybai, rekognoskuotei ir kartografavimui naudojami dronai „Trinity“. „Quantum Systems“ yra viena iš Vakarų įmonių, kurios dronai sėkmingai skraido Ukrainoje. Prieš kiek mažiau nei pusmetį, gegužės mėnesį, „Quantum Systems“ pasirašė bendradarbiavimo ketinimų dokumentą su Lietuvos aukštųjų technologijų įmone „Aktyvus Photonics“, kuri gamina pažangius lazerinius nutaikymo prietaisus. „Quantum Systems“ bepiločių orlaivių, be jokios abejonės, turės ir Lietuvoje dislokuojama Vokietijos kariuomenės 45-oji brigada, todėl egzistuos nuolatinis poreikis šiuos dronus aptarnauti. LRT pranešimu, Lietuvoje „Quantum Systems“ taip pat planuoja pasirašyti ketinimų protokolą su lietuviška su dronų komponentų gamybos įmone „ADV Defense“, kuri per akcininkus yra susijusi su technologijų lydere „Teltonika“.
Tuo tarpu mes grįžkime į spalio mėnesį Kazlų Rūdos poligone vykusią jau ketvirtąją „Dronų dieną“, kurią organizavo Krašto apsaugos ministerija, Gynybos resursų agentūra ir kariuomenė. Vienoje ankstesnių laidų, kurią galima nesunkiai rasti „Delfi“ portale arba jo paskyroje „Youtube“ tinkle, jau pasakojome apie lietuvišką įmonę „Vytis Tech“, kuriančią žvalgybinius ir kovinius dronus „Grasshopper“, įmonės „NT Service“ ketinimus pradėti ukrainietiškų jūrinių dronų „Magura“ gamybą Lietuvoje bei apie gausiai į Ukrainą tiekiamas šios įmones priešdronines technologijas.
Verta paminėti dar vieną įdomų kompleksinį „NT Service“ produktą, kurį jau įsigijo ir naudoja Lietuvos kariuomenės Karo policija. Tai priekaba, kurioje sumontuota įranga, skirta dronų neutralizavimui „nuo iki“. Taktiniai radiolokatoriai aptinka dronus, ant teleskopinio stiebo sumontuota elektroninė optinė sistema dienos ir termovizualiniais režimais padeda taikinį atpažinti ir sekti, o priešdroninis prietaisas neutralizuoja drono ryšio, navigacijos, valdymo ir duomenų perdavimo kanalus. Toks priekaboje sumontuotas kompleksas buvo jau naudojamas per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Šioje laidoje atkreipsime dėmesį į dar kelias naujoves – apie kitas dar teks pasakoti vėlesnėse laidose, nes „Dronų dienoje“ dalyvavo daugiau kaip 30 įmonių.
Kai kalbama apie dronų gamybą, viena aktualiausių diskusijų – ar įmanoma užtikrinti nuo išorės jėgų nepriklausomas tiekimo grandines. Vis daugiau įmonių, susijusių su dronais, daugumą jų komponentų, pvz., elektronines plokštes, ryšio ir valdymo modulius, ir kitus jau pajėgios gaminti pačios. Viena iš nedaugelio dalių, kurią visi priversti importuoti iš Kinijos – elektriniai varikliukai, ir tai susiję su jų konstrukcijai būtinais magnetais, kurių mūsų kraštuose niekas pagaminti negali. „Dronų dienose“ pamatėme pirmuosius lietuviškus dronų variklius.
„Tai ar tikrai mes galim pasakyti, kad šiandien mes matome a pirmą lietuvišką drono varikliuką? Tai yra prototipinė serija, kurią mes ištyrinėję rinką sukūrėme ir norime pradėti serijinę gamybą. Tai vat dabar dalyvaujame parodoj ir ieškomės klientų, kas norės mūsų variklius pirkti. Esminis jo privalumas, kad jis yra pagamintas Lietuvoje. O visom kitom charakteristikom tai yra beveik tas pats“, – kalbėjo Algirdas Juška, „Alpha Engineering“ projektų vadovas.
– Tai Lietuvoje pagamintas tai automatiškai būna kaina didesnė. Taip reikia suprast?
– Nebūtinai, bet taip, kadangi mes šią gamybą dabar tiktai pradedame, na, ir mes negalime pradėti iškart gaminti 100ų milijonų, tai natūraliai ta kaina bus šiek tiek didesnė, tačiau tai nebus milžiniškas skirtumas.
– Tikriausia tas pats principas elektros motoro, statorius, rotorius, visa tai mes mokykloj mokėmės, taip, bet ar visi komponentai jie yra, mūsų nacionalinės prigimties ar visdėlto kažko negalima importų atsisakyt?
– Atsisakyti galima visko, tačiau konkrečiai šitame pavyzdyje vis dar naudojami kinietiški magnetai. Realiai, jeigu bus pasakyta pirkti, tarkim, amerikiečių arba Europos gamybos magnetus, tai tiesiog atsilieptu galutinėje kainai.
– Elektrovariklis, ar jis didelis, ar jis mažas, principai yra tie patys – ir jį galima panaudoti ir kitoje automobilių, mašinų, kitų transporto priemonių gamyboje. Čia irgi, kaip suprantu, yraelektros variklis?
– Taip, čia yra 84 kW pastovios galios trifazis skysčio aušinamas automobilinės klasėselektros variklis. Jis yra naudojamas vienetiniuose gaminiuose. Dar mūsų įmonė užsiima specifinių, egzotinių, labai konkretems tikslams pritaikytų elektros variklių gamybai irbaterijų sistemų gamyba. Tuo pačiu čia yra antžeminio roboto variklis, kur jungiasitie tiesiogiai prie rato. Čia yra aviacinis didelės galios irgi mažos serijos labai specifinis gaminys, kuris yra egzotika, gamintas grynai pagal klientų užsakymus.
– Jeigu Lietuvoje atsirastų iniciatyva sukurti kažkokį, na, antžeminį droną arba, pavyzdžiui,karinės paskirties visureigį, iš principo a variklių jo ratams, jeigu tai būtų elektromobilis, sakykim, galima jau eškoti Lietuvoje. Taip?
Taigi, gaminant kokybiškus, pvz., žvalgybinius dronus Lietuvos kariuomenei teoriškai jau įmanoma išvengti Kinijoje pagamintų komponentų montavimo, o tokia grynai lietuviška produkcija būtų labiau paklausi Vakarų rinkose. Na o į vienkartinius FPV dronus būtų įmanoma ir toliau montuoti kiniškus motoriukus.
Apie orlaiviams gaminti naudojamas medžiagas
Toliau – apie bepiločių orlaivių gamybai naudojamas medžiagas. Kadangi į dronistiką nemažai lietuvaičių atėjo iš aviacijos modeliavimo, natūralu, kad ir medžiagas ir gamybos procesus atsinešė iš ten. Orlaiviams, ypač fiksuoto sparno, pagaminti dažnai naudojama pigi ir tvirta medžio fanera. Kare, kur dronų reikia daug, pasitelkiamas putų polistirolas, derinant su iš medžio ar anglies pluošto pagamintomis laikančiomis konstrukcijoms. Sudėtingesnių sprendimų mėgėjai gamina orlaivių korpusus ir sparnus iš anglies pluošto arba kitų kompozitinių medžiagų, tokių kaip kevlaras. Kiekvienas šių sprendimų dažnai būna racionaliai pagrįstas ir turi savo pranašumų.
Pavyzdžiui, putų polistirolas yra pigus, anglies puoštas ar kevlaras – labai tvirti, o iš putų polistirolo ar kevlaro pagamintus orlaivius blogai fiksuoja radiolokatoriai. Aliuminis paprastai yra didžiosios aviacijos gamybos medžiaga.
Šiemet „Dronų dienose“ mes pirmą kartą išvydome dronus, kurių korpusai ir sparnai išlankstyti iš aliuminio. Net trijų tipų dronai atkeliavo iš Ukmergės. Pirmą kartą pamatėme ir reaktyvinį droną.
„Tai yra deep strike dronai“, – pasakojo Mindaugas Orlingis, „AMI WINGS“ direktorius. – Su juo lengviausia pataikyti į taikinį“Tai yra deep strike dronai arba ilgo nuotolio dronai naikinti priešui.Skirtingi dronai turi skirtingas skrydžio charakteristikas.Tai visi dronai yra 30 kg ir visi gabena apie 10 kg naudingą krovinį. Skiriasi tiktai jų jėgainės“. Tai yra elektrinis variantas, yra variantas su vidaus degimo varikliu ir yra variantas su turbo reaktyviniu varikliu. Fuzeliažo konstrukcija.
– Ar tai yra jau skraidantys dronai? Ar jūs dar tiktai juos vystote ir bandote?
– Tai yra jau skraidantys dronai. Bendrai yra apie 50 valandų su jais jau praskraidyta, ištestuota. Jie šiek tiek išsiskiria nuo tradicinių orlovių, kadangi jie neturi eleronų kaip tradiciniai lėktuvai. Jie turi tiktai gale valdomas plokštumas.
Tai taip nuspręsta optimizuojant kaštus ir kad gamyba būtų kuo labiau masiškesnė.
– Ko gero, tai yra vieninteliai kol kas Lietuvoje dronai, kurie gaminami iš metalo, iš aliuminio?
– Kodėl jūs pasirinkote tokį technologinį sprendimą?
– Todėl, kad, visų pirma turim čia daug patirties, antra tai yra labai lengvai pritaikoma masinei gamybai, nes kompozitinės medžiagos labai reiklios žmogaus darbui ir tai nėra automatizuojami procesai.
Tai aliuminis tai ir senovėj, ir dabar naudojamas lengvoje aviacijoje, kadangi jis yra lengvai apdirbamas ir jį galima lengvai masiškai gaminti. Šiuo metu rinkai reikia daug ir pigiai. Tai yra pilnai automatizuotas darbas.
Aliuminis korpusas sulankstytas su tam tikrom viduje esančiom nešanom detalėm. Sparnas taip pat aliuminis.
– Taip pat suprantu, kad visi trys modeliai paleidžiami pneumatinės katapultos pagalba?
– Taip, taip, teisingai.
Benzininiam variante variklis turi būti iš anksto užvestas. Rektyvinis irgi, elektrinį galima užsivesti tiktai po to, kai dronas pamato, kad jisai yra išskridęs iš katapultos ir tada pasileidžia elektrinis variklis ir pradeda skrist.
– Ir kuris iš trijų variklių yra, jūsų nuomone, labiausiai tinkamas, efektyviausias tokios konstrukcijos dronams?
– Turbūt, kad rektyvinis variklis, nes tradiciniai orlaiviai turi eleronus, o mes turim tiktai valdomą uodegą.
Du minėti varikliai sukuria sukimo momentą, kurie verčia orlaivį arba jį veikia kitos išorinės jėgos. O rektyviniame variklyje veikia tiktai vadinamas trust vectorius, kuris stumia orlaivį į priekį, tai jį lengviausia valdyti ir su juo lengviausia pataikyti taikinį.