Kaip šeštadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda kartu su kitais Šiaurės ir Baltijos šalių valstybių ir vyriausybių vadovais pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo dar kartą patvirtino Šiaurės ir Baltijos šalių tvirtą palaikymą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos agresiją.
„Nuo pat Rusijos pradėto agresijos karo pradžios stovėjome Ukrainos pusėje ir tęsime šią paramą. Mūsų ryžtas kyla iš suvokimo, kad tai yra ne tik Ukrainos saugumo klausimas, bet ir platesnio – visos Europos saugumo – klausimas“, – pabrėžiama bendrame pareiškime.
Šalys patvirtino įsipareigojimą toliau teikti ginkluotę Ukrainai ir stiprinti Europos gynybinius pajėgumus, kad Rusija būtų atgrasyta nuo tolesnės agresijos.
„Kol Rusija tęs karą prieš Ukrainą, mes remsime sankcijų griežtinimą ir platesnes ekonomines priemones“, – rašoma pareiškime.
Siekdamas užbaigti karą Ukrainoje, Vašingtonas parengė 28 punktų taikos planą, pagal kurį Kyjivas turėtų atiduoti Kremliui savo teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir pažadėti niekada nestoti į NATO.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta tokį pasiūlymą, nes jis užbaigtų karą palankiomis Maskvai sąlygomis. Be to, ukrainiečių lyderis pripažįsta, kad taip rizikuoja prarasti Vašingtoną kaip sąjungininką, tačiau sako negalįs išduoti Ukrainos.
Tuo metu didžiųjų Europos šalių lyderiai komentuodami JAV taikos planą tvirtina, jog bet kokiam susitarimui, turinčiam įtakos ES ir NATO, reikia Europos partnerių patvirtinimo arba sąjungininkų konsensuso.