Aplinkos ministerija siūlo priimti įstatymo projektą dėl mažų, įsiterpusių žemės ūkio paskirties sklypų išpirkimo ir tų pinigų panaudojimo krašto apsaugai.
Kartu taip pat norima sudėti ir tam tikrus saugiklius, siekiant apriboti jau didelius žemės plotus valdančius ūkininkus ir skatinti mažesniuosius. Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad susijusiais asmenimis būtų laikomos įmonės, kurių bent 5 proc. akcijų priklauso tiems patiems asmenims, vietoje dabar galiojančios 25 proc. ribos.
„Esmė būtų tokia – šiuo metu žmogus kaip fizinis asmuo gali turėti 500 ha ir kaip bendrovė dar 500 ha žemės – de facto turėti 1000 ha. Įvedus šitą sąsajumą (…), žmogus galėtų turėti tik 500 ha jau kaip fizinis arba juridinis asmuo, reiškia, negalėtų atsidarę įmonės valdyti dar 500 ha“, – komiteto posėdyje paaiškino aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Tiesa, iš pradžių buvo siūloma susijusiais laikyti ir turinčius vos 1 proc. akcijų, tačiau vėliau šis skaičius padidintas.
Šiuo metu Lietuvoje galioja ribojimas vienam asmeniui valdyti ne daugiau kaip 500 ha žemės, tačiau, anot minėtame komitete dirbančio demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino, nesąžiningi subjektai kartais apeina šiuos reikalavimus, ypač pirkdami sklypus per susijusias įmones.
„Žemės koncentracija turtingiausių žemdirbių ir verslų rankose yra didelė problema. Kai kurios šeimos ir koncernai valdo dešimtis tūkstančių hektarų“, – „Delfi“ teigė parlamentaras.
Klausimas – kas gaus tuos mažuosius sklypus? Ar tas, kas jau seniai viršijęs bet kokio proto suvokiamus koncentracijos limitus, ar vis dėlto tie ūkininkai, kurie yra vidutiniai, gal maži, jauni ir panašiai?
T. Tomilinas
Beveik milijardas eurų gynybai
Kaip komiteto posėdyje teigė aplinkos ministras, planuojamų parduoti įsiterpusių žemės plotų bendra vertė siekia virš 820 mln. eurų, neatsižvelgiant į numatytus papildomus 25 proc. nuo turto vertinimo: „Be to, pajamos prognozuojamos pagal verčių žemėlapius, kurie keičiasi.“
„Tai yra beveik milijardo eurų klausimas. Tai yra bendra sklypų vertė, tiek valstybė tikisi greitu metu gauti ir skirti gynybai“, – pabrėžė T. Tomilinas.
Jo teigimu, nėra didelių abejonių, kad žemė bus išpirkta: „Ūkininko pagrindinis tikslas yra išpirkti žemę. Dėl jos vyksta didelė kova, nes tai yra baigtinis resursas, kurio nepadaugės.“
Žemės ūkio ministerija vėliau komentare „Delfi“ patikslino, jog siūloma, kad būtent 80 proc. lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, būtų pervedama į Valstybės gynybos fondo sąskaitą.
Verslas: stos investicijos, o ir siūlymai neįmanomi
Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje praėjusį antradienį Lietuvos verslo konfederacijos teisės vadovė Akvilė Razumienė aiškino, jog sąsajumo ribos sumažinimo nuo 25 iki 5 proc. poveikį pajustų visa šalies ekonomika.
„(…) Poveikis būtų tai visai šalies ekonomikai, nes būtų stabdomos investicijos į šalies ūkį“, – kalbėjo A. Razumienė.
„Dėl 5 proc. susietumo – tai visiškai neįgyvendinama, net teisiškai. Kuriamas naujas precedentas, nes tiek SVV įstatyme, tiek mokestiniame įstatyme, visur yra 25 proc. (…) Jei bijome, kad didieji supirks, tai ir parašykite įstatyme, kad tai galioja tik jauniems ūkininkams“, – aiškino Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Į tai reaguodamas parlamentaras Simonas Gentvilas pastebėjo, jog dabar egzistuoja 500 ha valdomo žemės ploto ribojimo apėjimo schemų, todėl svarbu rasti bendrą sprendimą, norint išvengti manipuliavimo.
„Suprantu, jei tai būtų 1 proc. riba, tai ten akcijos gali keistis, bet 5 proc. yra normalus atskiedimas, nes dabartiniai 25 proc. lemdavo gal 4 akcininkus. Reikia susitarti, kad nebūtų manipuliavimo. Tų schemų tai visi žinome, kai buvo jaunojo ūkininko parama pasiimta per vaikus“, – sakė liberalas.
Neperku aš to argumento, kad kažkas stabdys kažkokias investicijas.
T. Tomilino manymu, bandymai apeliuoti pasiūlymams, kad taip bus apribojamos investicijos šalyje, yra „eilinė interesų kova“.
„Tik priminsiu, kad kai kuriose valstybėse iš viso draudžiama įmonėms turėti žemės nuosavybę. Būtent dėl to, kad nebūtų spekuliacijų tokių. Užsienio fondai, kuriais irgi apeliuojama, tai jie laikosi įstatymų, jie nenori būti apkaltinti viršijamais limitais. Dėl to neperku aš to argumento, kad kažkas stabdys kažkokias investicijas“, – akcentavo demokratas.
Anot politiko, dabar žemės koncentracija atliekama pusiau teisiniais legaliais, pusiau nelegaliais keliais: „Buvo likę spragų.“
AM siūlymas neužtikrintų tinkamos kontrolės
Savo ruožtu Žemės ūkio ministerija, kuriai anksčiau priklausė Nacionalinė žemės tarnyba, iki ją 2023 m. perleidžiant Aplinkos ministerijai, mano, jog pastarosios pirminis siūlymas dėl 1 proc. akcijų ribos – netinkamas.
„Aplinkos ministerijos pristatytas teisės aktų pakeitimas, numatant susijusiais asmenimis laikyti įmones, kurių bent 1 proc. akcijų priklauso tiems patiems asmenims, neužtikrintų tinkamos kontrolės, kadangi CK numatyta prievolė notariškai tvirtinti sandorius tik nuo 25 proc. akcijų“, – komentare „Delfi“ rašė ŽŪM.
Ji priminė, jog šiai problemai spręsti dar 2023 metų pabaigoje buvo parengusi Civilinio kodekso bei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymų pakeitimų projektus, tačiau jie finalinio etapo taip ir nepasiekė.
„Atsižvelgusi į gautas socialinių partnerių pastabas ir įvertinusi išsakytus argumentus, ŽŪM atsisakė siūlytų Civilinio kodekso keitimo nuostatų, nes siūlytas reglamentavimas labai apsunkintų bendrovių, valdančių bent hektarą žemės ūkio paskirties žemės, prekybą akcijomis, ir parengė naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektą.
Jis darbo tvarka buvo pateiktas derinti suinteresuotiems asmenims, tačiau didžioji dalis suinteresuotų asmenų jam nepritarė. Kadangi daugumos pateiktų pastabų ir pasiūlymų nebuvo galima įgyvendinti, tuo metu buvo atsisakyta įstatymo projekto rengimo“, – aiškino institucija.
Ministerija pabrėžė, jog tuo atveju, jei pagal šiuo metu pateiktus siūlymus bus parengtas ir registruotas įstatymo pakeitimo projektas ir jei jis bus pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms, ŽŪM jį įvertins ir pateiks savo poziciją.
Aplinkos ministerija šiuo metu siūlo leisti vienam ūkininkui įsigyti ne daugiau kaip 3 ha įsiterpusios žemės prie vieno sklypo ir ne daugiau nei 21 ha bendrai, tačiau neatmetama galimybė ateityje skelbti papildomus pardavimus ir šių ribojimų atsisakyti.
Parduodamo žemės ūkio paskirties sklypo kainą norima didinti 25 proc. nuo individualaus vertinimo, numatant, kad ji negali būti mažesnė nei vertė, nustatyta masinio vertinimo žemėlapiuose.
Šie siūlymai kol kas dar svarstomi komitetų lygmeniu.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šiuo metu 110 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia iki 3 ha, naudoja 24,7 tūkst. skirtingų nuomininkų – jie prižiūri 67,8 proc. viso valstybės žemės fondo sklypų.