Lapkričio pradžioje projektą įgyvendinanti UAB „Nativo Resort“ tapo uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirta investicine bendrove, kurios valdymo įmone paskirta „Investicijų valdymas Prosperus“.
VŽ rašė, kad maždaug 2 ha ploto teritorijoje Kutninkų g. statomas 12.900 kv. m bendro ploto kompleksas, kuriame bus viešbučio kambariai, poilsio apartamentų pardavimui, SPA, restoranas, bendradarbystės ir paslaugų erdvės. Į jį iš viso investuojama 30 mln. Eur.
Projekto koncepcija unikali, nes įsigytų apartamentų savininkai galės naudotis bendra infrastruktūra. Skelbta, kad SPA bus 5 skirtingų tipų baseinai, 3 pirtys, treniruoklių salė, jogos ir pilateso studija, masažų kabinetai.
Poilsio apartamentų kompleksas „Nativo“ Palangoje. Bendrovės vizualizacija.Paskatino investuotojai
„Investicijų valdymas Prosperus“ šiuo metu valdo 5 investicines bendroves, kurios investuoja į prekybos, logistikos ir pramonės NT objektus, žemės ūkio sklypus.
Gediminas Baltakis, bendrovės direktorius, VŽ teigia, kad diversifikuoti portfelį skatina investuotojai.
„Tai natūralus valdymo įmonės augimas siekiant atliepti klientų poreikius, tačiau nenukrypstant nuo pagrindinės strategijos investuoti į tikrą fizinį turtą. Manome, kad projektas yra išskirtinis, tai aukštesnės klasės kompleksas pajūryje, o tokių, prieinamų platesniam ratui investuotojų, mūsų žiniomis, daugiau nėra“, – kalba jis.
Gediminas Baltakis, UAB „Investicijų valdymas „Prosperus“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
G. Baltakio nuomone, investuotojų pritraukimas leidžia vystytojui efektyviau valdyti resursus, nes atlaisvina dalį įšaldyto kapitalo.
„Investuotojams tai galimybė uždirbti iš ribotos pasiūlos turto su pridėtine verte ir dalyvauti kuriant naują produktą Baltijos regione. Tikime šio fondo sėkme“, – kalba jis.
Balandį sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ skelbė, kad per dvejus metus projektui „Nativo“ rengiasi surinkti 20 mln. Eur finansavimą. Šiuo metu projektui jau yra sutelkusi 5 mln. Eur, daugiau naujienų apie telkimą kol kas nėra.
„Dabar toks modelis finansuoti statybos pradžią yra gana dažnas – ar leidžiant obligacijas, ar per sutelktinio finansavimo platformas. Palūkanos ir vienu, ir kitu atveju aukštesnės nei bankų finansavimas, o bankai, kol dar neturi pardavęs nė vieno buto ir esi ankstyvoje stadijoje, dažnai susilaiko nuo skolinimo projektams“, – sako G. Baltakis.
Suteikia paskolas
Nors tai pirmasis atvejis, kai „Prosperus“ įsijungia į poilsio komplekso plėtrą, kitos Lietuvoje veikiančios investicinės bendrovės šiame segmente veikia aktyviau. Pavyzdžiui, NT plėtotojos „Citus“ ir „Eika Group“ bendradarbiauja su tiems patiems savininkams priklausančiomis investicijų valdymo bendrovėmis. Šių fondai pritraukia kapitalo ir investuoja į būsto plėtrą.
Šiemet NT plėtros bendrovė „Realco“ baigė statyti ir pardavė prestižinės klasės būsto projektą „Algirdo 3“ sostinės Naujamiestyje investicijų bendrovės „Aggressive capital“ valdomam fondui.
Sandorio vertė – 27 mln. Eur, ir tai buvo pirmasis fondo „PrimePlot Residential Real Estate Fund 1“ įsigytas turtas.
Iki šio sandorio „Realco“ buvo sudariusi 17 notarinių sutarčių dėl butų pardavimo. Viso projekte išplėtota 80 butų ir 6 komercinės patalpos.
Plėtotojai tai nebuvo pirmas toks sandoris: 2022 m. bendrovė su investicijų įmone „Braitin“ sukirto rankomis dėl sostinės Markučiuose plėtojamo projekto „Prie Vilnelės“.
Projektas „Algirdo 3“ Vilniuje. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Neseniai radosi ir naujų fondų, finansuojančių būsto projektų plėtrą. Pavyzdžiui, Estijos kapitalo investicijų bendrovės „Eften Capital“ fondas „Eften Special Opportunities Fund“ NT plėtros bendrovei „Releven“ paskolino 7,5 mln. Eur.
Pasak Lauryno Žilio, „Eften Capital“ partnerio ir vadovo Lietuvai, fondas Baltijos šalyse nuolat dairosi NT projektų, prie kurių plėtros galėtų prisidėti.
26 min.Augimas 4 kartus greitesnis nei rinkos: „Storent“ inovacijos pasiekė JAV
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas.
„Ateinantiems metams „Eften Special Opportunities Fund“ yra numatęs panašiems projektams finansuoti skirti dar apie 30 mln. Eur, taigi ir toliau ieškosime galimybių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – pranešime sako L. Žilys.
Diversifikuoja ir toliau
Pastaruoju metu „Prosperus Infrastructure Fund“ dėmesį atkreipė ir į dar vieną sritį. VŽ rašė, kad jos fondas „Prosperus Infrastructure Fund“ su statybų bendrove „Veikmės statyba“ įsteigė specialiosios paskirties įmones – SPV (angl. special purpose vehicle) „Inovatyvūs pasiūlymai“ bei „Svarbūs projektai“, kurios skirtos dalyvauti Rūdninkų karinio miestelio privataus partnerio atrankoje.
„Atsižvelgdami į šių dienų aktualijas, asmeninius tikslus bei ambicijas, siekiame prisidėti prie Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės tiek gynybos požiūriu, tiek iš energetikos sektoriaus. Kaip finansinis partneris dalyvaujame Rūdninkų konkurse, be to, vystome baterijų parkus Lietuvoje, siekdami užtikrinti energetinį stabilumą, atsijungus nuo energetikos žiedo BRELL“, – pasakoja G. Baltakis.
Jis sako, kad kiekviena bendrovės investicijų kryptis yra savita.
„Vieni fondai didžiąją dalį grąžos generuoja iš nuomos, siekia turtą parduoti už didesnę nei įsigijimo kainą. O sklypų fondo didysis grąžos komponentas yra žemės vertės augimas, kuris dažnai atspindi infliaciją. Infrastruktūros fondų investicijų didžioji dalis – koncesijos ar viešosios privačiosios partnerystės. Jos pasižymi didesniu laisvu pinigų srautu valdymo metu, o pasibaigus sutarčiai išsisprendžia objekto realizavimo klausimas“, – tikina jis.
„Investicijų valdymas Prosperus“ skelbia, kad jos investicinių bendrovių valdomo NT vertė viršija 270 mln. Eur, o nuomojamas plotas 160.000 kv. m.