Kaip darbe panaudojame smegenis?

Kaktinė sritis (prefrontalinis korteksas) – tai priekinė smegenų dalis, esanti už kaktos. Ji atsakinga už gebėjimą planuoti, mąstyti, priimti sprendimus, numatyti pasekmes ir valdyti emocijas. Tai tarsi mūsų „vykdomasis direktorius“. Ši sritis nusprendžia, ką, kada ir kaip daryti:

• sutelkia dėmesį į vieną užduotį ir ignoruoja pašalinius dirgiklius,

• išlaiko ir manipuliuoja informacija „galvoje“ pvz., planuojant veiksmus,

• įvertinus riziką, naudas, pasekmes, priima sprendimus,

• slopina impulsyvias reakcijas, kad galėtume elgtis tikslingai,

• integruoja skirtingas idėjas į naujus sprendimus.

Darbe kaktinė sritis dirba praktiškai nuolat: kai planuojame dieną ar projektą, priimame sprendimus esant neapibrėžtumui, valdome stresą susitikimuose ar prezentacijose, kontroliuojame emocijas santykiuose su kolegomis, sprendžiame problemas ar ieškome kūrybinių idėjų, stengiamės išlikti susikaupę triukšmingoje ar įtemptoje aplinkoje.

Blogoji naujiena yra ta, kad ši smegenų sritis greitai pervargsta. Ypač kai dirbame nuolat blaškomi, patiriame stresą ar spaudimą. Nuolat priversta būti budri, mūsų kaktinė sritis anksčiau ar vėliau pradeda „strigti“: tampa sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus, kyla dirglumas, sumažėja kūrybiškumas.

Kai ši sritis dirba be poilsio:

• krenta dėmesio trukmė, tampame išsiblaškę,

• priimame blogesnius sprendimus, remiamės emocijomis, o ne logika,

• didėja klaidų skaičius, mažėja kūrybiškumas,

• stiprėja nerimas ir dirglumas, nes kaktinė žievė praranda gebėjimą slopinti smegenyse esančio migdolinio kūnelio, veikiančio kaip grėsmės detektorius, aktyvumą,

• atsiranda „protinio išsekimo“ jausmas – tarsi smegenys „nebepaveža“.

Tyrimai (pavyzdžiui, Arnsten, 2009) atskleidžia, kad stresas ir per didelis kortizolio kiekis tiesiogiai mažina kaktinės žievės efektyvumą. Ilgainiui smegenys pereina į reaktyvų režimą, kai sprendimus priima nebe racionali, o emocinė sistema. Tačiau tai nėra mūsų asmeninė silpnybė. Tai – darbo kultūros problema.

Kodėl kyla apatija ir nuovargis?

Smegenims reikia įvairovės

Norint mąstyti efektyviai, reikia ne tik logikos ir planavimo. Mūsų smegenyse veikia keli tinklai, kiekvienas jų turintis savo funkciją:

• numatytojo veikimo tinklas padeda susieti informaciją, kurti įžvalgas ir kūrybiškai mąstyti,

• reikšmingumo tinklas leidžia atskirti, kas iš tiesų svarbu, nuo to, kas skubu.

Kai šios sritys „išjungiamos“, smegenys dirba tik mechaniniu režimu – greitai, bet paviršutiniškai. Todėl sprendimai tampa skuboti, o kūrybiškumas dingsta.

Kaip mūsų darbo įpročiai trukdo mąstyti aiškiai

• Susitikimai be pertraukų nepalieka laiko apmąstymams, todėl nepadarome įžvalgų apie tai, kas vyksta,

• tik skaičiais grįsti sprendimai nepalieka erdvės emociniam įvertinimui ir platesnei perspektyvai įgyti,

• strategijai laiko randame tik kartą per ketvirtį, nes kasdienis triukšmas viską nustelbia,

• vertinimai pagal KPI neleidžia pastebėti elgesio ar energijos pokyčių, kurie dažnai išduoda svarbias tendencijas.

Toks darbas vargina, nes kaktinė žievė pertempiama. Tuomet žmogus tampa irzlus, pradeda daryti klaidas, o protas atrodo „užstrigęs“. Tai ne motyvacijos, o fiziologijos klausimas.

Kaip padėti savo smegenims dirbti geriau?

1. Stebėkite ne kiek dirbate, o kaip dirbate

Ne kiekviena darbo valanda yra vienodai produktyvi. Pabandykite užfiksuoti:

• kada galvojate giliai ir susikaupę?

• Kas labiausiai sekina?

• Kokiomis sąlygomis mąstymas būna aiškiausias?

Toks stebėjimas parodo, kuriuo paros metu ir kokiomis aplinkybėmis jūsų smegenys veikia efektyviausiai. Planuokite svarbiausius darbus būtent tam laikui, o ne tada, kai protas jau pavargęs.

2. Poilsis turi būti darbo dalis, o ne prabanga

Smegenys nėra tokios struktūros, leidžiančios veikti be sustojimo. Po intensyvaus mąstymo joms būtinas atokvėpis – t.y., bent keliolika minučių be naujos informacijos. Tai gali būti trumpas pasivaikščiojimas, tylos pertrauka, kelios minutės be telefono ar tiesiog laikas, skirtas nieko neveikti.

Įpročiai, kurie padeda:

• po sudėtingų susitikimų visada palikite 10–15 min. pertrauką,

• viešai savo darbo kalendoriuje žymėkite „poilsio langus“,

• komandoje įveskite susitarimą, kad pusdienis (bent kartą per savaitę) vyks be susitikimų.

Vadovams rodant pavyzdį, komanda ima suvokti, kad poilsis – ne tinginystė, o darbo higienos dalis.

Moteris prie kompiuterio

3. Prieš priimdami sprendimus – trumpas sustojimas

Kai skubame ar patiriame stresą, ne mąstome, o veikiame instinktyviai. Kad sprendimai būtų aiškesni, verta trumpam pakeisti būseną:

1. Atsitraukite nuo savo darbo stalo.

2. Paklauskite savęs: „Kokios informacijos šiuo metu nepastebiu?“

3. Pabandykite mintis išreikšti piešiniu ar balsu – tai padeda pamatyti naujas sąsajas.

Trumpas sustojimas įjungia kitus smegenų tinklus, leidžiančius pamatyti platesnį kontekstą, o ne tik skubotą sprendimą.

4. Kurkite komandai aiškesnį darbo ritmą

Dažnai komandos dirba pagal įpročius, kurie labiau tinka logistikai, o ne efektyviam mąstymui. Galima išmėginti šiuos būdus:

• Susitikimų tipai. Skirstykite susitikimus pagal paskirtį – sprendimams, apmąstymui ar suderinimui. Nemaišykite visko viename.

• Trumpa refleksija. Po kiekvienos užduoties užsirašykite svarbiausią mintį ar kitą žingsnį.

• Vienas „be naujos informacijos“ laikas per savaitę. Laiko langas, skirtas susisteminti informaciją, o ne priimti naujus stimulus.

Tokie pokyčiai padeda komandai išvengti nuolatinio perdegimo ir skatina kūrybiškumą.

5. Supaprastinkite aplinką

Kuo daugiau pranešimų, sistemų, projektų ir iniciatyvų – tuo mažiau dėmesio lieka tikram darbui. Kartais verta atlikti „informacijos auditą“: kiek kanalų naudoja jūsų komanda? Kiek laiko atima vidiniai pranešimai, nepridedantys realios vertės? Jei norime geresnių rezultatų, turime sumažinti triukšmą, o ne bandyti prie jo prisitaikyti.

Vadovo vaidmuo – ne tik gebėjimas planuoti ar motyvuoti. Tai ir mokymasis kurti sąlygas, padedančias mąstyti efektyviai. Kai nustojame perkrauti labiausiai jautrią smegenų dalį, atsiranda tai, ko labiausiai trūksta šiuolaikiniame darbe: aiškumas, kūrybiškumas ir ramybė.

• Koks įprotis labiausiai išsekina Jūsų mąstymą?

• Kiek laiko šiandien turėjote be naujų pranešimų ar susitikimų?

• Ką galite pakeisti šią savaitę, kad Jūsų smegenys turėtų daugiau erdvės mąstyti?