Soc. tinkle Violeta pasidalijo nuotrauka, kurioje yra įsiamžinusi lėktuve su teatro režisieriumi Mariumi Ivaškevičiumi.
„Toli nuo Lietuvos įkalinti lietuviai. Dar niekada taip nesinorėjo namo. Likimo broliai, sesės ir pusbroliai… Marius Ivaškevičius, Violeta Mičiulienė, teatrologų chebra ir maždaug du šimtai žmonių. Aš galiu pradėti naują biznį – ekskursijas po Vienos oro uostą. Mintinai žinau iš visų pusių.
Ir nėr kam snukio išdaužyti.
… Lietuva – ašara Dievo aky,
Pasakyk man – kur tu esi?…
Kam oro uostas tau naujas,
Jei kaip bežiūri… šūds gaunas?“ – feisbuke rašė Violeta.
Laukė kelias valandas
Pasak tame pačiame lėktuve buvusio Mariaus Ivaškevičiaus, šis incidentas ne tik chaotiška naktis, bet ir rimtas ženklas, kad prieš Lietuvą vykdomos politinės provokacijos.
Jis „Delfi“ pasakojo, kad nepaisant aiškių ženklų, kad Vilniaus oro uostas uždaromas, keleiviams teko valandų valandas laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl skrydžio krypties.
„Visą laiką mus laikė lėktuve. Į jį įsodino laiku, nors žmonės, dar stovėdami eilėje, pamatė informaciją, kad, panašu, Vilniaus oro uostas uždaromas. Tačiau mus vis tiek įlaipino. Kartą išvažiavome link pakilimo tako, pastovėjome pusvalandį ar kiek ilgiau, ir tada pranešė, kad virš Vilniaus – balionai. Kad turi grįžti atgal, prisiparkuoti ir kad įgulai baigėsi leidžiamas darbo laikas, todėl būtina ją pakeisti“, – pasakojo režisierius.
M. Ivaškevičius sako, kad keleiviai jautėsi pasimetę, mat sakoma viena, o po valandos – jau kas kita.
„Tad vėl prisiparkavome, likome lėktuve, laukėme, kol įgula pasikeis, ir apskritai laukėme galimybės skristi į Vilnių. Iš pradžių sakė, kad skrisime už dviejų valandų. Po tų dviejų prisidėjo dar pusantros, ir galiausiai sužinojome, kad skrendam ne į Vilnių, o į Kauną“, – „Delfi“ pasakojo jis.
„Delfi“ pasiteiravus, kokia atmosfera tvyrojo lėktuve, jis neslėpė, kad viduje buvo daug vaikų, pavargusių suaugusiųjų ir bendras nuovargis, kuris virto keistu solidarumu.
„Žinot, žmonės pavargę – normalu. Lėktuve daug vaikų, jie nesupranta, kas vyksta. Paskui atsiranda toks bendras kvailumas, visi pradeda bendrauti, juokauti“, – pabrėžė M. Ivaškevičius.
Visgi M. Ivaškevičius nepyksta, priešingai, sako dėkingas bendrovei: „Ačiū Dievui, nes supratau, kad dauguma skrydžių apskritai buvo atšaukti. Tai šiuo atveju tikrai ačiū „Ryanair“, kad jie taip užsispyrė ir vis tiek mus parskraidino.“
Galiausiai 2.30 val. nusileidus Kaune, režisierius su pažįstama nutarė išsikviesti pavežėjimą, mat autobuso būtų tekę laukti dar ilgą laiką.
„Buvo rizika, kad lauksiu to autobuso dar labai ilgai. Tai mes su viena pažįstama tiesiog pasiėmėme kažkur stovėjusį apšalusį „Boltą“ ir su juo parvažiavome į Vilnių“, – teigė jis.
„Tai ne kriminalas, tai politiniai nusikaltimai“
M. Ivaškevičius aiškiai įvardija, kad incidentas su balionais – ne pavienis išsišokimas, o sisteminga politinė provokacija, nukreipta prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą. Pasak jo, tokie veiksmai negalėtų vykti be Baltarusijos režimo žinios.
„Žinote, čia visgi ne kriminalinė situacija, o politiniai nusikaltimai, ir jie kažkokiu būdu, jei ne Baltarusijos rengiami, tai bent jau Baltarusijos režimo toleruojami. Tai totalitarinė valstybė – ten neįmanoma rengti tokių veiksmų be valdžios žinios“, – sakė M. Ivaškevičius.
Jis pabrėžia, kad Lietuva neturėtų likti viena spręsdama šią problemą: „Reikia kreiptis į mūsų Europos Sąjungos partnerius, daryti bendrą spaudimą, parodyti, kad patekome į bėdą, ir kartu ieškoti sprendimo ar atsako.“
Režisierius situaciją Baltarusijoje palygina su mokyklos vaiku, kuris, jausdamasis ignoruojamas, kartais imasi destruktyvių veiksmų tam, kad jį pastebėtų.
„Man visa tai primena, lyg Lukašenka sėdėtų už sienos kaip koks didelis vaikas mokykloje, su kuriuo klasė nebendrauja. Jis visokiomis išdaigomis bando atkreipti į save dėmesį: padeginėja, terlioja, tikėdamasis, kad su juo pradės kalbėtis. Man atrodo, čia labai panaši situacija“, – svarsto jis.
Pasak M. Ivaškevičiaus, režimo veiksmai turi aiškią keršto logiką.
„Jis pamatė, kad su migrantais jam nepavyko. Bandė sukelti didelį skausmą, bet išėjo ne toks ir didelis. Dabar pamatė, kad balionai veikia. Čia kerštas už tai, kad „Belavia“ buvo uždaryta po „Ryanair“ lietuviško lėktuvo incidento. Ir dabar, kai pamatė, kad kerštas duoda rezultatą, mes turime ieškoti priešnuodžių, kuriuos tikrai įmanoma rasti“, – kalbėdamas su „Delfi“ svarstė režisierius.
Režisierius baiminasi, kad jei tokios situacijos kartosis, aviakompanijos gali nuspręsti apskritai vengti Lietuvos.
„Turėdami ES užnugarį, esame stiprūs. Reikia kalbėtis, ieškoti paramos ir užbaigti šitą nesąmonę. Sulauksime, kad aviakompanijos paprasčiausiai nebeskraidys. Mes savo oro linijų neturime – visos trys subankrutavo, todėl esame visiškai priklausomi nuo užsienio kompanijų“, – kalbėjo M. Ivaškevičius.
Jis įspėja apie labai skaudų ir net realų scenarijų: „O jos žiūri tik į pinigus. Kai pamatys, kad dar keli skrydžiai į Vilnių bus nuostolingi, jos tiesiog juos atšauks. Ir liksime su vienu reisu, tarkim, į Frankfurtą ir vienu į Varšuvą. Viskas.“