Ji teigia, esą Ukraina ketina priimti įstatymą, kuris leis „neatiduoti Rusijai karo belaisvių“. Anot jos, tokią iniciatyvą neva pasiūlė Ukrainos karo belaisvių apsikeitimo koordinacinis štabas.
Rusijos naujienų portalai, remdamiesi šiais teiginiais, rašo, kad „Aukščiausiajai Radai ketinamas teikti įstatymo projektas, numatantis atsisakymą grąžinti iš Krymo ir Sevastopolio teritorijų mobilizuotus karo belaisvius, esą skirtas tam, kad būtų laikomi įkaitais rusų kariai“.
„Youtube“ stop kadras/Olga Skabejeva
Manipuliacijų pretekstu tapo brigados generolo, Koordinacinio štabo karo belaisvių klausimais sekretoriaus Dmitrijaus Usovo pasisakymas trečiojoje tarptautinėje konferencijoje „Crimea Global“.
Savo pranešime jis teigė, kad maždaug 16 proc. asmenų, kurie šiuo metu yra belaisviais Ukrainoje, turi Ukrainos pasus, o apie 6 proc. jų yra Krymo gyventojai. D.Usovas pabrėžė, kad tokiais atvejais vyksta „ukrainiečių mainai į ukrainiečius“ ir kad valstybė privalo ieškoti teisinio sprendimo, jog šie žmonės nebūtų grąžinami į Rusiją, o liktų Ukrainoje, jos jurisdikcijoje.
Kitaip tariant, kalba ėjo ne apie Rusijos piliečius, bet apie Ukrainos piliečius, kuriuos Rusija neteisėtai mobilizavo laikinai okupuotose teritorijose ir išsiuntė kariauti prieš Ukrainą.
D.Usovas taip pat pridūrė, kad šiuo metu rengiamas įstatymo projektas, kuris sudarytų sąlygas Ukrainos piliečiams, esantiems nelaisvėje Ukrainos teritorijoje, „pateikti prašymą ir likti valstybėje“.
Taigi kalbama apie žmones, kurie vienu metu yra ir karo nusikaltimo aukos, ir valstybės agresorės karinės struktūros priverstiniai dalyviai.
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Ukraina susigrąžino kovotojus iš Rusijos nelaisvės
Mobilizuoti neteisėtai
Pagal tarptautinę humanitarinę teisę, ypač remiantis Ženevos konvencijos 51 straipsniu („Okupuojanti valstybė negali versti Konvencijos saugomų asmenų tarnauti savo ginkluotosiose pajėgose ar pagalbinėse jos dalyse. Draudžiamas bet koks spaudimas ar propaganda, agituojanti savanoriškai stoti į karo tarnybą“) ir Hagos konvencijų nuostatomis, užgrobtų (okupuotų) teritorijų gyventojų prievartinė mobilizacija arba privalomas įtraukimasis į priešingos šalies ginkluotąsias pajėgas yra draudžiama.
Okupacinė valdžia neturi teisės priversti okupuotų teritorijų gyventojus tarnauti savo kariuomenėje ar pagalbinėse pajėgose arba vykdyti veiksmus, kurie yra nukreipti prieš jų šalį.
Be to, sąlygos priversti tapti kariuomenės dalimi ar mobilizacija neturi būti vykdomos spaudimu ar propaganda, siekiančia įtikinti savanorišką įtraukimą.
Rusijos vykdoma okupuoto Krymo gyventojų mobilizacija yra neteisėta, nes Krymas yra užimtas regionas, kuris pagal tarptautinę teisę priklauso Ukrainai.
Rusijos prievartinė mobilizacija pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės normas, įskaitant Ketvirtosios Ženevos konvencijos ir Hagos konvencijų nuostatas, be to, tai laikoma karo nusikaltimu pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą.
Taigi, Rusija prievarta mobilizuoja Krymo ir kitų okupuotų teritorijų gyventojus, o vėliau apsikeitimo procesuose pateikia juos kaip „Rusijos kariškius“. Tuo metu Ukrainos pusė siekia sukurti mechanizmą, kuris leistų apsaugoti šių žmonių teises.
Svarbu akcentuoti, kad šiuo metu kalbama tik apie galimas teisės aktų pataisas, o ne apie jau priimtą ar galiojantį įstatymą.
Pasak Koordinacinio štabo atstovo, Aukščiausiojoje Radoje svarstoma pati įstatymo projekto idėja, kuri draustų perduoti Rusijai tuos Ukrainos piliečius, kurie į Rusijos kariuomenę buvo mobilizuoti neteisėtai.
Šiuo metu nėra nė vieno oficialiai registruoto įstatymo projekto, kuris numatytų apsikeitimo karo belaisviais atsisakymą ar suteiktų Ukrainai teisę „masiškai negrąžinti“ Rusijos piliečių.
15min verdiktas: Manipuliacija. Rusijos propagandos skleidžiami teiginiai, esą Ukraina rengiasi priimti įstatymą, kuris „leis neatiduoti Rusijai karo belaisvių“, yra manipuliacija. Pirma, kalbama ne apie Rusijos piliečius, o apie Ukrainos piliečius, kuriuos Rusija neteisėtai mobilizavo okupuotose teritorijose ir paskui pateikia kaip „rusų karius“. Antra, Ukrainoje šiuo metu nėra jokio registruoto įstatymo projekto, kuris atsisakytų apsikeitimo karo belaisviais ar suteiktų teisę „masiškai neatiduoti“ Rusijos karių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.