Šią savaitę Ispanija pareiškė, kad boikotuos gegužės mėnesį rengiamą didžiausią pasaulyje tiesiogiai transliuojamą muzikos renginį, jei jame dalyvaus Izraelis. Panašius grasinimus išsakė Airija, Slovėnija, Islandija ir Nyderlandai.
„Eurovizija“ buvo įkurta tam, kad per muziką suburtų valstybes. Izraelio pašalinimas šiandien prieštarauja šiai pamatinei idėjai ir tautų tarpusavio supratimo šventę paverčia teismu, – pareiškė Wolframas Weimeris. – Būtent dėl to, kad „Eurovizija“ gimė karo griuvėsiuose, ji neturėtų tapti atskirties scena.“
Austrija, kuri rengia kitų metų „Euroviziją“, penktadienį išreiškė apgailestavimą dėl grasinimų.
Kitos šalys, tokios kaip Belgija, Švedija ir Suomija, taip pat svarsto galimybę boikotuoti konkursą ir turi laiko apsispręsti iki gruodžio mėnesio.
„Eurovizija“ grindžiama principu, kad atlikėjai vertinami pagal savo meną, o ne pagal pilietybę. Atšaukimo kultūra nėra sprendimas – sprendimas yra įvairovė ir sanglauda“, – sakė W. Weimeris.
Europos transliuotojų sąjunga – „Eurovizijos“ organizatorė – gruodžio mėnesį vyksiančioje generalinėje asamblėjoje turės nuspręsti, ar Izraelis dalyvaus 2026 m. konkurse.
Šiemet Bazelyje, Šveicarijoje, vykusį konkursą stebėjo 166 mln. žiūrovų iš 37 šalių.
Palestiniečius palaikantys aktyvistai dėl Izraelio dalyvavimo protestavo Malmėje (Švedija) 2024 m. ir šiemet gegužę Bazelyje, tuo pat metu Gazos Ruože vykstant niokojančiam Izraelio puolimui.
Karą sukėlė 2023 m. spalio mėn. „Hamas“ surengtas išpuolis prieš Izraelį, per kurį žuvo 1 219 žmonių, dauguma jų – civiliai gyventojai. Per Izraelio atsakomąją kampaniją žuvo mažiausiai 65 174 žmonės, taip pat daugiausia civiliai.