Pirmą kartą projektas Seimui pristatytas spalio pabaigoje. Panašu, kad diskusijų antradienio posėdyje netrūks – iš Seimo narių sulaukta net 110 siūlymų, kaip koreguoti 2026 m. biudžeto projektą.

Tiesa, Seimo finansų ir biudžeto komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas prasidėjus posėdžiui atkreipė dėmesį į bendrą problemą – daugumoje pasiūlymų nėra nurodomi finansavimo šaltiniai.

„Dažniausiai pasiūlymuose vyravo viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos. Iš 110 Seimo narių pasiūlymų šios lėšos, kaip finansavimo šaltinis, nurodomas net 82 kartus.

Primenu, kad pagal fiskalinės drausmės įstatymą viršplaninės pajamos negali būti naudojamos naujoms išlaidoms, nes jos automatiškai mažina deficitą. Skolintos lėšos didintų deficitą. Projekte nustatyta, kad valdžios sektoriaus balansas kiekvienais 2026-2028 m. laikotarpio metais turi būti ne blogesnis nei -3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – pastebėjo A.Sysas.

Kritikuoja dėl neištęsėtų pažadų

Į tribūną išėjęs Algirdas Butkevičius Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ teigė, kad šiam įstatymo projektui pritarti negali. Anot jo, tiek ankstesnės, tiek dabartinės Vyriausybės programų tvirtinimo metu buvo suteikti dideli lūkesčiai dėl gydytojų, slaugytojų, rezidentų, mokslo ir studijų institutų akademinių darbuotojų, kultūros ir meno darbuotojų, statutinių darbuotojų darbuotojų atlyginimo didinimo.

Tačiau realybė esą yra visai kitokia – pažadai ir liko pažadais, o numatyti atlyginimų dydžiai neatliepa nei infliacijos rodiklių, nei dabartinės ekonominės situacijos.

„Šitam įstatymo projektui tikrai negalima pritarti vien tik dėl to, kad mano jau paminėtose ekonominėse srityse dirbančių žmonių gyvenimas tik pablogės. Pablogės ir dėl Lietuvoje sparčiai augančių kainų. Jūs žinote, kad Lietuvoje dėl aukščiausios infliacijos Europos Sąjungoje (ES) kainos augo 2,5 karto sparčiau nei euro zonos šalyse?“ – klausė A.Butkevičius.

Nerimą frakcijai kelia ir, A.Butkevičiaus teigimu, neištęsėti pažadai dėl kelių finansavimo didinimo.

„Tiek 2027 m., tiek 2028 m. mes galėsime įgyvendinti mažiau projektų, o kelių būklė Lietuvoje ne gerėja, o tik blogėja“, – pridūrė Seimo narys.

Sako, kad gyventojai yra apgaudinėjami

Atmosferą dar labiau įkaitino tribūnoje vietą perėmęs Laurynas Kasčiūnas.

„Pasakysiu dar stipriau – tai yra chrestomatinis Lietuvos piliečių apgaudinėjimo pavyzdys. Bet tai jau nelabai ką stebina, nes apgaudinėjimas, atrodo, yra antrasis Lietuvos socialdemokratų vardas.

Prieš rinkimus žadėjo padaryti viską ir lengvai – įvesti 9 proc. lengvatą maisto produktams, drąsiau nei praeitoje Vyriausybėje indeksuoti pensijas, sparčiau nei ankstesnė Vyriausybė didinti mokytojų atlyginimus, padengti 50 proc. renovacijos išlaidų, reikšmingai didinti finansavimą keliams. Šiandien valdantieji susiduria su tikrosiomis galimybių ribomis. Tai – neišpildytų pažadų, neįgyvendintų lūkesčių biudžetas“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėjo L.Kasčiūnas.

Jis papildė A.Butkevičiaus mintis dėl kelių būklės.

„Socialdemokratų pažadai subyrėjo kaip prasti žvyrkeliai. Prieš rinkimus žadėta – 400 mln. Eur Kelių fondui, o kelių priežiūros progamos nemažės.

Kas yra tikrovėje? Kelių priežiūros programa sumažinta, Kelių fondas – nepasiektas. Vietoje žadėtų 400 mln. Eur turime tik 176 mln. Eur“, – sakė Seimo narys.

Tiesa, dėl vienos srities biudžeto projektą jis pagyrė. Tai – gynybos finansavimas. Pastarasis esą gali sudaryti sąlygas kurti lietuvišką pilno operacinio pajėgumo diviziją.

„Tačiau ir čia neatsakytų klausimų. Ar nevirs Gynybos fondas asfaltavimo fondu? Ar viskas bus investuojama į ginkluotę, o ne asfaltą?“ – klausė politikas.

Socialdemokratai ginasi – pagrindiniai Vyriausybės prioritetai atspindėti

Tačiau socialdemokratai nepraleido progos atsikirsti į kritikos laviną. Ilona Gelažnikienė teigė, kad projektas atspinti 3 kertinius Vyriausybės prioritetus – žmonių pajamų didinimą, socialinio saugumo stiprinimą ir rekordines investicijas į gynybą bei infrastruktūrą.

„Nepaisant kai kurių politikų ir nuomonės formuotojų pastangų supriešinti krašto apsaugos ir socialinius visuomenės poreikius, formuojant biudžetą rasta išmintinga ir strategiškai pagrįsta pusiausvyra.

Didės minimali mėnesinė alga, pensijos, socialinės išmokos jautriausioms grupėms“, – teigė socialdemokratė.

Ji atkreipė dėmesį, kad kitąmet algos kils daugiau nei 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų.

„Kviečiu palaikyti Vyriausybės teikiamą 2026 m. valstybės biudžeto projektą, teikiant pirmenybę Lietuvos ir jos žmonių interesams, o ne politiniams žaidimams“, – sakė I.Gelažnikienė.

Kas jau numatyta?

Tarp pagrindinių biudžeto prioritetų – didinamas gynybos finansavimas: kitais metais krašto apsaugai bus skiriama 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų. Palyginimui, šiais metais gynybos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.

Kitais metais iš viso biudžete numatyta skirti 948,6 mln. eurų gyventojų pajamų didinimui ir socialinėms reikmėms – 438,4 mln. eurų gyventojų pajamų, 388,4 mln. eurų – pensijų didinimui.

Pensijos kitąmet didinamos 12 proc. – vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų.

2026 m. minimali mėnesio alga (MMA) augs 11,1 proc. – iki 1153 eurų „ant popieriaus“, tam biudžete numatyta 37,3 mln. eurų.

Pagal sektorius, mokytojams, mokslo ir studijų institucijų akademiniams ir neakademiniams darbuotojams, sporto treneriams biudžete numatyti 148,8 mln eurų, medikų atlyginimams – 148 mln. eurų.

Statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, pasieniečių, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento darbuotojų – atlyginimams numatyti 24,1 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojams – 12 mln. eurų, rezidentams – 10,6 mln. eurų, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams – 9,5 mln. eurų.

Labiausiai vidutiniai atlyginimai „į rankas“ kitąmet augs rezidentams – 313 eurų (12,6 proc.), slaugytojams – 127 eurais (8 proc.), statutiniams pareigūnams – 110 eurų (5 proc.), mokslo ir studijų institucijų akademiniams ir neakademiniams darbuotojams – 105 eurais (5 proc.), gydytojams – 103 eurais (3 proc.), mokytojams – 93 eurais (5 proc.), treneriams – 76 eurais (5 proc.), kultūros ir meno darbuotojams – 62 eurais (5 proc.)

Algų indeksavimas numatomas smarkesnis nei prognozuojama vidutinė metinė infliacija – ji 2026 m. turėtų siekti 3,2 proc.

Pagal dabar svarstomą projektą, neįskaitant ES pajamų, valstybės biudžeto pajamos kitais metais sudarys 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų. Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,1 proc. nuo BVP.

Pagal nustatytus Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. nuo BVP, o valstybės skola – 60 proc. nuo BVP.

Papildysime.