Pasako šalies lyderio, pasirašius taikos susitarimą, o ne vykstant karui, toli nuo fronto linijos, tokiuose miestuose kaip Kyjivas ar Odesa, planuojama dislokuoti „saugumo garantijų pajėgas“.
Interviu televizijai RTL jis teigė, kad pajėgos būtų dislokuotos iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Turkijos. Jų užduotis bus mokyti Ukrainos pajėgas ir užtikrinti saugumą – panašiai kaip NATO šalys jau padeda valstybėms rytiniame Aljanso flange.
E.Macronas pabrėžė, kad tai bus daroma per tarpvyriausybinę koaliciją, o ne per NATO, ir kad maždaug dvidešimt šalių yra pasirengusios prisidėti – sausumoje, jūroje ar ore.
„Zumapress“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
Be to, jis pabrėžė, kad „negali būti ilgalaikės taikos, jei bus apribotas Ukrainos kariuomenės gebėjimas gintis ir atgrasyti nuo bet kokios agresijos“.
„Mes norime taikos. Bet ne taikos, kuri iš esmės yra kapituliacija, dėl kurios Ukraina atsiduria nepavydėtinoje padėtyje ir kuri suteikia Rusijai visą laisvę toliau žengti į priekį, taip pat ir į kitas Europos (šalis), keliant pavojų visų saugumui“, – RTL dėstė prezidentas.
Pasak šalies lyderio, Amerikos planas užbaigti konfliktą, kurį sukėlė 2022 metų Rusijos plataus masto invazija, yra žingsnis teisinga linkme su elementais, kuriuos reikėtų aptarti ir tobulinti, dėl kurių reikėtų derėtis.
„Tai, kas padėta ant stalo, leidžia suprasti, kas priimtina rusams“, – sakė jis ir pabrėžė, kad ukrainiečiai yra vieninteliai, kurie gali sutikti su plane išdėstytomis sąlygomis.
Emmanuelis Macronas / LUDOVIC MARIN / AFP
„Niekas negali pasakyti už ukrainiečius, kokias teritorines nuolaidas jie pasirengę daryti“, – atkreipė dėmesį E.Macronas, kalbėdamas prieš vėliau antradienį vyksiančią vaizdo konferenciją su pagrindinių Ukrainos sąjungininkių Europoje lyderiais.
Vašingtono 28 punktų planas, kuris, kaip teigiama, sutrumpėjo iki 19 punktų, iš pradžių buvo artimas griežtiems Rusijos reikalavimams: Ukraina turėjo atsisakyti teritorijų, sumažinti savo kariuomenę ir įsipareigoti niekada nestoti į NATO.
Savaitgalį Ženevoje vykusiose skubiose derybose buvo parengta atnaujinta versija, kuria siekiama „palaikyti Ukrainos suverenitetą“.
Plane taip pat numatyta panaudoti Europoje įšaldytą Rusijos turtą JAV vadovaujamiems projektams, skirtiems atstatyti Ukrainą po karo. Tačiau E. Macronas primygtinai tvirtino, kad europiečiai turi nuspręsti, ką daryti su šiomis lėšomis.
„Europiečiai yra vieninteliai, kurie gali pasakyti savo nuomonę“ šiuo klausimu, sakė jis.
E.Macronas tvirtino, kad „vienintelė raudona linija“ yra pati Rusija, praėjus beveik ketveriems metams po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją.
„Vienintelis klausimas, į kurį neturime atsakymo, yra tas, ar Rusija yra pasirengusi sudaryti ilgalaikę taiką. Taiką, kai jie vėl neįsiverš į Ukrainą po šešių mėnesių, aštuonių mėnesių, dvejų metų“, – sakė jis.
Antradienio naktį Rusija raketomis ir dronais apšaudė Kyjivą, žuvo šeši žmonės, o Rusijos Rostovo srityje per ukrainiečių smūgius žuvo trys žmonės.