Kaip jaunam žmogui atpažinti insultą, aiškino kardiologas Andrius Berūkštis.
– 38 metų žmogus patyrė insultą. Insultas jaunėja ir tikrai nėra vien vyresnių žmonių liga?
– Taip, insultas gali būti ir jaunų asmenų liga. Ji yra retesnė tarp jaunų žmonių, kaip ir infarktas. Tos ligos vis tik labiau susijusios su amžiumi, bet egzistuoja situacijų, kai insultą patiria ir jauni žmonės. Tai tikrai nėra gerai.
– Kokios gali būti tos situacijos?
– Tai tam tikros ligos, ypač kardiologinės, kurioms esant padidėja trombų susidarymo rizika. Trombai gali nukeliauti į galvos arterijas ir sukelti insultą.
– Ar yra simptomų ar rizikos veiksnių, kurie jaunam žmogui padidina insulto tikimybę?
– Visi rizikos veiksniai, galiojantys vyresniems, galioja ir jauniems: rūkymas, nutukimas, nejudrumas, padidėjęs kraujospūdis. Jeigu žmogus turi šiuos veiksnius, būtina juos koreguoti.
– Ar pastebite, kad vis daugiau jaunų žmonių atvyksta dėl insulto?
– Taip, matome šiokį tokį insulto „jaunėjimą“, tačiau pokytis nėra toks didelis, kad galėtume kalbėti apie epidemiją. Insultas jaunų žmonių tarpe vis dar yra retas reiškinys. Tiesiog visuomenė geriau atpažįsta simptomus, žmonės greičiau kreipiasi pagalbos, o mes geriau ištiriame pacientus.
Ne vienas insultas būna „pravaikščiotas“ – žmogus pagalbos nesikreipia laiku, o vėliau lieka tik gydyti komplikacijas.
– Ar mikroinsultą taip pat lengva atpažinti?
– Insultas turi tipinius požymius: sutrikusi kalba, nusvirusi viena veido pusė, kreiva šypsena, liežuvio pakrypimas, vienos rankos ar kojos tirpimas ar silpnumas. Esant sunkiam insultui, požymiai akivaizdūs. Esant lengvesniam – vadinamam mikroinsultui – diagnostika tampa sudėtingesnė, ir žmogui jį atpažinti tikrai sunkiau.
– Ar įmanoma, kad žmogus mikroinsulto net nepastebėtų?
– Taip, tai gana dažna. Ne vienas insultas būna „pravaikščiotas“ – žmogus pagalbos nesikreipia laiku, o vėliau lieka tik gydyti komplikacijas.
– Kaip greitai reikia reaguoti, įtariant insultą?
– Reaguoti reikia nedelsiant. Kai tik kyla įtarimas – jokio svarstymo. Geriau atvykti į ligoninę be reikalo, negu pavėluoti. Mums svarbios minutės, ne valandos. Kai gauname informaciją apie galimą insultą, mūsų komanda ruošiasi iš karto – kartais dar pokalbio metu.
– Ar kiekvieną dieną gydote insulto pacientus?
– Dažniausiai – kas antrą dieną. Vidutiniškai tai mūsų kasdienybė. Be to, atliekame ir daug kitų kraujagyslių intervencijų – tiek skubių, tiek planinių.