Anot Inovacijų agentūros, kuruojančios ES paramos gavimą Lietuvoje, Investicijų vertinimo vadovės Gintarės Kuncaitytės, „Plastic Formo“ pavyzdys rodo, kad net nedidelės įmonės gali reikšmingai sumažinti savo poveikį aplinkai.

„Projektui, kurio metu įmonė atnaujino savo turimą įrangą, skirta 78,4 tūkst. eurų parama. Modernizavimas, įmonės skaičiavimais, turėtų sumažinti energijos suvartojimą daugiau kaip 50 MWh per metus bei sumažinti CO₂ emisijas 2,19 tonos. Tai konkretus ir apčiuopiamas žingsnis tvaresnės pramonės link“, – sako ji.

Pasak G. Kuncaitytės, Inovacijų agentūros kvietimas, pagal kurį finansuotas ir šis projektas, sulaukė didelio verslo susidomėjimo – iš 66 pareiškėjų net 49 pasirašė sutartis. Bendra skirta ES investicijų suma siekia iki 40 mln. eurų.

„Šios priemonės tikslas – padėti įmonėms diegti pažangesnę ir mažiau energijos vartojančią įrangą, taip mažinant taršą ir gamybos sąnaudas. Modernizavus gamybą, mažėja išmetamo CO₂ kiekis, auga įmonių konkurencingumas. Efektyviau veikianti įranga suteikia greičio, tikslumo ir papildomo pranašumo – būtent tai užtikrina tvarios investicijos“, – teigia G. Kuncaitytė.

„Plastic Formo“ projektuoja ir gamina nestandartinius aukšto tankio termoplastinius gaminius iš medžiagos, kuri gali tarnauti net iki pusės amžiaus. Tai itin tvirtas, saugus ir netaršus plastikas, naudojamas pramonėje, maisto ir chemijos sektoriuose.

„Mūsų naudojamos medžiagos yra itin patvarios ir saugios. Jos nekeičia savo savybių net 50 metų, nerūdija ir nedaro poveikio aplinkai. Tai plastikas, galintis pakeisti metalą – jis neskyla, yra labai tvirtas, o svarbiausia – nekelia taršos rizikos“, – pasakoja įmonės vadovė Renata Skardžiūtė.

„Plastic Formo“, kurios produkcija keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir į Norvegiją, Švediją bei Vokietiją, yra viena iš nedaugelio Baltijos šalyse įmonių, jau nuo 1999 metų dirbančių su polipropileno (PPC) ir polietileno (HDPE) plokščių suvirinimo technologija. Tai ekologiškas, netaršus procesas, kurio metu nelieka pavojingų šalutinių produktų, o visi plastiko likučiai surenkami ir perduodami perdirbimui.

Gintarė Kuncaitytė

Tačiau, kaip sako vadovė, vien ekologijos neužtenka norint išlikti konkurencingiems – būtina nuolat tobulinti procesus. Čia itin svarbi tapo Europos Sąjungos parama, padėjusi įgyvendinti ne vieną reikšmingą projektą.

Nauja įranga – didelis žingsnis efektyvumo link

Vienas svarbiausių „Plastic Formo“ žingsnių pastaraisiais metais – modernios plastiko sudurtinio suvirinimo įrangos ir elektrinio krautuvo įsigijimas. Šis projektas, didžiąja dalimi finansuotas ES lėšomis, leido įmonei atnaujinti seną, dar 2005 m. naudotą įrangą ir pakelti gamybą į naują efektyvumo lygį.

„Matėme, kad tiek technologijos, tiek pati gamyba stipriai pažengė į priekį, o mes vis dar dirbome su įranga, kuri jau gerokai atsiliko nuo standartų. Tad kai tik atsirado galimybė pasinaudoti ES parama, nelaukėme – atlikome energetinį auditą ir nusprendėme investuoti į šiuolaikinę, energiją taupančią įrangą“, – pasakoja R. Skardžiūtė.

Įsigytos naujos kartos suvirinimo staklės yra gerokai ekonomiškesnės ir tvaresnės – šilumos peilis šildo tik ten, kur reikia, o uždara šilumos sistema sumažina energijos nuostolius.

Anot vadovės, anksčiau naudoti dyzeliniai šildymo įrenginiai buvo taršūs ir reikalavo daug priežiūros. Dabar šilumos procesas vyksta visiškai švariai, be jokių išmetamųjų dujų. Tai leidžia ne tik taupyti energiją, bet ir kurti saugesnę darbo aplinką.

Kartu su naujomis staklėmis įsigytas ir elektrinis autokrautuvas, pakeitęs seną dyzelinį – taip vienu metu išspręstos ir aplinkosaugos, ir darbo ergonomikos problemos.

„Visas procesas – nuo žaliavų iškrovimo iki gaminių suvirinimo – dabar vyksta be dyzelio kvapo ir be triukšmo. Elektrinis krautuvas tapo tikra pagalba darbuotojams – ir sveikiau, ir patogiau. Atrodo paprastas pokytis, bet jo poveikis kasdieniam darbui – milžiniškas“, – sako R. Skardžiūtė.

Vadovė pripažįsta, kad be ES paramos tokios investicijos mažai įmonei, kurioje dirba vos 10–11 žmonių, būtų buvusios labai sudėtingos.

„Tiesą sakant, greičiausiai būtume tik renovavę senas stakles, bet neįsigiję naujų. ES parama mums leido neimti paskolos, nemokėti palūkanų ir tuo pačiu žengti didelį technologinį žingsnį į priekį“, – atvirauja vadovė.

Saulės elektrinė – įmonės energetinis stuburas

Kitas svarbus „Plastic Formo“ projektas, įgyvendintas pasitelkus finansinę paramą, – 95 kW galios saulės elektrinės įrengimas. Tai pavertė įmonę viena iš nedaugelio smulkių gamybos bendrovių, kurios didžiąją dalį energijos pasigamina pačios.

Įmonė dirba viena pamaina – nuo 7.30 iki 16 val., kai saulės gamyba yra didžiausia, todėl didžiąją metų dalį elektros beveik neperka ir moka tik už ESO galios bei perdavimo paslaugas. Vasarą ir pavasarį gamyba iš esmės vyksta su nuliniu elektros vartojimu.

Saulės elektrinė leido sumažinti elektros sąnaudas maždaug per pusę. Įmonė jau svarsto kitą žingsnį – investicijas į energijos kaupiklius, kurie leistų dar labiau priartėti prie visiško energetinio savarankiškumo. Dabar ESO leidžia pasaugoti tik 10 kW, nors pačios elektrinės galia siekia 95 kW, todėl galimybė kaupti energiją vietoje atvertų kelią veikti vien naudojant savo pasigamintą energiją visus metus.

Investicijos į žmones – augimo pagrindas

Technologijos – tik viena medalio pusė. Kita – žmonės. Todėl „Plastic Formo“ šiuo metu įgyvendina dar vieną ES remiamą projektą, skirtą darbuotojų kvalifikacijai kelti.

Kaip sako įmonės vadovė, plastiko gamybos specialistų Lietuvoje tiesiog nėra kur parengti, todėl darbuotojus tenka apmokyti nuo nulio. Šis projektas leidžia tai daryti struktūruotai: mokymai trunka nuo šešių iki dvylikos mėnesių, o įmonė papildomai įsigijo „SolidWorks“ programinę įrangą, kad darbuotojai galėtų mokytis pažangesnio 3D projektavimo ir modeliavimo.

R. Skardžiūtė pabrėžia, kad investicijos į žinias yra viena svarbiausių įmonės krypčių – darbuotojų tobulėjimas skatina visą organizaciją judėti pirmyn.

  1. Žiedinės ekonomikos link

„Plastic Formo“ filosofija – nieko nešvaistyti. Įmonė jau daug metų pasirūpina, kad visos plastiko atraižos būtų perdirbamos, tačiau siekia pereiti prie visiškai beatliekės gamybos.

Pasak vadovės, kasdien pjaustomos aukštos kokybės plastiko plokštės palieka vertingų atraižų. Šiuo metu jos perduodamos perdirbėjams, tačiau finansiškai tai nėra naudinga. Todėl įmonė planuoja pati perdirbti atraižas ir gaminti iš jų suvirinimo vielą, naudojamą gamybos procese. Tai leistų sutaupyti ir dar labiau priartėti prie žiedinės ekonomikos modelio.

Anot įmonės vadovės,, šiais laikais tvarumas nėra mada, tai – verslo filosofija, kuria vadovaujasi vis daugiau atsakingų verslų, tarp jų ir „Plastic Formo“.

„Mums svarbu, kad kiekvienas žingsnis – nuo energijos iki žaliavų – būtų draugiškas aplinkai. Tai naudinga ne tik gamtai, bet ir žmonėms, nes jie dirba švaresnėje, saugesnėje, modernesnėje aplinkoje“, – neabejoja R. Skardžiūtė.