Naujausiame įraše socialiniame tinkle „Facebook“ ministras priminė ironišką atspalvį įgavusią frazę, kad „trijų dienų karas“, kurį prognozavo ekspertai, vyksta jau beveik ketverius metus.
Tomis dienomis V.Zelenskis turėjo griežtą atsakymą visiems, siūliusiems jam politinį prieglobstį: „Man nereikia pavežėjimo paslaugų, man reikia ginklų“.
„Dar ir šiandieną užtenka besistebinčių – „Kaip gi galima drįsti priešintis 5 kartus didesnei galybei?“. Paprastai tie besistebintys mėgsta referuoti į „sveiką protą“. Juk ir prezidentas Trumpas nuolat stebisi ir nuoširdžiai nesupranta, „kodėl Zelenskis toks užsispyręs“, dar ne taip seniai svarstė – „gal vis tik sustos?“ Paprasčiau pasakius, gal nustos priešintis?
AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis
Šitiek laiko besitęsianti priešprieša gana netikėtai sulaukė dar didesnės įtampos. Ukrainai tenka kovoti dviem frontais. Ne tik su Rusija, bet ir su spaudimu iš kai kurių sąjungininkų“, – išskyrė L.Linkevičius.
Jo teigimu, netikėtumas kyla iš tol, kad situacija fronte tikrai nedemonstruoja jokių dramatiškų pokyčių.
„Tai, kad rusai per dieną šiaip ne taip sugeba prasibrauti po 100 metrų, nedemonstruoja jokio proveržio. Daugumos analitinių centrų vertinimu, pavyzdžiui Strateginių tarptautinių studijų centro, esančio Vašingtone (CSIS) nuomone, esant dabartinei karo dinamikai, negalima jokiu būdu garantuoti „neišvengiamos Rusijos pergalės“.
Derėtų atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad rusų gyvosios jėgos viršenybė paprasčiausiai nelemia sėkmės mūšio lauke. Ukrainiečiai pakankamai išmaniai, ilgai ir atkakliai sugeba priešintis net tuomet, kai jų pajėgų dydis atsilieka 5 kartus, ar net 8 kartus, kaip Pokrovsko atveju.
Rusai kariauja ir eina žudyti už kontraktinius pinigus, o ukrainiečiai už teisę išsaugoti savo egzistenciją ir tuo galima daug ką paaiškinti“, – rėžė buvęs užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, dabartinis spaudimas ir teiginiai, kad ukrainiečių padėtis tik blogės turi pagrindo tik tuo atveju, jei visiškai sustotų parama iš Vakarų, ypač iš Jungtinių Valstijų.
„Jei ta parama padidėtų ir jei Rusijai būtų įvestos tolesnės, gniuždančios jos ekonomiką sankcijos, svarstyklės labai reikšmingai pasvirtų Ukrainos naudai“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad visi „įtemptai stebime vykstančias derybas dėl vadinamojo taikos plano. Gaudome kiekvieną naują faktą ar nutekėjusią žinutę. Prezidento Zelenskio komentarai vertintini rimčiausiai ir patikimiausiai“.
Toliau jis dėsto, kad faktas, jog 28 punktų plane jau teliko 19 punktų kaip ir nelabai ką sako.
Scanpix“ nuotrauKų montažas/Derybos dėl taikos Ukrainoje
„Kalbama, kad nebeliko nerealių, neįgyvendinamų reikalavimų Ukrainai, ir tai jau būtų gera žinia. Vis tik jautrūs teritorijų atidavimo/mainų, pripažinimo, saugumo garantijų ir teisės savarankiškai spręsti savo šalies ateitį klausimai išlieka neatsakyti ir juos įmanoma spręsti tik per tiesioginį Trumpo – Zelenskio susitikimą. Gyvas pokalbis būtų geriau, bet ir telefoninis kontaktas pagelbėtų. Vėlgi, visa atsakomybės našta tenka asmeniškai prezidentui Zelenskiui“, – rašo buvęs ministras.
L.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad taip ir nėra aišku, kiek detaliai apie Steve’o Witkoff’o ir Kirilo Dmitrijevo derybų eigą, rezultatus buvo informuotas prezidentas D.Trumpas.
„Naujų aktyvių derybų dalyvių įjungimas taip pat vertintinas gana atsargiai. JAV Armijos sekretorius Driscollas, artimas viceprezidento J.D.Vance’o bendražygis būtent ir yra tas naujas dalyvis. Spaudimas iš JAV pusės padidėjo būtent po jo vizito Kyive.
Kiek matome, nepaisant suaktyvėjimo, Europos vis dar nėra už derybų stalo, bet tai visai nereiškia, kad Europa negali veikti. Gali ir privalo“, – išskyrė jis.
Diplomatas priminė, kad didžioji dalis Rusijos užšaldytų lėšų yra būtent Europoje. Greitas ir efektyvus jų panaudojimas Ukrainos pagalbai ir atstatymo reikmėms būtų stiprus svertas.
15min koliažas/Vladimiras Putinas
„Amerikiečiai gali minėti savo pasiūlytuose plano punktuose Ukrainos integracijos į ES galimybę. Bet praktiškai visa tai įgyvendinti, įmanomai paspartinti procesą privalo Ukraina kartu su Europa.
Daug kalbama apie atsakomybę už Rusijos agresijos metu padarytus nusikaltimus. Į samprotavimus apie galimą tokių nusikaltėlių amnestiją gali ir turi būti konkretus europiečių atsakas – specialusis Tribunolas“, – rašo jis.
Tam jau dabar yra labai platus politinis palaikymas. Taip vadinamą branduolį sudaro 38 šalys – visos ES ir ne tik ES narės. Formalūs sprendimai ir susitarimai Europos Tarybos kontekste yra priimti. Reikia greičiau išspręsti teisinius, administracinius ir kai kuriuos finansinius klausimus, teigė L.Linkevičius.
„Visiems šiems iššūkiams įgyvendinti reikia politinės lyderystės užkardant tokių „sąjungininkų“, kaip Vengrija grasinimus vetuoti ES sprendimus ir, be abejo, reikia apsisprendimo nepaisyti Rusijos veto.
Vargu, ar Kremliui bus „visiškai priimtinas” netgi tas 28 punktų variantas, juolab nepatiks visokie pataisymai ir patikslinimai, ką jau leido suprasti Peskovas. Ne Rusija turi diktuoti sąlygas, kaip turi gyventi pasaulis“, – reziumavo diplomatas.