Rūkymas paliko pėdsaką

„Mėgstu pasivaikščioti gamtoje. Nueinu ryte, vakare po 5–6 kilometrus. Balandžio pabaigoje pastebėjau, kad vis atsikosiu, kartais – su krauju“, – pasakoja gargždiškis verslininkas.

Atėjo birželis, vyras nusprendė pasitikrinti, nes krenkštimas nepraėjo. Kasmet jis atlikdavo plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimą, nes prieš keletą metų atsitiktinai medikai plaučiuose pastebėjo keistus taškelius. Šiemet jis nebelaukė sutarto laiko.

Poliklinikoje padarė rentgeno tyrimą, ir plaučių ligų gydytojas, nieko blogo neįtaręs, patikino, kad nėra reikalo atlikti tomografiją. Tačiau kosulys nepraėjo, kraujo, rodos, daugėjo, tad gargždiškis vėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Šis irgi nieko blogo neįtarė – gal bronchų uždegimas, gal alergija? Po poros savaičių švokštimas pradėjo didėti, tad vyras nuvažiavo į privačią įstaigą. Ten padarė nuotrauką – vėžio tikrai nėra. Paskui atliko dar ir kompiuterinės tomografijos tyrimą. Netrukus atėjo laiškas, kad yra 2 centimetrų dydžio darinys. Paskui paaiškėjo, kad tai II stadijos vėžys.

Gargždiškiui buvo skirta imunoterapija kartu su chemoterapija. Tokio gydymo tikslas – sumažinti darinį, kad būtų galima sėkmingai išoperuoti. Iš viso – keturi seansai. Iki Kalėdų jie bus baigti, o po Naujųjų metų numatyta operacija.

65 metų vyras svarsto, kad ligą, ko gero, bus sukėlęs rūkymas – jis rūkė nuo 2000-ųjų iki Covido pradžios. Sako, šitaip bandė malšinti stresą, kurį kėlė verslo reikalai. O metė gana paprastai – per vieną dieną, nusprendęs, kad gana rūkyti.

„Pasirodo, mesti visai nesunku“, – sako jis.

Keičiasi ir vėžys

Plaučių vėžys pelnytai laikomas viena pavojingiausių onkologinių ligų – nustačius išplitusią ligą, o taip nutinka dviem trečdaliams visų pacientų, po gydymo penkerius metus išgyvendavo tik keli procentai. Dabar situacija keičiasi. Bet keičiasi ir vėžys.

Dar visai neseniai tai buvo ilgamečių rūkorių liga, kuria dažniausiai sirgo vyrai. Deja, vis dažniau plaučių vėžys paliečia ne tik vyrus, bet ir moteris, ir juo suserga vis daugiau tabako nerūkančių žmonių.

„Tai mums leidžia įtarti, kad organizme įvyko mutacijos. Jos nėra paveldimos“, – teigia Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Kodėl įvyksta mutacijos, nežinoma. Priežasčių bandoma ieškoti aplinkos užterštume, įtemptame gyvenimo būde ir pan. Dėl to medikai mano, kad plaučių vėžys dar ilgai išliks viena pagrindinių onkologinių ligų. Vis dėlto kelerius pastaruosius metus gydymo situacija iš esmės keičiasi.

„Dabar turime atsakymą, kodėl anksčiau vieniems gydymas padėdavo, o kitiems ne, – sako A. Česas. – Nenustatydavome esminių faktorių, kurie lemdavo ligos plitimą.“

Atsiradus molekulinei diagnostikai, tapo įmanoma parinkti gydymą kiekvienam pacientui individualiai pagal jo ligos ypatumus. Dėl to dabar plaučių vėžiu sergantys žmonės skirstomi į kelias grupes. Pavyzdžiui, jeigu liga išplitusi ir nustatomos tam tikros mutacijos, gydymas pradedamas nuo taikinių terapijos, jeigu nustatoma tam tikrų receptorių raiška, skiriama imunoterapija ir pan.

„Dabar šiems pacientams ne tik pageriname gyvenimo kokybę, bet ir išgyvenamumą“, – tvirtina specialistas ir priduria, kad net esant retoms mutacijoms gydymas galimas.

Svarbiausia kovos priemonė

Viena pagrindinių kovos su vėžiu priemonių ir Europoje, ir Lietuvoje vis dėlto yra prevencija. Jos esmė – kuo anksčiau nustatyti ligą ir pradėti gydyti. Tik taip galima tikėtis, kad žmogus galės gyventi ilgai. O tai padaryti sunku, nes ankstyvų stadijų liga nesukelia jokių simptomų.

Gydytojai tikisi, kad greitai pradės veikti jų parengta Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją, kartą per trejus metus turės būti ištirti visi Lietuvos gyventojai nuo 50 iki 70 metų.

„Ši programa leis mums anksti nustatyti plaučių vėžį ir sumažinti užleistų atvejų. Tai reiškia, kad šiems žmonės nebereikės ne tik labai brangaus, bet ir sunkaus gydymo, o gydymo rezultatas bus nepalyginti geresnis“, – įsitikinęs A. Česas.

Naujasis „auksinis standartas“

Šiemet ir Europos onkologų asociacijos (ESMO) ir Amerikos onkologų asociacijos (ASCO) suvažiavimuose medikų bendruomenei buvo prastatyti naujausi tyrimų rezultatai: pacientams, sergantiems išplitusiu plaučių vėžiu, iki operacijos skyrus imunoterapiją kartu su chemoterapija, smarkiai padidėja tikimybė, kad navikas sunyks, o operacija bus daug paprastesnė ir efektyvesnė. Be to, po tokio gydymo labai sumažėja ir tikimybė, kad liga atsinaujins. Tai vadinama neoadjuvantiniu gydymu.

„Mūsų tikslas – ne tik neužleisti vėžio, bet ir efektyviai gydyti pacientus, kuriems vėžys lokaliai išplito. Neoadjuvantinis gydymas – imunoterapija su chemoterapija iki operacijos – tampa auksiniu standartu visame pasaulyje po daugiadalykės gydytojų komandos aptarimo. Džiaugiamės, kad savo pacientams jau dabar galime pasiūlyti šį gydymą, kaip vieną iš priemonių pasiekti geriausių rezultatų“, – tvirtina specialistas.

Daug gerų naujienų

Lietuvoje yra ir kitų gerų naujienų plaučių vėžiu sergantiems žmonėms: prozitronų emisijos tyrimas leidžia tiksliai nustatyti, kiek ir kur išplitęs navikas.

Nuo vasario Lietuvos gydytojai gali taikyti ir naujos kartos sekoskaitą, kad galėtų išsiaiškinti, ar plaučių bei kiti navikai neturi retų mutacijų, kurios sukelia atsparumą įprastiniam gydymui. Jeigu taip atsitiko, žinoma, pacientui būtinas kitoks veiksmingas gydymas.

„Dabar ne tik turime galimybių parinkti individualų gydymą, bet ir turime priemonių gydyti plaučių vėžį, – tikina A. Česas. – Manome, kad dėl visų minėtų priemonių galime tikėtis, jog Lietuvoje įvyks pacientų, sergančių plaučių vėžiu, išgyvenamumo šuolis. Žinoma, tai pamatysime po penkerių ar dešimties metų.“

Gydytojas teigia, kad visos minėtos priemonės ne vien išsaugos gyvybes, galime svarstyti ir apie išlaidų, kurios skiriamos agresyviam gydymui, sumažinimą, nes liga neatsinaujins arba atsinaujins gerokai rečiau nei iki šiol.