Tos pačios dienos vakare socialinio tinklo „Facebook“ aviacijos grupėje buvo pasidalinta vaizdo įrašu, kaip teigiama, užfiksavusiu incidentą.
Įžvelgia galimą piloto klaidą
„Delfi“ pasikalbėjo su aviacijos ekspertu, UAB „Baltic sky“ vadovu Pauliumi Kazakausku, kuris, peržiūrėjęs minėtą vaizdo įrašą, teigė, jog orlaivio pilotas greičiausiai neapskaičiavo saugaus greičio.
„Čia kaip ir autostrados lėtėjimo juostoje, vieni į ją įvažiuoja greičiau, kiti lėčiau. Pats pilotas pasirinkdamas manevrą irgi įsivertina, ar važiuoti 5, ar 25, ar 40 mazgų greičiu. Taip, takas gal ir šiek tiek apsnigtas, su tuo jokių problemų, bet kai nusileidinėji į tokį taką, įsivertini, kad turėsi važiuoti lėčiau.
Šitoje vietoje matyčiau piloto klaidą, kurios metu jis tiesiog per daug drąsiai jautėsi ir tikėjosi, kad lėktuvas įvažiuos į posūkį tokiu pačiu spinduliu, kaip įvažiuotų vasaros metu“, – „Delfi“ sakė P. Kazakauskas.
Galbūt pilotas galvojo, kad „posūkį išimsime, jokių problemų,“ bet realybėje dėl sniego orlaivis gaunasi kaip karvė ant ledo.
P. Kazakauskas
Jis paaiškino, kad lėktuvas neturi žieminių padangų – yra padangos, kurios iškritus sniegui, nebeturi sukibimo, todėl atsiranda nepasukamumo efektas: „Suki vairą, bet inercija ir masė neklauso tavęs bei važiuoja ta pačia judėjimo trajektorija.“
Pasistengti galėjo ir oro uostas
Nors incidento dieną Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus žurnalistams sakė, jog Vilniaus oro uosto darbuotojai ėmėsi visų reikalingų išankstinių priemonių, kad takas, nuo kurio nuslydo lėktuvas, būtų geros būklės, aviacijos eksperto nuomone, buvo galima padaryti daugiau.
„Aišku, galėjo [padaryti daugiau]. Yra milijonai tokių vaizdo įrašų, kur mašinos taką valo iki negalėjimo, kas minutę. O čia, galėjo būti ir oro uosto aplaidumas, kai tiesiog pabarstoma, pavaloma ir viskas“, – kalbėjo P. Kazakauskas.
„Kartais pasakymas, kad „atitiko normą“ gali pasakyti, kad pasiekta norma buvo minimali“, – pridūrė jis.
Socialiniuose tinkluose prie jau minėto vaizdo įrašo buvo dalinamasi įvairiais pastebėjimais, vienas iš aviacijos grupės narių Alanas teigė pastebėjęs, jog pati tako pabaiga, vadinamoji „StopWay“ zona, nebuvo valoma nuo sniego.
Anot jo, nors ši tako dalis nėra naudojama lėktuvo tūpimui ar kilimui, bet yra įskaičiuojama į lėktuvo stabdymo kelią ir turėtų būti nuvalyta – spėjama, kad galbūt būtent ta apie 60 metrų ilgio zona būtų buvusi tinkama LOT lėktuvui sustoti.
Papildomai kreipėmės ir į LTOU, klausdami, ar dėl lėktuvo nuslydimo galėjo būti ir pačio oro uosto kaltės, ar minėta „StopWay“ zona buvo ir turėjo būti nuvalyta nuo sniego.
Tačiau bendrovės atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas nurodė, jog dėl vis dar vykstančio tyrimo ir nenoro jam pakenkti nuo komentavimo LTOU susilaikys. Plačiau nekomentavo ir dėl paties paviešinto vaizdo įrašo.
„Priežastis, kodėl Vilniuje nusileidęs orlaivis, važiuodamas link aikštelės, nuvažiavo nuo riedėjimo tako, nustatys Teisingumo ministerijos tyrėjai“, – anksčiau, dar trečiadienį pranešime rašė Lietuvos oro uostai.
„Dažniausiai būna ne dėl vienos priežasties“, – komentuojant sakė Teisingumo ministerijos Saugos tyrimo skyriaus vedėjas Laurynas Naujokaitis pridurdamas, kad tokius incidentus lemia grandinė įvykių.
Pabrėžiama, kad kategoriškai neatmesta nei viena versija, kodėl tai įvyko, vertinamos ir oro sąlygos. Taip pat pakomentuota, kodėl orlaivio patraukimas truko tiek ilgai.
„Kiek žinau, vakar užtruko dėl to, kad orlaivį patraukti nėra taip paprasta, reikia suderinti veiksmus tiek su aviakompanija, tiek su orlaivio gamintoju, kad jis pasakytų, kaip tai padaryti, kad nebūtų didesnės žalos“, – sakė jis.