Apgauti gali kiekvieną – nesvarbu socialinis statusas ar amžius
Sukčiavimo prevencijos grupės koordinatorės Živilė Kielienė aiškina, kad nepaisant to, kaip pasiruošusi bus valstybė ir patys gyventojai, sukčiai nuolat seka tendencijas ir prisitaiko prie vartotojų įpročių, todėl sakyti, kad esame pilnai apsisaugoję nuo galimų grėsmių – būtų klaidinga.
„Jeigu artėja „Juodasis penktadienis“, jie ruošiasi „Juodajam penktadieniui“, jeigu artėja Kalėdos, jie ruošiasi Kalėdomis – sukuria netikras parduotuves, kur skatina žmones apsipirkti. Nuo sausio mėnesio įsigalios naujiena ir žmonės galės atsiimti antroje pakopoje kauptus pinigus, tai jie jau taikosi ir į šiuos asmenis – jau ruošiamasi, kaip apgauti žmogų, kaip jį įtraukti į investavimo schemą ir išvilioti pinigus“, – pabrėžia specialistė.
Kiekvieną metų ketvirtį, dalijasi statistika ji, sukčiai iš gyventojų išvilioja apie 5 milijonus eurų. Anot jos, nė viena amžiaus grupė nėra apsaugota – rizikuoja visi, turintys pinigų ir prieigą prie elektroninės bankininkystės. Čia nesvarbi nei finansinė padėtis, nei socialinis statusas ar amžius.
„Jeigu paauglys turi pinigėlių ir jam atėjo žinutė apie siuntą ir jis tos siuntos galimai laukia, tai jis paspaudęs nuorodą praras kelias dešimtis eurų, nes pas jį, tikėtina, sąskaitoje nebus daug pinigų. Taip pat sukčiai taikosi į vidutinio amžiaus žmonių grupę, kurie jau gali skolintis, turi pakankamai lėšų – gali sukti į tą vadinamą investicinį sukčiavimą, kuomet [sukčiai] sukuria įvairias schemas, dirbtinio intelekto biržas ir parodo, kaip neva auga jų pelnas“, – tęsia ji.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis priduria, kad kiekvienai amžiaus grupei yra taikomos skirtingos sukčiavimo schemos. Tai štai vyresnio amžiaus – nuo 60-ies – žmonės labiau imlūs telefoninėms apgavystėms.
„Pastebime, kad vyresni žmonės mielai kalba telefonu, turbūt taip yra įpratę, ko visiškai nemėgsta jauni žmonės, nes jiems skambutis telefonu kelia stresą, bet sukčiai suranda priėjimą prie jų kitais būdais – įvairios nuorodos, įvairios iššokančios reklamos socialiniuose tinkluose, kurias jie tiesiog paspaudžia“, – sako jis.
Kreipiasi į policiją kasdien
R. Matonis dalijasi, kad pranešimų apie galimą nukentėjimą nuo sukčių pareigūnai sulaukia kasdien: „Šios dienos, pavyzdžiui, suma yra 81 tūkstantis eurų.“
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad statistika gali būti netiksli – ne visi žmonės yra linkę ieškoti pagalbos, o ypač – kreiptis į policiją ir imtis teisinių veiksmų atgauti prarastus pinigus.
„Sukčiavimams yra būdingas latentiškumas – žmonėms gėda prisipažinti, jie nenori, jie netiki, kad galbūt tas pranešimas kažką padės išspręsti, ir net nesikreipia į policiją. Tai turbūt skaičiai galėtų būti ir dar didesni, nors jie ir taip yra tikrai pakankamai įspūdingi. Mes šiemet esame pradėję beveik 3300 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, o sukčiavimais padaryta žala siekia beveik 30 milijonų eurų. Tai tikrai matome, kad sukčiai naudojasi žmonių patiklumu ir sėkmingai, deja, kol kas išvilioja iš jų pinigus, nuo 2020-ųjų matoma ir didėjanti tendencija“, – nuogąstauja jis.
Didžioji dalis apgavystės atvejų nėra vien tik Lietuvos problema – sukčiai veikia tarptautiniu mastu. Deja, tačiau ne visais atvejais Lietuvos pareigūnams bendradarbiavimas, siekiant išaiškinti sukčiavimo schemą ir atgauti nukentėjusio asmens pinigus, su užsienio valstybėmis yra paprastas ir efektyvus.
„Nuolat bendradarbiaujame ir su kolegomis iš Europos Sąjungos šalių, ir Europolu, siekiant atskleisti nusikaltimus, bet su trečiosiomis šalimis bendradarbiavimas yra sudėtingesnis, užtrunka šiek tiek ilgesnį laiką ir tyrimai tikrai yra pakankamai ilgi, sudėtingi, nes pinigai yra pervedami per kelias sekundes, paverčiami į bitkoinus, pervedami į kitas nepažįstamų asmenų sąskaitas, todėl juos atsekti yra tikrai pakankamai sudėtinga.
Nemažai sukčiavimų yra daroma iš Ukrainos teritorijos, kur šiuo metu tikrai puikiai suprantame, kad sukčiavimai jiems nėra prioritetas, jie tikrai turi žymiai rimtesnių iššūkių valstybėje, ir bendradarbiauti su teisėsauga iš Ukrainos irgi yra pakankamai sudėtinga. Tai tikrai tiriant tokius nusikaltimus iššūkių netrūksta“, – aiškina Policijos departamento atstovas.
Rusų kalba anapus telefono ragelio – raudona vėliava
Nors sukčiavimo būdų ir bandymų išvilioti pinigus yra pačių įvairiausių, tačiau kalbant apie telefoninius sukčius, tiek R. Matonis, tiek Ž. Kielienė pabrėžia, kad pastarieji neretai skambina iš užsienio šalių, o jei telefoninio skambučio metu išgirstate rusiškai kalbantį žmogų, bandantį jus gąsdinti ir kalbantį apie galimą pavojų, – nedelsiant nutraukite pokalbį.
„Kadangi didžioji dalis sukčiavimų turi tarptautiškumo pobūdį, matome, kad organizatoriai, kurie vykdo tokias nusikalstamas veikas, daugiausiai yra užsienio valstybėse ir dažniausiai siunčia pranešimus arba skambina labai dažnai į tas šalis, kurių gyventojai moka rusų kalbą, nes didžioji dalis skambinančių kalba rusų kalba. Tai išgirdus rusų kalba skambinantį nepažįstamą asmenį, gyventojams turėtų įsijungti pats pirmas saugiklis, kad tai galimai yra sukčiai“, – atkreipia gyventojų dėmesį R. Matonis.
Ž. Kielienė taip pat pabrėžia kad toks pokalbis gali būti pradedamas ir lietuvių kalba.
„Jau stebime, kad pradeda kalbėti ir lietuviškai. Pirmas sakinys būna lietuvių kalba, tačiau jie vertina, kokio amžiaus žmogui paskambino, ir bando tada persijungti į rusų kalbą ir tęsti pokalbį rusų kalbą. Tai jei išgirdote pokalbyje, kad su jumis kalba rusiškai ir jus gąsdina, baugina, kad kažkas atsitiko ir kad sprendimą gali padėti išspręsti tik jie, čia ir dabar, reikia nedelsiant padėti ragelį ir susisiekti su ta tikrąja įstaigą, per tikras nuorodas, per tikrus kontaktus, pasidomėti, kas atsitiko.
Pasitikrinti elektroninėje bankininkystėje, ar iš tikrųjų ta sąskaita yra užblokuota, ar iš tikrųjų kažkokios įtartinos veiklos ten vyksta, bet tik pasiskambinus tikraisiais telefonais, nes sukčių tikslas yra tęsti ir neleisti jums padėti ragelio, jus iki galo „užkabinti“, įbauginti, kelti stresą ir taip išvilioti visus duomenis“, – patarimais dalijasi specialistė.
Be to, Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai ėmėsi iniciatyvos ir blokuoja įtartinus skambučius, o tai, sako Ž. Kielienė, ženkliai prisideda prie apgavysčių masto mažinimo.
„Per trečią ketvirtį fiksuota ženkliai mažiau „phishingo“ [bandymas „užkabinti“ žmogų melaginga žinute, laišku ir išvilioti duomenis ar pinigus] atvejų – virš 1 tūkst., o antrąjį ketvirtį buvo virš 2 tūkst. atvejų, padariusių didelę žalą“, – pastebi pašnekovė. Visgi ji pabrėžia, kad žalos mastas šiek tiek paaugo ir siekia vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų žmogui.
„Tai nėra mažai, bet džiaugiamės, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras iš tikrųjų labai dirba ta linkime ir tikrai labai intensyviai stebime gerus rezultatus“, – džiaugiasi ji.
Taigi, anot Sukčiavimo prevencijos grupės koordinatorės, valstybinės ir privačios įstaigos deda visas įmanomas pastangas, kad apsaugotų gyventojus, tačiau visuomenė turėtų įsitraukti ir būti skeptiška kiekvienai atsiųstai nuorodai, kiekvienam skambučiui iš nepažįstamo numerio.
„Aš irgi esu banko klientė ir kaskart mane perspėja apie grėsmes. Ant policijos automobilių taip pat matau raginimą „neužkibti“ ant sukčių kabliuko, viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, visur spindi reklamos, troleibusuose, visur, kur žmonės gali matyti. Tiesiog ar mes tą matome, ar mes įvertiname ir identifikuojame, kad tai yra perspėjimas? Galbūt informacijos kartais yra per daug ir jau mūsų mąstymas ją permeta į šlamštą“, – nuogąstauja Ž. Kielienė.