Daniilui Bardadimui buvo vos 17 metų, kai jis 2024 metais Vilniuje esančioje „Ikea“ parduotuvėje padėjo sprogstamąjį įtaisą. Šią savaitę Lietuvos teismas pripažino jį kaltu dėl terorizmo bei kitų nusikaltimų ir skyrė trejų metų bei keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad surengė ataką Rusijos nurodymu, nors pats yra ukrainietis.

Pasak Lietuvos saugumo tarnybų, paauglys greičiausiai buvo įpareigotas imtis veiksmų prieš Švedijos baldų gigantę dėl dviejų priežasčių: dėl to, kad „Ikea“ pasitraukė iš Rusijos, kai ši įsiveržė į Ukrainą, ir dėl to, kad Švedija yra tvirta Ukrainos rėmėja.

Tačiau D. Bardadimas nėra vienintelis Ukrainos paauglys, pastaruoju metu įviliotas į Rusijos hibridinį karą, kuris vyksta tiek Ukrainoje, tiek Europoje, rašo „France24“.

Paaugliai ir ūgtelėję vaikai

Balandžio mėnesį buvo suimta viena devyniolikmetė, pagaminusi ir įdėjusi sprogmenį į Ukrainos kariuomenei dovanotą elektrinį paspirtuką. Ji taip pat buvo ukrainietė.

Spalio mėnesį Lenkijos policija sulaikė 16 metų pabėgėlį ukrainietį, įtariamą bendradarbiavus su Rusija – jis nuotoliniu būdu verbuodavo savo tėvynainius už pinigus vykdyti užsakytas atakas ir žmogžudystes.

Ukraina žino apie šį reiškinį ir jau kurį laiką stebi šią problemą. Liepos mėnesį ji išplatino vaizdo įrašą, kuriame įspėjo Ukrainos jaunuolius saugotis Rusijos agentų ir nesusivilioti jų pasiūlymais – kartais to net nesuvokiant.

Remdamasi Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) duomenimis, BBC pranešė, kad iš maždaug 800 ukrainiečių, kuriuos per pastaruosius dvejus metus užverbavo Rusija, maždaug 240 yra nepilnamečiai, o kai kurie iš jų vos 11 metų amžiaus.

„Pokemon Go“ hibridinio karo versija

Daugumą jaunuolių Rusijos agentai užverbavo per žinučių programėlę „Telegram“.

„Dalis veiklos būna pristatoma kaip žaidimas, kurio metu tam tikrose vietose reikia surinkti tam tikrą informaciją arba pristatyti daiktus. Taigi tai beveik primena žaidimą „Pokemon Go“, kuriame žaidėjas laimi apdovanojimus už įvykdytas užduotis“, – aiškino šiuolaikinės Rusijos žvalgybos ekspertė Elena Grossfield iš Londono Karaliaus koledžo.

Tokia žaidimo strategija yra taikoma tam tikruose „Telegram“ kanaluose ir „TikTok“ paskyrose, kur Rusijos agentai prisidengia slapyvardžiais, susijusiais su popkultūra. „The New York Times“ praneša, kad vienas agentas buvo pasivadinęs „Q“ – kaip išradingasis technologijų vadovas filmuose apie Jamesą Bondą.

17 metų Vladas BBC pasakojo, kad rusai užverbavo jį programėlėje „Telegram“, kai jis paskelbė ieškantis nuotolinio darbo. Jo pirmoji užduotis buvo surasti paslėptą granatą. Nors rasti granatos jam taip ir nepavyko, jis vis tiek gavo 30 dolerių.

Po kelių dienų jam buvo pavesta atlikti kitą užduotį: padegti furgoną, priklausantį Ukrainos karo prievolės centrui. Už šią kur kas pavojingesnę misiją jam buvo pažadėta sumokėti 1 500 dolerių. Tačiau šių pinigų jis taip ir negavo. Vietoj to jam buvo duota 100 dolerių kriptovaliuta ir buvo pasakyta, kad likusią sumą jis gaus po to, jei padės bombą Šiaurės rytų Ukrainos Rivnės mieste, esančiame maždaug už 800 km nuo jo namų.

Informatoriai iš miestelių

Tačiau Rusijos žvalgybos tarnybas, vykdančias tokio tipo operacijas, domina ne tik jaunimas. Ekspertai kalba apie savotišką Maskvos hibridinio karo pastangų „uberizaciją“.

Ieškodami operatyvininkų vietoje, „nuo kokybės jie perėjo prie kiekybės“, aiškino E. Grossfield.

Ilgalaikė strategija verbuoti užsienyje „snaudžiančius agentus“ – menas, kurį KGB ištobulino Šaltojo karo metais – į prioritetų sąrašą nebepatenka. Daug efektyviau yra vietoje rasti didelį kiekį „pėstininkų“ – dažnai iš nusikaltėlių pasaulio. Jie nebūtinai būna gerai apmokyti, bet juos lengva pakeisti, jei jie patenka į teisėsaugos rankas.

Štai kodėl Ukrainos jaunimas atitinka visus Rusijos punktus.

„Kiekvieną dieną Rusija naudoja juos didžiuliais mastais“, – sakė Ukrainos karo specialistas Huseynas Aliyevas iš Glazgo universiteto.

Jiems skiriamos užduotys paprastai būna susijusios su žvalgybos informacija apie Ukrainos kariuomenę ir vertingais taikiniais smūgiams. „Karių judėjimas, ginklų gamybos vietos, potencialios karinės bazės ir pan.“

Pasak jo, kai kuriose vietovėse informatorių skaičius auga eksponentiškai, o kai kuriuose mažuose miesteliuose gali būti net dešimtys žmonių, už pinigus perduodančių žvalgybos informaciją Rusijai.

Azartas ir pinigai

Pasak H. Aliyevo, Rusijos kampanija, kurios metu „visoje Ukrainoje“ jaunuoliai raginami padeginėti automobilius ir kitas transporto priemones, prasidėjo maždaug prieš metus.

„Jie gavo instrukcijas, kaip pagaminti Molotovo kokteilius bei panašius dalykus ir mesti juos į stovinčius automobilius“, – sakė jis.

Nors dabar ši tendencija šiek tiek atslūgo – daugiausia dėl daugybės areštų ir SBU informacinės kampanijos – rusai vis dar neatsisako galimybių pasinaudoti Ukrainos jaunimu.

„Schemos tobulėja“, – teigė jis ir pridūrė, kad dabar jaunuoliai pasitelkiami nuotraukoms fotografuoti ir mažiems sprogstamiesiems įtaisams padėti.

Karinių saugumo klausimų, susijusių su Rusijos ir Ukrainos karu, specialistas Erikas Stijnmanas iš Nyderlandų tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ pažymi, kad „į tai labiau įsitraukti yra linkę jauni, internetu bendraujantys žmonės. Jiems tai atrodo įdomus užsiėmimas, ir tikriausiai jie nesugeba matyti viso paveikslo ir įžvelgti žalos, kurią gali padaryti sau ir savo šaliai“.

Ukrainos teisėsauga nurodo, kad rusai bando užmegzti ryšius su vos 10 metų amžiaus vaikais. Ir jie naudoja du pagrindinius motyvus, kad juos suviliotų: pinigus ir ego.

„Tame yra azarto“, – sakė jis, nes vaikas ar paauglys nori įrodyti, jog gali atlikti užduotį, ir tuo pačiu gauti piniginį atlygį.

Įtarumo kurstymas

E. Grossfield teigimu, Rusija, pasinaudodama vaikais, tik išlošia. „Jokios priežiūros nėra, nėra prokuratūrinio elemento, kuris galėtų apriboti jų galią. Taigi kodėl neužverbavus devynerių metų vaiko? Jis gali pernešti komponentus iš vienos vietos į kitą.“

Be to, pasak E. Stijnmano, „įkalbėti vaikus yra lengviau“ nei suaugusiuosius.

H. Aliyevas priduria, kad Rusija vaikus verbuoja ne tik Ukrainoje.

„Visoje Europoje yra labai daug ukrainiečių pabėgėlių. Ir žmonės nekantrauja užsidirbti.“

Šie pabėgėlių vaikai taip pat turi kitą vertingą privalumą. „Su Ukrainos pasu gali keliauti po visą Europą“, – sakė jis.

Jie taip pat pasitarnauja kaip vartai naujokams, pažymi E. Grossfield. „Nepamirškite, kad daugumai žmonių, ypač paaugliams, reikia pinigų. Ir dėl pinigų jie daug ką gali padaryti, todėl paaugliai užverbuoja ir savo draugus.“

Būtent tuo įtariamas Lenkijoje sulaikytas ukrainiečių paauglys.

Nors tokiems jaunuoliams vargu ar gali būti patikėtos pačios jautriausios misijos, jų veiksmai vis tiek gali padaryti daug žalos, kaip, pavyzdžiui, sprogimas „Ikea“ parduotuvėje Lietuvoje.

Tačiau, E. Stijnmano teigimu, dar didesnę žalą daro psichologinis tokių sabotažo operacijų poveikis. Su kiekviena žinia, kad ukrainietis kolaboravo su Rusija, kyla pavojus, kad Vakarų visuomenės nuomonė pradės krypti prieš Ukrainą. „Turbūt toks ir yra šių operacijų tikslas – pasiųsti stiprų signalą, kad ukrainiečiai nusisuka nuo Europos, tad kodėl reikėtų juos remti?“

E. Grossfield sakė, kad tai automatiškai paverčia taikiniu kiekvieną ukrainiečių pabėgėlį, nes kursto bendrą įtarumą. Kyla pavojus, kad jie bus atstumti, „o tai savo ruožtu palengvina jų verbavimą“, teigė ji.