Oligarchai Genadijus Timčenka, Jurijus Kovalčiukas ir broliai Arkadijus ir Borisas Rotenbergai – visi, kuriems taikomos sankcijos ir kurie nuo jaunystės yra susiję su Kremliaus vadovu, – kaip įtariama, siuntė savo pasiuntinius į slaptus susitikimus su JAV bendrovėmis.
Pasak leidinio šaltinių ir Europos žvalgybos pareigūnų, derybose buvo kalbama apie retųjų žemės metalų, dujų gavybą ir net dujotiekio „Nord Stream“ atnaujinimą.
Diskusijos leidžia manyti, kad, jei karas baigsis, V.Putino artimiausia aplinka gali išlošti prieigą prie naujų didelių turtų.
AFP/Scanpix/Vladimiras Putinas
Neįvardinti pašnekovai nurodė, kad oligarchai siūlė JAV įmonėms specialius leidimus išgauti dujas Ochotsko jūroje ir galbūt dar keturiuose regionuose.
Jie taip pat pasiūlė galimybes išgauti retuosius žemės metalus šalia nikelio telkinių aplink Norilską – didžiulį kalnakasybos miestą Sibiro Arkties gilumoje – ir šešiose neišplėtotose teritorijose Sibire.
Iš konkrečių projektų buvo įvardytas tik vienas, tiesiogiai susijęs su G.Timčenka: „Novatek” didžiulė Arkties SGD gamykla „Arctic LNG-2“.
„The Wall Street Journal” pranešė, kad Gentry Beachas – JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos rėmėjas ir Donaldo Trumpo jaunesniojo koledžo draugas – vedė derybas dėl projekto akcijų paketo pirkimo.
Anksčiau šiais metais „Laisvės radijo“ projekto „Systema” atliktas tyrimas atskleidė, kad Rusija valstybinei branduolinės energetikos korporacijai „Rosatom“ perdavė vienintelę didelę retųjų žemės metalų gamintoją – Solikamsko magnio gamyklą.
Michailas Kovalčiukas, Jurijaus Kovalčiuko brolis, yra „Rosatom“ mokslo tarybos narys. Arkadijaus Rotenbergo statybos įmonė „Stroygazmontazh“ anksčiau statė dalį „Nord Stream“ dujotiekių.
Tačiau dėl daugumos kitų WSJ išvardytų projektų, įskaitant dujų telkinius Ochotsko jūroje ir retųjų žemės metalų telkinius, nepriklausomi žurnalistai nerado jokių tiesioginių sąsajų su G.Timčenka, Rotenbergais ar Kovalčiukais.
123RF.com nuotr./Rusijos rubliai
WSJ taip pat aprašė platesnį slaptų ryšių tinklą, į kurį įsitraukė stambios JAV bendrovės ir investuotojai. Pranešama, kad „Exxon“ ir milijardierius Toddas Boehly ieškojo galimybių įsigyti „Lukoil“ turto.
D.Trumpo rėmėjas Stephenas Lynchas prašė Vašingtono leidimo dalyvauti konkurse dėl „Nord Stream 2“.
Bendrovė „Elliott Investment Management“ svarstė galimybę įsigyti dujotiekio „TurkStream“ akcijų paketą.
„Roscosmos“ vadovas Dmitrijus Bakanovas lankėsi NASA, „Boeing” ir „SpaceX“.
Bendrovės „ExxonMobil“ vadovai taip pat vedė slaptas derybas su „Rosneft” vadovu Igoriu Sečinu dėl galimo grįžimo į projektą „Sachalinas-1“, anksčiau pranešė WSJ, nors vėliau „Exxon“ vadovas paneigė bendrovės grįžimo galimybę.
ZumaPress/Scanpix/Kirilas Dmitrijevas
Pažymėtina, kad tokie ryšiai atitinka D.Trumpo požiūrį siekti taikos susitarimų, kuriuos lemia ekonominiai interesai. Šią idėją derybose su D.Trumpo pareigūnais „stūmė“ ir V.Putino pasiuntinys finansų klausimais Kirilas Dmitrijevas, pasiūlęs planą, pagal kurį JAV bendrovės galėtų naudotis maždaug 300 mlrd. dolerių vertės įšaldytu Rusijos centrinio banko turtu bendroms įmonėms ir Ukrainos atstatymui.
ES diplomatai nuogąstavo, kad šis planas gali pakenkti pačios Europos darbui, susijusiam su „kompensacinių paskolų“ mechanizmu, pagal kurį įšaldytas Rusijos turtas būtų nukreiptas į Ukrainą, nesuteikiant JAV kontrolės ar pelno.