Bijo, kad liks užribyje
Paklaustas apie pokytį, laukiantį nuo naujų metų, ir kokius argumentus girdėjo iš valdančiųjų šiuo klausimu, P. Kalvelis laidoje sakė: „Trumpai tariant, pokyčių neturėjo būti, jeigu viskas būtų buvę sklandžiai vykdoma, kaip buvo pristatoma, t. y., kad šiuo metu remiami žmonės su sunkia negalia, jiems rėmimas yra neterminuotas. 2023 m. buvo priimtas įstatymo pakeitimas, kad vidutinei negaliai rėmimas yra treji metai, ir turbūt rugsėjo mėnesį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pateikė siūlymą, kad tas darbo vietos subsidijavimas turi būti pratęstas.
Tačiau, kai jie pristatė šitą pratęsimą, kuris yra kaip ir logiškas, ir suprantamas, Vyriausybė pasakė, kad nėra pinigų. Šioje vietoje mes esame suglumę, nes nuo turbūt vasaros pabaigos iš SADM visą laiką girdime tą patikinimą, kad nereikia jaudintis, viskas bus tęsiama ir žmonės su negalia, kurie šiuo metu yra dirbantys, gali jaustis ramiai.
Bet, ką šiuo metu rodo įvairūs Seimo komitetai, kad vis dėlto sunerimti reikia. Ir esmė tikrai yra.“
S. Kunigonytė pritarė, kad ši situacija kelia didelį nerimą ir labai liūdina: „Tikrai nesijaučiame gerai, nes tikime ir norime, kad tie žmonės išliktų darbo rinkoje. Labai liūdna, kad mūsų valdžia pamiršta žmones su negalia ir dabar turime kovoti dėl vietos po saule ir realiai bijoti, ar nebus atimtos kėdės iš žmonių ir mes vėl išleisime juos į užribį. Tad nuotaikos tikrai nekokios.
Jau kreipėmės į premjerę, Finansų ministeriją, SADM, komitetus, kad ieškotų mums pinigų, nepaliktų mūsų užribyje.“
Darbo netektų per 1000 žmonių
S. Kunigonytės teigimu, nebeskyrus pakankamo finansavimo Užimtumo įstatymo pakeitimo projektui, šių metų gruodžio 31 d. darbo netektų 1035 žmonės. „Tai yra ne tik skaičiai. Tai yra žmonės, jų gyvenimai, jų šeimos“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, situacija regionuose, kuri ir taip nėra lengva, taptų dar sunkesnė, nes ir taip regionuose nėra tokios didelės darbo pasiūlos.
„Kitas svarbus veiksnys – didesnė dalis žmonių yra 50+ amžiaus grupėje, kur net ir neturint negalios yra labai sudėtinga rasti darbą, o žmonėms su negalia tai tampa misija neįmanoma“, – teigė S. Kunigonytė.
Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė sakė, kad tiems žmonėms netekus darbo, pinigų reikės ieškoti kitai eilutei: kompensacijoms, nedarbo išmokoms, sveikatos draudimui.
Finansavimas mažėja, išlaidos biudžete auga
Pasiteiravus, kaip vertina valdžios komunikaciją su organizacijomis, kurios atsakingos už dirbančius su negalia, P. Kalvelis sakė, kad liūdina, jog užimtumo tema iš dalies yra tabu:
„Nes jeigu mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, galime pasakyti kaip sėkmingą pavyzdį nevyriausybinių ir valstybinių įstaigų bendradarbiavimą, t. y. asmens negalios lygio, arba dabar dalyvumo lygio, nustatymas, darbo grupės buvo kuriamos, mes pusę metų karštai diskutuodavome ir dėl klausimyno, ir dėl kitų dalykų. Bet visi dabar sutaria – tiek valstybė, tiek nevyriausybinės organizacijos, kad mes turime labai gerą rezultatą. Lygiai taip pat yra kitų temų – apie šviesoforų įrengimą, kultūros prieinamumą, kur tikrai yra valstybė ir šalia – nevyriausybinės organizacijos.
Užimtumas yra ta tema, kur SADM Užimtumo skyrius, deja, neprisileidžia nevyriausybinių organizacijų. Mano supratimu, tai yra viena didžiausių klaidų, nes, kaip ir sakiau, apie negalią be negalios atstovų apskritai negali būti kalbos.
Ir matant, kaip dabar dėliojasi biudžetas, man, kaip žmogui, kuris atstovauja žmonėms su negalia, iš tikrųjų skauda širdį. Nes dabar kalbama apie užimtumo priemonių mažinimą ir SADM pristato, kad apskritai užimtumo priemonių finansavimas mažėja 47 mln. eurų, bendrai paėmus, bet mes matome, kad Seimo, Vyriausybės, prezidentūros išlaidos biudžete auga. Šioje vietoje man iš tikrųjų labai liūdna, kad dažniausiai skriaudžiami tie, kuriems apskritai reikia pagalbos, o Seimas, Vyriausybė ir prezidentūra randa sau moralinę teisę šiek tiek atlyginimus ar visą finansavimą, bendrą eilutę didinti.“
Tikisi, kad vykdys įsipareigojimą
Paklausta, kokių skubių sprendimų, kurie galėtų tenkintų žmonių su negalia poreikius, tikisi iš valdžios atstovų, S. Kunigonytė teigė, kad pačių svarbiausių – jog atras pinigų subsidijavimui:
„Kol kas, ką mes matome visi, šiuo metu darbo užmokesčio subsidija yra efektyviausia priemonė išlaikyti žmones su negalia darbo rinkoje.
Mano akimis, neįtikėtina, kad žmonės su negalia buvo pamiršti ir tarsi nebėra jiems pinigų, kur visos nevyriausybinės organizacijos stengiasi, dirba, ieško, šviečia darbdavius, kad kuo labiau įtrauktų žmones su negalia į darbo rinką, o mūsų valdžia nusprendžia kitaip.“
P. Kalvelis, paklaustas, kokių priemonių dar ketina imtis šiuo klausimu, sakė, kad dar laukia susitikimas Trišalėje taryboje, tačiau tikisi, jog valstybė tiesiog apsispręs tęsti įsipareigojimą:
„Aš apskritai tikiuosi, kad mums po šio pokalbio nieko nereikės daryti, nes, jeigu valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą, ji turėtų ir tęsti, ir šioje vietoje turėtų būti padėtas taškas.
Rytoj mes keliaujame į Trišalę tarybą prie Vyriausybės ir kalbamės aukščiausiu lygmeniu tam, kad valdžia prisiimtus įsipareigojimus įvykdytų, nes, kaip ir Simona minėjo, jeigu nutrūksta finansavimas, žmonės su negalia niekur nedingsta, tik valstybei reikia pradėti ieškoti finansavimo iš kitų eilučių. Nes, jeigu dabar žmogus dirba, jis uždirba, moka mokesčius, išleidžia pinigus, socializuojasi, yra visavertis mūsų visuomenės narys.
Jeigu žmogus tampa bedarbiu, automatiškai jam turės būti mokama bedarbio pašalpa, paskui gali būti kompensacijos šildymui ir visam kitam, nes vėlgi nepamirškime paprasto dalyko, kad žmonės su negalia ir negalia yra vienas veiksnių, labiausiai turinčių įtakos žmonių skurdui.
Norisi tikėti, kad vis dėlto valdžia ras savyje jėgų subalansuoti biudžetą taip, kad nebūtų nuskriausti žmonės su negalia, o, kaip minėjau, Seimas, Vyriausybė ir prezidentūra [galėtų – red. past.] džiaugtis didesniais biudžetais.“
Visą pokalbį galite paklausyti straipsnio viršuje esančiame laidos „Delfi diena“ vaizdo įraše.