Atlygis už rezultatus
Kaip pasakoja D. Dundulis, „Norfos“ darbuotojai puikiai žino – kuo daugiau jie nuveikia darbo vietoje, tuo daugiau uždirba.
„Vis daugiau žmonių į darbą ateina dirbti, o ne tiesiog būti darbo vietoje, nes supranta, kad jų pastangos tiesiogiai atsispindi atlyginime. Fiksuotų „lubų“ mes neturime – apmokame už padarytą darbą. Pavyzdžiui, gabūs ir kruopščiai dirbantys mėsininkai prekybos salėse „į rankas“ spalį uždirbo 3000 – 4000 eurų“, – teigia D. Dundulis.
Pasak jo, 75-asis kvantilis – tai ketvirtadalio daugiausiai uždirbančių „Norfos“ darbuotojų atlyginimai – prasideda nuo 2719 eurų. Tuo metu žemiausiojo, 25-ojo kvantilio, riba siekia 1770 eurų. Įdomu tai, kad ši suma prilygsta antrojo pagal atlyginimų dydį prekybos tinklo „Lidl“ medianai, o pastarojo 25 proc. kvantilis yra daugiau nei trečdaliu mažesnis – vos 1321 eurų.
Įdomu ir tai, kad visą mėnesį dirbusių „Norfos“ darbuotojų vidutinis atlyginimas spalį sudarė 2337 eurus ir beveik prilygo šalies privataus sektoriaus vidurkiui, kuris trečiąjį ketvirtį siekė 2362 eurus. D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad prekybos sektoriui dažnai reikia darbuotojų su žemesne kvalifikacija nei visos šalies ūkiui, todėl toks vidurkis – itin palankus darbuotojams.
„Natūralu, kad siūlydami didžiausius atlyginimus šalies prekybos sektoriuje lengviau pritraukiame žmones ir turime gerokai mažesnę darbuotojų kaitą. Nauji darbuotojai, kurie ateina dirbti ir siekia užsidirbti, paprastai greitai įsitvirtina. Tačiau vis dar pasitaiko tokių, kurie nori uždirbti daug, bet patys pastangų įdeda minimaliai – jie ir patys gauna mažiau, ir mažina viso kolektyvo rezultatus“, – sako „Norfos“ vadovas.
Kas slepiasi po dideliais atlyginimais?
„Sodros“ duomenys rodo, kad šių metų spalį „Norfos“ parduotuvių darbuotojai turėjo didžiausią medianinį atlyginimą tarp pagrindinių prekybos tinklų – 2160 eurų. „Lidl“ mediana buvo 22 proc. mažesnė (1770 eurų), „Maximos“ – 49 proc. (1425 eurų), „Iki“ – 57 proc. (1375 eurų), o „Rimi“ – net 67 proc. (1295 eurų). Mediana skaičiuojama pašalinant po 25 proc. mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių bei vertinant vidurinį 50 proc. atlyginimų. „Norfoje“ dirba daugiau kaip 3600 žmonių 161 parduotuvėje visoje Lietuvoje.
Svarbus ir viešai skelbiamas rodiklis – atlyginimų standartinis nuokrypis, rodantis atlyginimų skirtumus. Kuo jis didesnis, tuo labiau akivaizdu, kad įmonėje yra keli itin daug uždirbantys darbuotojai. „Lidl“ šis rodiklis spalį buvo pats didžiausias – 4918 eurų. „Iki“ – 1251 eurų, „Maximoje“ – 1047 eurų, „Rimi“ – 890 eurų, o „Norfoje“ – tik 841 euras.
„Didelis standartinis nuokrypis „išpučia“ vidutinį atlyginimą ir sudaro įspūdį, kad visi uždirba neva solidžiai, nors realiai didžiąją dalį sudaro vadovų atlyginimai“, – aiškina D. Dundulis.
Jo teigimu, prekybos tinklų darbuotojai galėtų uždirbti dar daugiau, jei būtų pakeista darbo organizavimo tvarka. Tradiciškai sektoriuje dirbama pagal grafiką „4 dienos po 11 valandų ir 4 dienos poilsio“, tačiau toks režimas sekina.
„Darbuotojai pripratę prie tokio grafiko, nors 11 darbo valandų – didelis krūvis, o paskutinėmis dienomis našumas krenta. Dirbdami po 8 valandas žmonės, mano manymu, būtų daug efektyvesni ir uždirbtų daugiau. Tikiuosi, ateityje patys darbuotojai supras tokios sistemos naudą“, – sako D. Dundulis.
Jis taip pat nesutinka su ekonomistų perspėjimais, kad atlyginimų augimas lenkia darbo našumo didėjimą ir ateityje gali kelti grėsmę įmonėms.
„Kaip minėjau, mūsų darbuotojai uždirba tiek, kiek patys užsidirba. Didžiąją – apie 80 proc. – atlyginimų augimo dalį lemia darbuotojų gebėjimas dirbti našiau, o likusią dalį sudaro padidinti įkainiai už tam tikras užduotis. Žinoma, parduotuvėse rezultatai nevienodi: kai kur per valandą „į rankas“ uždirbama 10–11 eurų. Viskas priklauso nuo to, kaip yra dirbama, pavyzdžiui, vieni darbuotojai iš automobilio į parduotuvę ant vežimėlio gabena kelis prekių blokus, o kiti susikrauna pilną padėklą ir vienu kartu perveža gerokai daugiau. Akivaizdu, kurio darbo našumas ir atlyginimas bus aukštesnis“, – sako pašnekovas.
Ta pati sistema, bet rezultatai – labai skirtingi
Pasak D. Dundulio, nors atlyginimų rezultatai pirmiausia priklauso nuo darbuotojų pastangų, ne mažiau svarbi ir parduotuvės vadovo kompetencija: kaip jis paskirsto užduotis, kaip užtikrina, kad darbuotojai neturėtų neapmokamų „tuščių“ laikotarpių. Geriausių vadovų patirtis stengiamasi perduoti visiems, tačiau, kaip pažymi vadovas, „žmonės skirtingi – ne visi nori ar geba pasinaudoti patarimais“.
„Visose„Norfos“ parduotuvėse veikia ta pati sistema, tačiau atlyginimai skiriasi kardinaliai. Parduotuvėse, kur uždarbiai itin dideli, laisvų darbo vietų nerasite – kolektyvai motyvuoti ir brandūs, žmonės ateina į darbą ne praleisti laiko, o uždirbti“, – komentuoja D. Dundulis.
Jis taip pat atskleidžia, kad kitais metais planuojama dar labiau padėti darbuotojams didinti darbo našumą, diegti geriausių komandų praktiką ir taip kelti atlyginimus. Tačiau kartu pripažįsta, kad dviženklio augimo kitąmet tikėtis neverta.
„Pagerinus darbo sąlygas, darbuotojai gali tikėtis 4–8 proc. atlyginimų didėjimo“, – prognozuoja „Norfos“ vadovas.