Bernatonytė: atsinešiau dvi problemas
Dingusių žmonių šeimų paramos centrui ir Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis atstovaujanti Arūnė Bernatonytė prieš susitikimą su premjere „Delfi“ pasakojo, kad su ja nori aptarti dvi problemas. Tai – pagalba pakartotinai iš namų bėgantiems vaikams ir jų šeimoms bei poreikis turėti pastogę nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti asmenims.
„Atsinešiau dvi problemas, kurias mes stebime savo darbo praktikoje. Tai – bėgančių ir dingusių vaikų skaičius Lietuvoje, ir kad vis dar nėra užtikrinama pagalba pakartotinai iš namų bėgantiems vaikams, nėra – irgi – skiriamas atskiras finansavimas. Vaikai nesulaukia savalaikės pagalbos ir pakartotinų pabėgimų skaičius vis auga, nes galime matyti, kad vienas vaikas gali bėgti ir 50, ir 70 kartų per metus ir daugiau.
O kita problema, kurią irgi atnešiau premjerei pristatyti, [yra ta], kad Lietuvoje mes nebeturime saugios pastogės nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis. Ir tai yra viena iš didžiausių problemų, nes šiems žmonėms yra reikalinga ilgalaikė, kompleksinė pagalba. O organizacijos, teikiančios pagalbą nukentėjusioms ir galėjusioms nukentėti nuo prekybos žmonėmis, susiduria su šiuo iššūkiu, nes mes negalime teikti pagalbos vieno langelio principu, turime ieškoti, kur apgyvendinti. Ir matom kaip tai didžiausią iššūkį mūsų Lietuvoje“, – komentavo A. Bernatonytė.
Mato poreikį turėti saugią pastogę
Minėtus klausimus premjerė, siekdama pokyčių, jos įsitikinimu, galėtų kelti sprendimų priėmėjų rate.
„Nes iki 2023 metų mes turėjome saugią pastogę Lietuvoje, saugi pastogė buvo Dingusių žmonių šeimų paramos centro iniciatyva įrengta su partnerių pagalba. Tačiau nutraukus panaudos sutartį, mes jos nebeturime. Ir manome, kad vis tiek tai turėtų būti valstybės atsakomybė“, – vertino A. Bernatonytė.
„Reikėtų įrengtos saugios pastogės nukentėjusioms ir galėjusioms nukentėti nuo prekybos žmonėmis ir, žinoma, mes keliame problemą dėl pagalbos teikimo vaikų, kurie buvo dingę, šeimoms ir vaikams, kurie pakartotinai bėga iš namų“, – mintį apibendrino dviejų organizacijų vadovė.
Apie galimybę susitikti su premjere ji pasakojo sužinojusi iš socialinių tinklų.
„Net nekilo abejonių: parašiau laišką į kanceliariją iškeldama šiuos du klausimus“, – pažymėjo A. Bernatonytė.
Arlauskas iškėlė taršos problemą
Kitas pas premjerę apsilankęs gyventojas – buvęs Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Jis teigė, kad į susitikimą atvyko kaip Merkio aukštupio krašto bendruomenės atstovas ir su I. Ruginiene norėtų aptarti taršos problemą. O ji, D. Arlausko įsitikinimu, aktuali ne vienai Lietuvos bendruomenei.
„Problema aktuali ir kitoms Lietuvos bendruomenėms, kurios yra įsikūrusios šalia teršėjų ir kurių verslo modelis yra labai paprastas: smarvė – jums, pelnas – mums.
Mes galvojame, kad Lietuva, kuri orientuojasi į didesnę pridėtinę vertę, naujas technologijas, dirbtinį intelektą, iš tikrųjų negali gyventi tokioje teisinėje aplinkoje, kai gyventojai, bendruomenės nėra apsaugotos. Teisės aktai tarsi ir yra, bet tarpinstitucinis bendradarbiavimas, institutų silpna materialinė bazė neleidžia užtikrinti gyventojams sveikos gyvensenos“, – „Delfi“ komentavo D. Arlauskas.
Paklaustas, kokius teršėjus turi mintyje, jis teigė, kad kalba apibendrinai.
„Visus. Matyt, jūs ir girdėjote „Homanit“ Vilniaus rajone, Jonišky dabar atidarė užsienio kapitalo įmonė, kuri sako: mes neturime techninių galimybių sumažinti taršą. Tai mes galvojame, kad tai yra nenormalu, ir XXI a. verslas tikrai pakankamai pajėgus. Jeigu nepajėgus, tai valstybė turi prisidėti prie to, kad visiems žmonėms būtų saugu ir gera gyventi“, – kalbėjo pašnekovas.
Atkreipė dėmesį į Seimą pasiekusias pataisas
Tiek premjerė, tiek Vyriausybė, jo įsitikinimu, gali labai daug nuveikti, kad spręstų taršos problemą. Seime, D. Arlausko teigimu, svarstomos ir atitinkamos pataisos.
„Seime Sveikatos [apsaugos] ministerija kartu su Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininku L. Jonausku yra paruošę kvapų paketą. Bet mes žinome, kad lobistai labai stiprūs, ir jie bandys torpeduoti visą šitą. Tai mes norime pasakyti, kad bendruomenės yra pusėje tų žmonių, kurie nori užkardyti nesąžiningą verslą“, – teigė jis.
„ Žmogiška prasme kiekvienas iš mūsų ar jūs, gerbiama žurnaliste, galite atsidurti [situacijoje], kai vieną dieną šalia jūsų namų išdygsta objektas, kuris neleidžia jums tinkamai ar žmoniškai gyventi.
Ir kadangi premjerė, aš manau, kad nėra tiek įsigilinusi, kiek mes įsigilinę, dėl natūralių priežasčių, todėl mes norim žmonėms suprantama kalba pristatyti, kokia yra problema“, – pridūrė D. Arlauskas.
Ruginienė: išklausyti ir kai ką išspręsti yra naudinga ir miela
„Delfi“ kalbinta ministrė pirmininkė I. Ruginienė atkreipė dėmesį į tai, kad visi ministrai vieną kartą į ketvirtį priima gyventojus. Iki šiol, kaip pažymėjo ji, premjerai tokios atsakomybės neturėjo.
„Bet aš, kadangi man visai patikdavo kaip ministrei dalyvauti tokioje dienoje, pasiprašiau, kad būčiau įtraukta į šį sąrašą. Tiesiogiai išgirsti, išklausyti, padiskutuoti ir kai kurias problemas išspręsti visą laiką yra naudinga ir miela“, – tikino I. Ruginienė ir pažymėjo, kad susitikimus su gyventojais, kaip ir ministrai, rengs kartą į ketvirtį.
Ji taip pat žadėjo, kad, vykdama į Lietuvos regionus, ten taip pat sieks susitikti su vietos gyventojais.
„Man komanda sakė, kad čia bus labai įvairių, sudėtingų klausimų, bet aš galvoju, kad reikia kalbėtis ir išgirsti ir malonius, ir nemalonius dalykus, ir pabandyti su gyventojais padiskutuoti“, – komentavo I. Ruginienė.
Pirmadienį į susitikimą su premjere atėjusius gyventojus atrinko Vyriausybės kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius.
„Visi registruodamiesi nusako problemą ir kai kurias problemas galima netgi ir nesusitikus išspręsti – yra tam tikrų klausimų . Ir pagal tai, kur reikia detalesnio aptarimo, matyt, taip sudėlioja, kas susitinka. Ir dar – pirmumo teisė [pagal tai], kas pirmas pasikreipia. Tas irgi turi reikšmės“, – paaiškino premjerė.
Tikisi, kad įves tradiciją
Po pokalbio su A. Bernatonyte „Delfi“ kalbinta ministrė pirmininkė pripažino, kad saugių vietų Lietuvoje, kur galėtų prisiglausti nukentėję asmenys, yra per mažai.
„Kalbėjome apie patalpas, kur tai galėtų būti, ir apie finansavimą, ir kitus dalykus“, – sakė politikė.
Paklausta, ar įmanoma tas patalpas rasti, premjerė patikino, kad iš savo pusės bandys padaryti maksimaliai, ką gali, ir padėti.
Ar panašius gyventojų priėmimus turėjo anksčiau pareigas ėję premjerai? I. Ruginienė tvirtino, kad ne.
„Šitas priėmimas yra pirmas kartas, kai premjerai dalyvauja priėmime. Ir aš galvoju, kad, jeigu mes įvesime tokią tradiciją, ir kitas premjeras arba premjerė ją tęs“, – reiškė viltį ji.