„EIKA Development“ plėtros direktorius Tomas Žiaugra, apžvelgdamas NT rinkos tendencijas, pabrėžia, kad metų pabaiga pirminėje būsto rinkoje nusimato labai karšta: „Matome tiek pirkėjų norą pirkti, tiek vystytojų ambicijas investuoti į naujus projektus“, – sakė jis.
Pasak jo, ypatingas klientų suaktyvėjimas jaučiamas ekonominės ir vidutinės klasės projektuose, dėl ko vystytojai svarsto kai kurių projektų sekančių etapų ankstinimą.
Didžiausias augimas – ekonominėje klasėje
Pranešime spaudai pateiktais duomenimis, 2025 m. lapkritį Vilniuje parduota 638 butai, pernai tą patį mėnesį – 391, tai yra, augimas siekė 63,2 proc. Pardavimai taip pat augo ir lyginant su praėjusiu mėnesiu, kai buvo parduoti 473 butai.
Populiariausi lapkritį buvo ekonominės klasės butai – jų parduota 347, kai vidutinės klasės – 285, prestižinėje klasėje parduotas 6 butai.
Lyginant su praėjusių metų lapkričiu, kai buvo parduoti 186 butai, ekonominės klasės butų pardavimas augo 87 proc. Šioje klasėje augimas pastebimas ir lyginant su praėjusiu mėnesiu, kai buvo parduoti 255 butai.
Vidutinėje klasėje lapkritį parduota 285 butai, kai pernai tą patį mėnesį 193, tai yra, augimas siekė 48 proc.
Vilniaus NT rinka lapkritį iš viso pasipildė 684 naujais butais, kai praėjusį mėnesį, nauja pasiūla siekė 372. Pernai lapkritį nauja pasiūla buvo 348, tai yra, šiemet šį mėnesį ji buvo 97 proc. didesnė.
Bendrai šių metų lapkritį rinkoje buvo 4522 butai, kai pernai tuo metu jų buvo 4240 butai, tai yra, šiais metais pasiūla yra 7 proc. didesnė.
Būstų sandėlis lapkritį susitraukė
Daugiau nei 500 per mėnesį parduodamų butų lygis išsilaiko jau trečią mėnesį iš eilės. „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad kitais metais šis skaičius gali dar labiau išaugti.
„Viena pagrindinių šio potencialaus išaugimo priežasčių – iš antrosios pensijų sistemos pakopos išimtų ir į rinką ateisiančių pinigų kiekis. Nors tikslių sumų iš anksto, žinoma, niekas negali pasakyti, nenustebčiau, jei į NT rinką būtų nukreipta bent pusė milijardo eurų. Tokią prielaidą leidžia daryti ne tik faktas, kad daugumai lietuvių itin svarbu turėti nuosavą būstą, bet ir tai, kad NT mūsų šalyje yra populiariausias ir lengviausiai suprantamas investicinis instrumentas“, – prognozuoja bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.
Jis pabrėžia, kad daug kas priklausys ir nuo NT plėtotojų vystomų projektų ir parduodamų butų skaičiaus bei sklandaus ir greitesnio statybų leidimų išdavimo proceso, kuris dabar neretai stringa.
„Kaip ir visa ekonomika, NT rinka paklūsta paklausos-pasiūlos principui. Jei plėtotojai nesuspėtų su staiga išaugusia paklausa, būstų kainos ūgteltų tikrai pastebimai“, – sako M. Chmieliauskas.
Jo tikinimu, lapkričio mėnesį sostinės būstų sandėlyje esančių butų skaičius pirmą kartą šiais metais nukrito žemiau 5000 ribos ir siekė 4805 butus. Sostinės rinkai buvo pasiūlyti 374 nauji butai trijuose projektuose ar jų etapuose.
„Be to, šiuo metu Vilniuje yra 3917 butų, kurie dar neparduodami, bet jiems jau yra gautas statybų leidimas. Logiška manyti, kad bent kažkokia jų dalis jau artimiausiais mėnesiais papildys pirminę sostinės NT rinką“, – pastebi M. Chmieliauskas.
Pasiūlos augimas gali būti ribojamas
„Ženkli pirminės rinkos būsto dalis šiuo metu yra dar tik statybų stadijoje. Vilniaus mieste – apie 10 tūkstančių butų. Statomas būstas dominuoja tiek tarp parduotų, tiek ir tarp vis dar laisvų būstų, todėl pasiūlos augimą gali riboti ne tik ilgesni projektų paruošimo pardavimui procesai, bet ir vystytojų galimybės vienu metu plėtoti dar daugiau projektų, Tuo tarpu paklausos pokyčiai, tikėtina, bus teigiami, – sako „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Pasak jo, dalis gyventojų į būstą investuos iš II pensijų pakopos atsiimtas lėšas, kurios gali būti panaudotos siekiant įsigyti ir investicinius būstus iki Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių įsigaliojimo.
„Pirmojo būsto pirkėjų poveikis rinkai, tikėtina, nebus ypač ryškus, tai priklausys nuo kredito įstaigų noro finansuoti būsto įsigijimus su mažesniu pradiniu įnašu. Stebimas laipsniškas būsto kainų didėjimas, o reikšmingesnių kainų pokyčių galima laukti sutrikus pasiūlos bei paklausos balansui. Nors būsto įperkamumas paskutinius porą metų augo, sparčiau didėjančios kainos vėl ima riboti pirkėjų galimybes“, – teigia ekspertas.
Skolinimosi pokyčiai
„Delfi Būstas“ primena, kad Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti geresnį balansą būsto kredito rinkoje atlikome Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus, kurie įsigalios 2026 m. rugpjūčio 1 d.
Visų pirma, šiais pakeitimais buvo nustatytas ne mažesnis kaip 10 proc. perkamo būsto vertės pradinio įnašo reikalavimas įsigyjantiesiems pirmąjį būstą.
Taip pat atsižvelgiant į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, koreguojami paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimai. Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, bus pereita prie vieno reikalavimo – įmoka neturės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma, sakome Lietuvos banko pateiktoje informacijoje.
Su šiuo pakeitimu palūkanų normos testas taps griežtesnis – bus patikrintos paskolos gavėjo galimybės skirti paskolos įmokoms ne daugiau kaip pusę pajamų, jei palūkanų norma pakiltų iki 6 proc., t. y. 1 proc. punktu didesne norma, nei tikrinama dabar. Šis pakeitimas užtikrins skolininkų atsparumą praktikoje tikėtinam palūkanų normų padidėjimui ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle.