28 punktų vadinamąjį „taikos planą“ dėl karo Ukrainoje pakeitė 19 punktų planas. Skelbta, kad jame neliko nuostatų dėl JAV ir Rusijos santykių, tiesiogiai nesusijusių su Ukrainos konflikto sureguliavimu, taip pat neliko nuostatos dėl Ukrainos įsipareigojimo nestoti į NATO.
Plane nebeliko ir punkto dėl maždaug 100 mlrd. JAV dolerių (apie 87 mlrd. eurų) vertės įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimo JAV kontroliuojamo Ukrainos atkūrimo fondo įsteigimui, buvo pakeisti punktai dėl Ukrainos kariuomenės dydžio apribojimo (ne daugiau 600 tūkst. karių) ir amnestijos už karo nusikaltimus.
Klausimai dėl teritorijų ir Ukrainos stojimo į NATO perspektyvų liko neišspręsti. Dėl jų, kaip teigta, Ukrainos ir JAV prezidentai turėtų tartis asmeniškai.
Antradienį Kremliuje tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio ir specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo vyko derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo sąlygų. Skelbiama, kad jos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijos klausimo.
Mažeikis: pagrindiniai klausimai taip ir liko nesuderinti
„Žinių radijo“ kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas G. Mažeikis pabrėžė, kad suinteresuotos pusės neišsprendė pagrindinių klausimų, kas leistų kalbėti apie derybų dėl taikos progresą. Tie pagrindiniai klausimai – susitarimas dėl teritorijų, kurios, pasiekus paliaubas, liktų Ukrainai, o kurios – Rusijai, ir susitarimas dėl to, kas turėtų dalyvauti derybose dėl taikos. Pašnekovas pažymėjo, kad šiuo metu prie derybų stalo neprileidžiama Europos Sąjunga.
„Sakyčiau, jeigu mums [iki susitarimo dėl taikos] būtų likęs tik kilometras, tai mes gal priartėjome per šimtą metrų, bet ne daugiau todėl, kad pagrindiniai klausimai taip ir liko nesuderinti.
Tai, kad Maskva, Kremlius, V. Putinas sako, kad jie – už taiką, tai jie dar prieš karą buvo už taiką. Jie kiekvieną akimirką yra už taiką, bet tik savo taiką. Jų taika yra visų kaimynų okupacija . Tai ir šiuo metu jie sako, kad, žinoma [yra] už taiką. Ir tiktai nuostaba yra tai, kad Donaldas Trumpas bent jau apsimeta, kad jis tiki tuo, ką sako Kremlius, kad jie yra už taiką. Nors tai – tas žodis pats „už taiką“ – yra absurdas.
Antras dalykas, abi pusės, žinoma, kad negali suderinti šitų veiksmų. Tiktai Ukraina vadovaujasi tarptautinėmis sutartimis. Nuo 1945 metų Jungtinėse Tautose ir po to visokiose šalyse ir visokiuose forumuose priimtuose [dokumentuose yra įtvirtintos nuostatos] dėl teritorijų nedalinamumo, karinės intervencijos draudžiamumo ir [šalys] turi šimtą dokumentų, kurie remia Ukrainos nepriklausomybę. Tačiau atrodo, ne tik kad Maskvai, bet ir JAV prezidentui nusispjauti į visus tuos dokumentus.
Tačiau yra toks niuansas, kad jeigu šita sutartis bus pasirašyta ne tik tarp Ukrainos ir Rusijos – įsivaizduokime tokį stebuklą, kad jie pasirašo, kuo aš netikiu – tai pagal šitą sutartį taip pat tą dokumentą turėtų tvirtinti įstatymo tvarka ir JAV. Ir čia jau – neįmanoma. Dar yra viena problema todėl, kad tą dalyką turėtų patvirtinti JAV Senato komitetai, kurie tikrina dokumento atitikimą tarptautinėms sutartims, kurias patvirtino JAV ar net inicijavo. Jokių tarptautinių sutarčių paruošti dokumentai, ar tai 28 punktų, ar 19 punktų, neatitinka.
Dar vienas yra momentas, kuris užmirštamas, kad yra ir ketvirtas dalyvis visų šitų sutarčių, neprileidžiamas normaliai, tai – Europos Sąjunga, kuri taip pat išsakys savo nuomonę ir kuri sumokėjo astronominę sumą pinigų tam, kad palaikytų Ukrainą ir nupirktų ginklus iš JAV, nes JAV šiuo metu tik pardavinėja ginklus ir nieko patys neremia, nieko patys nedaro.
Taigi, tokiu atveju mes turime keturis dalyvius, o Kremlius pripažįsta tik tris. Europos Sąjungą jie iš viso eliminuoja iš šito pokalbio rato, kai V. Zelenskis būtinai reikalauja, kad Europos Sąjunga būtų įtraukta, ir Europos Sąjunga taip pat reikalauja, kad būtų įtraukta.
Taigi, kol kas, kol dar net nėra suderintas sutarties dalyvių skaičius, nėra suderintos teritorijos būtent pirmiausia dėl Donbaso, tai atrodo, kad pagrindiniai klausimai yra net nepajudinti iš vietų“, – komentavo mokslininkas.
„Juo labiau, kad atsiranda dar papildomos tendencijos, o būtent tai, kad JAV įsivaizduoja, kad galės paimti užšaldytus Rusijos pinigus sau, savo reikmėms, kad neva gelbėjo Ukrainą, kai tie pinigai, jų dauguma guli Belgijos bankuose. Ir Belgija net nesiruošia svarstyti šito klausimo, ką ten svaigsta JAV su savo interesais.
Taigi, šitoje vietoje aš matau kelio pradžią, nes deramasi, bent jau apsimetama, kad tie dalykai yra daromi, tačiau kelio pabaigos niekaip ir niekur nematau.
Dar daugiau: aš įsivaizduoju, kad šituo metu Rusija, be kitų akcijų, brandina tai, kaip ji galėtų įtraukti įvairias šalis į įvairiausius konfliktus, ir viena iš atakos krypčių per Baltarusiją yra Lietuva. Todėl mes dar turėsime papildomų problemų, kad, vietoje to, kad svarstytumėm Ukrainos temą, mes svarstysim visokias Lietuvos bėdas“, – pridūrė G. Mažeikis.
Teigia, kad Ukraina laikosi Europos Sąjungos dėka
Kaip Europos Sąjunga, kuri smarkiai rėmė besiginančią Ukrainą, galėtų atsisėsti prie derybų stalo?
Mokslininko įsitikinimu, Europos Sąjunga, jeigu jos nepakviestų derėtis, galėtų spausti Ukrainą nepasirašyti susitarimo dėl taikos.
„Aš manau, kad yra dvi paslaptys. Pirma paslaptis – Europos Sąjunga gali prispausti Ukrainą, kad ji [susitarimo dėl taikos] nepasirašytų todėl, kad tik Europos Sąjungos pinigų – ne tik pinigų, bet ir ginkluotės – dėka ir visokios logistinės pagalbos dėka apskritai Ukraina laikosi. Be Europos Sąjungos pagalbos jau seniai ji būtų subyrėjusi, būtų okupuota ir dar visokios nelaimės būtų prasidėjusios. Tai čia tai Europos Sąjungos pagalba yra visiškai grandiozinė. Ir V. Zelenskis bei jo aplinka negali išsisukti nuo to, kad Europos Sąjungos nepakviestų derėtis“, – tikino G. Mažeikis.
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga, kuri sėstų derėtis, turėtų spręsti vidines problemas – Bendrijos narių požiūris į karo Ukrainoje svarbą, į tai, kaip jis turėtų baigtis, greičiausiai išsiskiria.
„Problema yra ir tokia, kad Europos Sąjunga turi vidines problemas. Čia dar viduje reikia susitarti, nes Europos Sąjunga nėra unitarinė valstybė, o vis dėlto tai yra sąjunga, net ne konfederacija, o yra tik tam tikra sutarties šalių grupių, kuriai labai sunku susitarti ir kur visada yra mažų mažiausiai Vengrija ir Slovakija, o Vengrija – tai tikrai, kurios gali boikotuoti visus šituos įvykius. Ir dar reikia išspręsti vidines kažkokias mūsų Europos Sąjungos problemas.
Be to, netgi be tos pačios Vengrijos, mes turime – pavadinkime taip – dviejų krypčių Europą. Viena yra Baltijos šalių Europa ir kita yra Portugalijos Europa. Jos žiūri į visiškai skirtingas pasaulio puses ir yra susidomėjusios visai kitai dalykais . Todėl čia dar reikia didžiulio pokalbio viduje.
Todėl apibendrindamas sakau: nematau šitam karui dar pabaigos“, – sakė G. Mažeikis.
Įvardijo galimą korupcijos skandalo žalą dėl stojimo į ES
Praėjusią savaitę Volodymyras Zelenskis atleido prezidento kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką, pateikusį atsistatydinimo pareiškimą po lapkričio 28 dieną NABU detektyvų atliktos kratos jo namuose. A. Jermakas buvo laikomas įtakingiausiu žmogumi Ukrainoje po prezidento V. Zelenskio.
Aukščiausi JAV pareigūnai pareiškė, kad Kyjive pratrūkęs korupcijos skandalas susilpnino Ukrainos pozicijas derybose su Rusija.
G. Mažeikis piktinosi JAV pareigūnų laikysena – esą ne jiems kritikuoti Ukrainą už korupciją.
„Tie žmonės, kurie kalba apie korupciją, patys paskendę dešimteriopai labiau šituose korupcinėse istorijose ir dar nori paimti korupcinius pinigus iš Europos Sąjungos ir iš Ukrainos savo pačių reikmėms“, – tikino pašnekovas.
Kita vertus, jis vertino, kad korupcijos skandalas kenkia ne tik Ukrainos vienybei, bet ir jos pastangoms prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
„Jeigu pažiūrėsim į Ukrainos vidų, jau nebe tai, ką šneka D. Trumpas, V. Putinas ar kiti, neabejotinai šitas korupcijos skandalas yra nepaprastai svarbus pačiai Ukrainai todėl, kad Europos Sąjunga visada kėlė priekaištą. Ir štai šitas korupcijos skandalas kenkia ne tik Ukrainos vienybei, bet ir jos pastangoms stoti į Europos Sąjungą. Neabejotinai šituo korupcijos skandalu bus pasinaudota stabdant Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą todėl, kad viena iš sąlygų kaip tik tai yra korupcijos pažabojimas.
Aišku, kad mes galime ir kitaip apversti šitą plokštelę ir pasakyti, kad tie žmonės, kurie yra sulaikyti ir NABU – Ukrainoje esanti kovos su korupcija organizacija – dabar tapo pakankamai veiksminga, kad net gali tokius aukštus asmenis kaip A. Jermakas gali apkaltinti ir nušalinti nuo valdžios, ir tai rodo prasidėjusios kovos veiksmingumą.
Vis dėlto, šitoje vietoje aš veikiau palaukčiau Europos Sąjungos komentarų nei remčiausi pačių ukrainiečių pasakojimais“, – tęsė mokslininkas.
Viso „Žinių radijo“ pokalbio su G. Mažeikiu galite klausytis čia: