Ir dabar Europoje esančių NATO valstybių narių ryšio su JAV nebeliko.
C. Freudingas prisipažino JAV žurnalo „The Atlantic“ žurnalistui, kad anksčiau amerikiečių kariniams pareigūnams žinutes galėjo siųsti dieną ir naktį, bet pastaruoju metu tiesioginis ryšys su kolegomis Vašingtone buvo „nutrūko, visiškai nutrūko“.
Pavyzdžiui, Donaldo Trumpo administracija neįspėjo apie savo sprendimą sustabdyti tam tikrų ginklų tiekimą Ukrainai. Norėdamas gauti informacijos apie JAV politiką, generolas leitenantas kreipėsi į Vokietijos ambasadą Vašingtone, „kur buvo kažkoks asmuo, bandęs kažką surasti Pentagone“.
Taip pat Vokietijos kariuomenė rimtai susirūpinusi perspektyvomis, kad Rusija gali užpulti NATO šalį (apie tokią tikimybę nuolat kalba karo analitikai), bei neaiškia Vašingtono politika. Tikrumo, kad JAV prezidentas stos ginti Europos, nebėra.
„Susidūrėme su priešu, beldžiančiu į duris, bet tuo pačiu prarandame ištikimą sąjungininką bei bičiulį“, – pareiškė jis.
C. Freudingas savo komentarus išsakė kompleksinės saugumo situacijos Vokietijoje analizės kontekste. Analizėje keletas karinių vadovų įvertino JAV politikos pokyčius prezidentaujant D. Trumpui.
Vadovaujantis analize, Vokietijos vyriausybė ir Bundesveras su nerimu stebi, kad JAV vis labiau koncentruoja savo saugumo politiką į šalies vidų ir užkrauna Europai didžiulę atsakomybę.
Straipsnyje C. Freudingas apibūdintas kaip žmogus, visada laikęs JAV paramą Europos saugumo pagrindu. Todėl greito ryšio kanalų praradimas jam yra pavojaus signalas, ypač atsižvelgiant į galimus Rusijos atakos prieš NATO partnerius Rytų Europoje scenarijus. Kiti straipsnyje cituojami Vokietijos kariniai valdininkai išsakė panašių nuogąstavimų dėl sumažėjusio transatlantinių santykių patikimumo.