„Nemuno aušros“ bei „valstiečių“ atstovai pasiūlė pataisas, kurios leistų LRT vadovą atleisti surinkus ne du trečdalius, bet pusę LRT Tarybos narių balsų. Iš viso yra 12 narių, iš kurių 4 deleguoja prezidentas, 4 –Seimas (2 nariai deleguojami opozicinių partijų), dar 4 deleguoja kitos organizacijos. taip pat siūloma balsavimą padaryti slaptu ir panaikinti reikalavimą, kad vadovas gali būti atleistas tik dėl viešojo intereso pažeidimo. Su socialdemokratų parama šis siūlymas peržengė pirmąją pateikimo stadiją Seime.
Delfi laidoje šia tema kalbintas Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas įvardija kelias priežastis, kodėl jis pats palaikė projektą.
„Balsavau už, nes buvo Valstybės kontrolės išvada. Jeigu rimtai pasižiūrėtume, kai 20 milijonų išdalinama tiesiogiai, o ne taip, kaip reikalauja įstatymai, tai dabar galiojantis įstatymas, kuris pakeistas praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, kai konservatorių valdžia, eidama nuo nuo pjedestalo pasitvarkė taip įstatymą, kad balsavimas tapo atviru. Turbūt visi dar neužmiršom, iš kelinto karto ponia generalinė direktorė buvo išrinkta antrajai kadencijai, buvo net 3 balsavimai. Nežinau, ten glostė sukinėjo rankas, įkalbinėjo kai tas septintas balsas atsirado. Tai pirminėje stadijoje ir pritariau.
Žinau, kad bus komitete šiek tiek koreguojamas įstatymas, bet slaptas balsavimas… Pasižiūrėjau Seime nuo 1996 metų – per tą laikotarpį buvo šešiskart keistas direktoriaus skyrimas ir atleidimas, balsavimo tvarkos, visą laiką dažniausiai buvo slaptai. Paskutinįkart buvo atvirai padaryta 2024-ųjų rugpjūtį ir įvesta tokia formuluote, kad tik pažeidus viešąjį interesą. Jeigu jūs pasižiūrėsite Lietuvos įstatymuose apibrėžimą, kas yra viešasis interesas, jūs jo nerasit. Kiekvienas viešąjį interesą supranta labai skirtingai. Tai atleisti neįmanoma, nes rašytinės formos tokios ir nėra“, – sako A. Sysas.
Jis laikosi pozicijos, kad už asmenis reikėtų balsuoti slaptai.
„Juk politikai nesikiša nei į turinį, o nei į formą. Kalbama apie vadovės atsakomybę arba vadovų atsakomybę už įstaigos veiklą. Dabar Lietuvoje laisvo žodžio etalonu padarome generalinę direktorę. Laisvė, nepriklausomybė – viskas sukoncentruojama į vienas žmogų. Italijos žurnalistai streikuoja dabar dėl atlyginimų, o Lietuvoje žurnalistai streikuoja dėl direktorių išsaugojimo. Paradoksas“, – sako socialdemokratas.
Protestą organizuojanti Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistai atkreipia dėmesį, kad jie nepasisako už dabartinės generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės išsaugojimą, o nesutinka su pačiu principu, kad politikai nori palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą ir turėti didesnę įtaką tam.
„Žinot, kiek egzistuoja šitas įstatymas, tiek yra diskusijos apie tai, kad kažkas nori daryti įtaką. Galėčiau jums pacituoti 2010 metų diskusijas, kur žurnalistai sakė, kad konservatoriai, užgrobę valdžią, verčia žurnalistus tarnauti jiems. Galima taip kabutėse pasakyti, kad juk žurnalistai toliau rašė ir kalbėjo, ką norėjo. Tai tokie tie baubai, apie kuriuos čia visą laiką kalbama. Jie yra, buvo ir bus, nes kiekvienas siekia savo tikslo. Šiuo atveju remiame LRT Tarybą, remiame LRT kaip pačią, bet tvarka turi būti. Jeigu auditas parodo, kiek daug padaryta ne pagal įstatymą, tai Taryba ir turi teisę, ir ji tą padarys. Ar mes priimsim įstatymą, ar nepriimsim, jie susitvarkys“, – teigia A. Sysas.
Lietuvos europarlamentarai kreipėsi į EK
Grupė Lietuvos Europos Parlamento narių kreipėsi į Europos Komisiją: Dainius Žalimas, Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Paulius Saudargas ir Virginijus Sinkevičius.
„Raštu norime išreikšti didelį susirūpinimą dėl pastarojo meto teisėkūros ir politikos pokyčių Lietuvoje, kurie kelia rimtą bei didėjančią grėsmę nacionalinio visuomeninio transliuotojo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) nepriklausomumu, – teigiama laiške. – Išpuoliai prieš LRT ir jos vadovę įsibėgėjo praėjusią savaitę (lapkričio 27 d.) priimant vieną įstatymą, kuriuo sumažinamas LRT finansavimas. Pateiktas ir kitas įstatymo projektas, kuriuo siekiama supaprastinti LRT vadovo atleidimą. Pastarasis pastebimas ir dėl to, kad planuojamo greito jo priėmimo (gruodžio viduryje), neatsižvelgiant į kritiškus vertinimus dėl akivaizdaus jo prieštaravimo Konstitucijai ir Europos standartams“.
Vienas iš laišką pasirašiusių Lietuvos atstovų liberalas Petras Auštrevičius sako, kad laiško kopiją nusiuntė ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai (S&D), kuriai priklauso ir Lietuvos socialdemokratų atstovai.
„Mes matome sistemingą procesą, kuris prasidėjo dar pačioje rinkimų pabaigoje, kai „Nemuno aušra“ jau matė save valdančiųjų koalicijoje, pradėjo kelti reikalavimus. Buvo keli principiniai reikalavimai: „Ignitis“ auditas, Lietuvos radijo ir televizijos auditas. Kodėl jiems parūpo tokios institucijos? LRT aš vadinu labai svarbia valstybės institucija. Svarbiausia prisikabinti, rasti kažkokių kabliukų, o po to pradedi vynioti. Štai auditas buvo padarytas. Atrodytų, jisai nereikalauja kažkokių atsistatydinimų, revoliucingų permainų, tačiau tai tampa pagrindu toliau plėtoti šitą temą, pradėti kalbėti, kelti įtampas tarp atskirų LRT valdymo organų ir panašiai.
Nuo viso to prasideda didesnės įtampos, kurios pasklinda visuomenėje. Manau, kad tai yra neatsitiktinis dalykas. Tai yra „Nemuno aušros“ prigimtinė funkcija kelti nerimą, destabilizuoti padėtį valstybėje. Tačiau reikia pripažinti, kad socialdemokratai, kurie po sparnu priėmė „Nemuno aušrą“, praktiškai vykdo „Nemuno aušros“ pageidavimų programą“, – teigia P. Auštrevičius.
Pasak politiko, rytų ir vidurio Europoje pastarieji dešimtmečiai nepriklausomai žiniasklaidai nebuvo patys geriausi. Jis primena, kad dėl to ir buvo europiniu lygiu priimtas reglamentas dėl nepriklausomos žiniasklaidos.
„Man labai panašu, kad Lietuva valdančiųjų dėka savanoriškai stojasi į eilę, kad mus pastebėtų ir pradėtų kritikuoti, kaltų pažeidimo procedūras ir nuskambėtume ne tik Europoje, bet ir pasaulyje blogąja prasme“, – sako jis.
P. Auštrevičiaus vertinimu, Lietuvoje dabar elgiamasi panašiai kaip kitose šalyse, kur buvo suvaržyta žiniasklaidos laisvė. Tarp tokių pavyzdžių yra Vengrija, Slovakija, Sakartvelas, taip pat Lenkija.
„Braižas lygiai toks pat: perimti kontrolę, nuimti neįtikusius asmenis ir, tiesą sakant, uždėti labai sunkią politinės kontrolės ranką ant visų šitų institutų, be kurių demokratinė valstybė negali veikti. Jei ji ir veikia, tai veikia tik rankinio valdymo būdu, kai viena ar kita politinė jėga, politikas užsiima kontrole. Atvirai tariant, tie visi argumentai, pavyzdžiui, iš to paties Žemaitaičio pusės, kad jis tariamai ignoruojamas, nekviečiamas į laidas, kad „Nemuno aušra“ nepakviečiama dalyvauti diskusijose… Seimas pateikė informaciją ir matosi, kas, kada ir kiek kartų buvo pakviestas. Tai Žemaitaičio žodžiai jau ne tik atviras melas, bet, sakyčiau, ir politinės agresijos priemonė prieš tas institucijas, be kurių Lietuva kaip valstybė tikrai negalės veikti“, – sako liberalas.
Ar protestas ir peticija turės įtakos politikams?
Gegužės 9 dieną LRT žurnalistai ir Žurnalistų profesionalų asociacija rengia protestą prie Seimo. Be to, daugiau kaip 100 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria raginama atmesti pataisas dėl palengvinto LRT vadovo atleidimo.
Paklaustas, ar politikai atsižvelgs į reikalavimus ir pradės diskusijas su bendruomene, A. Sysas teigia, kad diskusijos jau vyksta.
„Aš asmeniškai gavau turbūt 400 laiškų iš piliečių. Visi Seimo nariai tą gauna. Sveikinu bet kokias pilietines akcijas. Labai norėčiau, kad visi dar labiau įsigilintų į tai, ką pasirašinėja ir ką rašo. Sveikinu ir mitingą. Pats esu mitingų ir įvairių renginių šalininkas. Viskas visada eina tik į naudą“, – sako socialdemokratas.
A. Sysas taip pat tikina, kad dėl šio įstatymo nėra jokios skubos, o tai, kad šis klausimas nebuvo anksčiau suplanuotas, dar nereiškia, kad jo imamasi skubiai. „Mes galime užregistruoti daug ką, o galutinis rezultatas būna į labai įvairus“, – sako jis.
Tuo metu P. Auštrevičius sakoma, kad sprendžiant dėl LRT skubėti nereikėtų.
„Dabar tikrai negalima skubėti. Mes kreipėmės į Venecijos komisiją ir į Europos Komisiją. Išklausykime tų nepriklausomų, profesionalių institucijų nuomonę. Kam dabar kūlvirsčiais verstis? Šitas klausimas sugretintas su biudžeto priėmimu, kas kelia dar daugiau visokiausių abejonių, ar tai finansinė dovana ir bus parodytas politinis lojalumas. Tai dar labiau kelia nepasitikėjimą ir įtampą.
Tai yra „Nemuno aušros“ pagrindinis arkliukas – kelti nerimą, nepasitikėjimą visuomenėje ir tokiu būdu išsiūbuoti valstybės pamatus. Nereikia šito daryti, atsisakykime ir nusigręžkite nuo tų siūlymų užsimoti prieš demokratines institucijas, kurios yra mūsų gyvenimo pagrindas. Todėl aš labai tikiuosi, kad galbūt dar bus išgirsti šitie žodžiai ir apeliacijos. Kitu atveju manau, kad atsistosime šalia Slovakijos, Vengrijos ir buvusios Lenkijos“, – perspėja P. Auštrevičius.
Savo ruožtu A. Sysas sako, kad baimintis nereikėtų, nes ir ankstesni atvejai, kai žurnalistai kalbėdavo apie politikų keliamą pavojš ir mėginimus užvaldyti LRT, nepasiteisino.
„Visada baimės ausys žymiai didesnės nei kas nors įvyksta. Laiškai ir Europos transliuotojams, ir visiems buvo rašomi, sakoma, kad užvaldys, kad viskas grius. Nu niekas nepasikeitė. Pakeisdavo direktorių, žurnalistai toliau dirbdavo savo darbą, rašydavo taip, kaip nori ir ką jie nori. Gyvenimas tęsiasi. Todėl tegul ramiai žurnalistai dirba ir toliau. Ar bus Monika Garbačiauskaitė direktorė, ar gal bus kas nors kitas, gyvenimas tęsis“, – ramina Seimo narys.
Vis dėlto P. Auštrevičius mano, kad nereikėtų lyginti dabartinės situacijos su praeityje kilusiomis diskusijomis.
„Mes galime daryti nuorodas į dvidešimties metų laikotarpį, bet dabar šitie reikalai atrodo visiškai kitaip. Tada buvo pavieniai atvejai, dabar yra sistemingas demokratinės visuomenės ir valstybės pagrindų silpninimas. Viskas iš esmės prasideda arba baigiasi nepriklausomos visuomeninės žiniasklaidos užspaudimu ir kontrole. Todėl žiūrėkime į tai šiek tiek jau kitaip. Pasimokėme. Ta pati Vengrija, ta pati Slovakija ir kiti. Jeigu kažkas nori kartoti tas klaidas, tai jie gali tą padaryti, bet nei garbės, nei prestižo, nei Lietuvos stiprinimo aš čia tikrai nematysiu“, – tvirtina Europos Parlamento narys.