Anksčiau šią savaitę per investicijų forumą Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad, jei Europa nuspręstų kariauti, Rusija tam „pasirengusi jau dabar“. Anot jo, tokia situacija susiklostytų Europos lyderiams pasirinkus eskalacijos kelią.
Į tokius V. Putino žodžius NATO turi atsakyti per pasirengimą, vertino Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„NATO turi atsakyti per parengtį. Tai ne vien tik turėti pajėgumus po penkerių ar po dešimties metų, parengtis su tuo, ką turime, [turi būti] jau šiandien, jeigu reikia tai padaryti. Ir viskas. Ir [reikia] išlaikyti ramybę, taip veikia atgrasymas“, – trečiadienį prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje komentavo K. Budrys.
Teigia neturėjęs lūkesčių dėl lūžio derybose
Kalbėdamas apie derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo, jis tikino neturėjęs lūkesčių, kad jose įvyks lūžis.
„Kažkokių lūkesčių, kad galėjo įvykti lūžis ar persivertimas tose derybose, aš irgi neturėjau. Žinome, ką darys Rusija, – tai, ką darė ir prieš tai. Daug kas keičiasi, bet vienas dalykas yra nesikeičiantis – tai yra Rusijos tempimas laiko, vilkinimas šitos situacijos ir imitavimas pastangų. Jie vis tiek reikalauja to, kas jiems nepriklauso ir čia yra pagrindinė priežastis“, – pažymėjo K. Budrys.
Antradienį Kremliuje tarp Rusijos prezidento V. Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio ir specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo vyko derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo sąlygų. Skelbiama, kad jos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijos klausimo.
„Axios“ korespondentas Barakas Ravidas, remdamasis dviem šaltiniais, pranešė, kad trečiadienį vakare Briuselyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų susitikti su Maskvoje apsilankiusiais S. Witkoffu ir J. Kushneriu. Tačiau trečiadienį „Kyiv Post“ žurnalistas Alexas Raufoglu paskelbė, kad šis susitikimas greičiausiai buvo atšauktas.
Aptars paramos Ukrainai ir išlaidų gynybai klausimus
Jis pasakojo, kad NATO užsienio reikalų ministrai trečiadienį susitikime diskutuos dviem temomis: apie tai, kaip Aljanso narėms sekasi įgyvendinti Hagos viršūnių susitikimo susitarimą ir didinti išlaidas gynybai, ir apie paramą Ukrainai.
„Dėl mūsų įsipareigojimo didinti išlaidas raginsiu sąjungininkus nelaukti 2035 metų, jie yra smarkiai per vėlai. Turime daryti dabar sprendimus ir jau dabar didinti savo biudžetus. Ir matysime, kaip mums sekasi iš tikrųjų kitame užsienio reikalų ministrų susitikime arba viršūnių susitikime Ankaroje. Tai yra vienas svarbus dalykas.
Kitas svarbus dalykas, kalbant apie mūsų pajėgumų didinimą, tai yra nuolatiniai grasinimai iš Rusijos, kurie dar kartą primena, kad Rusijos grėsmė yra tiesioginė ir ilgalaikė. Mes turime visas priežastis dabar priiminėti sprendimus.
Paramos Ukrainai klausimas taip pat yra be galo svarbus. Negali važiuoti visa parama ant Šiaurės ir Baltijos šalių, Lenkijos, Vokietijos ir dar kelių [valstybių] pečių. Mes turime tinkamai pasidalinti naštą. Ir dar kartą akcentuosiu šiandieną ir ministras, kad, jeigu darytumėm tai, ką daro Lietuva ar Šiaurės Baltijos šalys, nebūtų čia tokios ir diskusijos, ir nebūtų problemos.
Ir jeigu mes negalime mobilizuoti tų resursų, čia jau – nebe NATO reikalas, čia tada jau – Europos Sąjungos reikalas tinkamai panaudoti įšaldytą [Rusijos] turtą. Mes turime tą šaltinį. Jeigu negali pats padaryti, paimame tai, kas yra Rusijos, ir tinkamai įdarbiname.
Tai tam, kad mes toliau pajudėtume, greičiau pajudėtume, reikia Europos Komisijos pateikto siūlymo, kaip tai atrodys teisiškai. Ir čia dėl to yra didelis nekantrumas – taip pat ir Lietuvos. Laiko turime nedaug – mažiau negu dvi savaites pasiruošti iki Europos Vadovų Tarybos“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Apie Rubio nedalyvavimą: „Tai nėra pati stipriausia žinia“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio NATO užsienių reikalų ministrų susitikime nutarė nedalyvauti. Pasak K. Budrio, tai nėra pati stipriausia žinia Aljansui.
„Žinoma, kad norėtume, jog jis būtų drauge su mumis. Aš tikrai nenorėčiau to vertinti kaip JAV įsipareigojimų peržiūrėjimo ar sumažėjimo. Dalyvaus jo pavaduotojas Christopheris Landau, tikiuosi šiandien irgi su juo turėti pokalbį.
Bet matome, kad visi kiti dalykai, kurie vyksta ant žemės, matome, kad jie nesikeičia iš JAV pusės, tie įsipareigojimai išlieka.
Žinoma, politinio dėmesio prasme, kai vyksta procesai su Rusija dabar tokie, tai nėra pati stipriausia žinia Aljansui“, – akcentavo ministras.
Iki 2035 metų – 5 proc. BVP gynybai
Vasarą vykusiame NATO viršūnių susitikime Hagoje NATO narės sutiko, kad iki 2035 metų išlaidos gynybai siektų 5 proc. nuo kiekvienos šalies BVP. Tačiau išlaidas nuspręsta dalinti į dvi dalis: 3,5 proc. BVP skirti realiems gynybos poreikiams tenkinti ir NATO pajėgumų tikslams įgyvendinti, o 1,5 proc. BVP skirti su gynyba daugiau ar mažiau susijusioms reikmėms – infrastruktūros apsaugai, civilinei parengčiai, atsparumui ir panašiai.
NATO susitikimo deklaracijoje sąjungininkės patvirtino savo įsipareigojimą teikti paramą Ukrainai, kurios saugumas esą prisideda ir prie Aljanso saugumo.
Lietuva jau kitąmet gynybai skirs daugiau nei 5 proc. BVP, o Ukrainai – 0,25 proc. BVP.