Siūlo neskubėti
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė, kalbėdama apie laukiančius pensijų kaupimo sistemos pokyčius, pirmiausia siūlo neskubėti ir gerai apgalvoti savo žingsnį – ar lėšas išsiimti, ar kaupti toliau. Sprendimą palengvina aiškus suvokimas, koks tokio kaupimo tikslas.
„Reikia prisiminti, kad antroje pensijų pakopoje kaupiamos lėšos skirtos palengvinti gyvenimą senatvėje. Palyginti su kitomis, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalimis, lietuviai vis dar kaupia per mažai, kad užsitikrintų orią senatvę. Dabar Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį uždirbantis žmogus, išėjęs į pensiją, jeigu nekaups papildomai, gyvens iš maždaug 40 proc. buvusio atlyginimo. Tuo tarpu kitose Europos šalyse senjorai vidutiniškai gali tikėtis 60–70 proc. buvusių pajamų siekiančios pensijos“, – primena ji.
Be to, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis atkreipia dėmesį, kad senstanti visuomenė rodo aiškią problemą – „Sodros“ sistema, paremta dabartinių dirbančiųjų įmokomis, ateityje negalės užtikrinti tokio paties pragyvenimo lygio, koks yra dabar. Tai – labai svarbi dedamoji sprendimo priėmimo procese, nes tai gali turėti realų poveikį kiekvienam kaupiančiajam.
„Šiandien vidutinė pakeitimo norma, rodanti, kiek pensija sudaro buvusio atlyginimo, siekia apie 45–47 procentų. Lietuvos banko prognozės rodo, kad 2050 m. ji gali sumažėti iki maždaug 30 procentų. Kitaip tariant, jei žmogus nieko papildomai nekaups, jo pensija gali sudaryti mažiau nei trečdalį buvusių pajamų.
Tie, kurie šiandien atsiims ir išleis II pakopoje sukauptas lėšas, ateityje greičiausiai susidurs su daug didesne finansinio nesaugumo ir skurdo rizika. Išleidus tai, ką kaupti truko dešimtmečius, antrą kartą sukaupti bus sunku ar net neįmanoma“, – aiškina pašnekovas ir pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi oriai, žmogus turėtų užsitikrinti apie 70 proc. pajamų, gaunamų iki pensijos. O tam neužtenka net I ir II pensijų pakopų – rekomenduojama kaupti ir trečiojoje.
Jis taip pat papildo, kad sprendimui priimti dar yra begalė laiko, todėl nuspręsti nebūtina sulig sausio 1-ąja, kada įsigalios reforma: „Nėra jokio reikalo skubėti – tam gyventojams duoti dveji metai, iki 2027 m. gruodžio 31 dienos.“
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai padariniai
Abu ekspertai sutaria, kad priimtas sprendimas atsiimti lėšas turi labai aiškiai pamatuojamų finansinių pasekmių. Visų pirma, kaip jau buvo aptarta, akivaizdu, kad išėmus sukauptas lėšas ir sustabdžius kaupimą bei nesiėmus jokių veiksmų, pavyzdžiui, savarankiško investavimo, ateityje pensija bus mažesnė. Taip pat T. Gudaitis pabrėžia, kad svarbu nepamiršti, jog pilnai nutraukiant kaupimą žmogus atgaus tik dalį sukauptos sumos, nes valstybės ir „Sodros“ sumokėtų įmokų dalis nukeliaus į pastarąją – žmogus atgaus tik savo įmokas ir prieaugį.
„Todėl jūsų sąskaitoje bus mažesnė suma, kurią vėl užauginti investuojant iki tokios, kokią šiandien turite pensijų fonde, gali užtrukti ne vienerius metus. Lygiai taip pat ir atsiimant 25 proc. sumos, sumažės jūsų pensijų fonde likusi suma bei dar sumokėsite 3 proc. mokestį valstybei.
Tad reikia įvertinti, ar praradimai nėra didesni, nei gaunama nauda, ar jūsų savarankiško kaupimo planas tikrai labiau apsimokės ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, jeigu iki pensijos likę nedaug metų, prarasti tokią sukauptą dalį gali būti pakankamai skausminga“, – aiškina pašnekovas.
Kalbant apie savarankišką kaupimo planą, T. Gudaitis pabrėžia, kad derėtų atsakingai paskaičiuoti, ar asmuo gebės kaupti taip, kad jam tai daryti apsimokės labiau, nei pasirinkus toliau kaupti antroje pensijų pakopoje.
„Išėjus iš antros pakopos valstybė prie jūsų kaupimo nebeprisidės (kitais metais valstybės skatinamoji įmoka per metus jau gali siekti daugiau nei 400 eurų), kiti investavimo instrumentai gali turėti didesnius paslaugos mokesčius, o nuo investicinio prieaugio papildomai teks mokėti gyventojų pajamų mokestį, kurio nėra kaupiant antrojoje pakopoje. Taip pat reikia įvertinti ir numatomą grąžos bei rizikos santykį, investicijų diversifikaciją – juk nenorėtumėte, kad visos atsiimtos lėšos, nukreipus jas į kitus instrumentus, staiga „sudegtų“.
Galiausiai, reikia numatyti ir investicinės rizikos mažinimo priemones artėjant pensijai, pasiryžti kaupti disciplinuotai. Viską sudėjus savarankiškas kaupimas gali pasirodyti ne tokia jau ir patrauklia alternatyva antrajai pakopai, kuri iš tiesų turi daug pranašumų ir, mano įsitikinimu, daugeliui žmonių yra efektyviausias ir paprasčiausias, rūpesčių nekeliantis būdas kaupti pensijai“, – įsitikinęs finansų ekspertas.
Dr. V. Dičpinigaitienė pabrėžia, kad atsiimti lėšas būtų racionalu tik tokiu atveju, jei yra svarių priežasčių, pavyzdžiui, rimtų sveikatos problemų, o pinigai tikrai reikalingi duotuoju momentu. T. Gudaitis priduria, kad lėšų atsiėmimą galėtų svarstyti ir tie, kurių realus poreikis yra svarbesnis už papildomas pajamas po keliolikos metų. Pavyzdžiui, jei asmuo patyrė didelį pajamų šoką ar netikėtas būtinąsias išlaidas, kurioms priešingu atveju reikėtų brangiai skolintis.
„Taip pat tie, kurie turi aukštą finansinį raštingumą, aiškų ilgalaikį investavimo planą ir gali įrodyti sau skaičiais, kad pasirinktų priemonių grąža po mokesčių ir mokesčių už valdymą, įmokų drausmės ir rizikos valdymo sąnaudų ilguoju laikotarpiu bus didesnė nei antrojoje pakopoje, kur dar prisideda valstybės paskata ir palanki mokestinė aplinka“, – pabrėžia jis.
Estijos patirtis – pamoka Lietuvos gyventojams
2021-ųjų pradžioje Estijoje taip pat buvo atverta antros pakopos pensijų fondų skrynia, iš kurios Estijos piliečiams buvo leista išsiimti sukauptas lėšas. Iki tol pilnamečiams estams, gimusiems 1983 metais ir vėliau, dalyvavimas šioje pakopoje buvo privalomas. Tačiau po reformos ši prievolė buvo panaikinta ir Estijos gyventojai galėjo pasirinkti – ar tęsti kaupimą, ar išsigryninti sukauptus pinigus, o galbūt perkelti juos į III pakopos fondus. Maždaug trečdalis dalyvių pasirinko pasitraukti, o bendra išsiimtų lėšų suma buvo stulbinanti.
Tad štai Estijos pavyzdys gali būti puikus atspirties taškas, siekiant įvertinti galimas pasekmes šalies ekonomikai. T. Gudaitis aiškina, kad Lietuvoje antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojai yra sukaupę apie 10 mlrd. eurų, o tai yra reikšminga suma, kurios net ir dalis, įsiliejusi į ekonomiką, gali turėti pasekmių.
„Estijos patirtis parodė, kad žmonės dažnai linkę veikti impulsyviai, kai atsiranda galimybė greitai gauti pinigų. Reikšminga dalis gyventojų, atsiėmusių savo lėšas, jas panaudojo vartojimui – tai trumpam paskatino šalies ekonomiką, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje padidino riziką dėl mažesnių pensijų ateityje. Be to, staigiai į ekonomiką įlieti pinigai paskatino ir infliaciją – tad gyventojams prekės ir paslaugos pabrango, o jų atsiimtų lėšų vertė – sumažėjo. Taigi, tai nebuvo teigiamas reiškinys, kai žmonės pasitraukia iš kaupimo dėl trumpalaikio vartojimo – tai sumažino jų ilgalaikį finansinį saugumą. Todėl Estijos ekonomistai iki šiol tai įvardija kaip klaidą“, – teigia T. Gudaitis.
Vis dėlto Dr. V. Dičpinigaitienė priduria, kad panašus scenarijus į Estijos Lietuvoje būtų juntamas per vartojimą, tačiau poveikis bus trumpalaikis.
„Vartojimo pagyvėjimas Lietuvos BVP augimą 2026 m. gali paspartinti maždaug 0,5 proc. punkto. Vis dėlto tai bus vienkartinis poveikis ir jau 2027 m. ekonomika augs 0,6 proc. punkto lėčiau nei būtų augusi be šios reformos. Pokyčių įtaka infliacijai labiau jausis 2026 m. ir bus ribota – kainas padidins apie 0,2 proc. punkto, poveikis maisto ar kitų prekių kainomis taip pat neturėtų būti reikšmingai didesnis“, – prognozuoja ji.
Ji priduria, kad galimybė atsiimti lėšas turėtų paveikti ir nekilnojamojo turto (NT) rinką: „Kalbant apie NT kainas, remiantis mūsų atliktais skaičiavimais, ir atsižvelgiant į skirtingas prielaidas apie galimą gyventojų polinkį iš antros pensijų pakopos atsiimti lėšas ir jas naudoti NT pirkimui, mūsų vertinimu, 2026–2027 m. būsto paklausa galėtų būti 3–10 procentais didesnė.“
Galimos alternatyvos kaupimui
Visgi kad ir kokį sprendimą priimtų gyventojai, ekspertai pabrėžia, kad net ir atsiradus galimybei atsiimti lėšas, poreikis kaupti senatvei išlieka. Tai turėtų būti pagrindinė siunčiama žinutė gyventojams. O pasirinkimų, kur alokuoti atsiimtas lėšas, – nestinga.
„Priemonių pasirinkimas yra gana platus, tačiau priklauso nuo individualių atvejų: trečioji pensijų pakopa, investiciniai fondai, biržoje prekiaujami fondai (ETF), akcijos, obligacijos ir pan. Svarbiausia – kad pinigai neatitektų sukčiams, kurie tikrai bandys juos išvilioti.
Dėl to sprendimą investuoti reikia priimti įsigilinus, išsinagrinėjus alternatyvas ir jokiu būdu nesivadovauti emocijomis, neskubėti. Be to, vengti pasiūlymų gauti greitą pelną be jokios rizikos ir neinvestuoti į finansines priemones, kurių nesuprantate“, – sako dr. V. Dičpinigaitienė. Norintiems pradėti investuoti Lietuvos bankas parengė ir 10 paskaitų ciklą. Jas galite rasti čia.
T. Gudaičio teigimu, jei žmogus nuspręstų išsiimti sukauptas lėšas iš antrosios pakopos, viena iš alternatyvų galėtų būti trečioji pensijų pakopa. Ji, aiškina pašnekovas, suteikia dar didesnį lankstumą ir gali būti papildoma asmeninėmis ir darbdavio įmokomis: „Ji leidžia savarankiškai pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą, ji yra mažiau priklausoma nuo valstybės politikos sprendimų, nėra privalomas anuitetas sulaukus pensijos.“
Vis tik T. Gudaitis pabrėžia, kad efektyviausias sprendimas būtų kaupimą diversifikuoti.
„Daugeliui gyventojų būtų naudinga diversifikuoti savo kaupimą pensijai išlaikant ir kaupimą II-ojoje, ir kaupiant III-joje pensijų pakopose. Taip pat verta pasvarstyti papildomai savarankiškai investuoti į kitus gyventojui priimtinos grąžos ir rizikos santykį siūlančius instrumentus. Dar norėtųsi paskatinti jaunimą pradėti kaupti ateičiai kuo anksčiau, nes laikas yra kaupimo sąjungininkas – jis leidžia kapitalui augti ir pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, kai uždirbtos palūkanos pačios pradeda generuoti naujas palūkanas, todėl investicijos ar santaupos ilgainiui auga vis sparčiau“, – sako jis.