„Suomija ir Europa dirba siekdamos užtikrinti, jog bus išsaugota Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Bet tikrovė yra ir tokia, kad taika gali būti gera, bloga arba kažkur per viduriuką. Be to, mes, suomiai, taip pat turime ruoštis tai akimirkai, kai taika galiausiai bus pasiekta, ir tokiam scenarijui, kad sąžiningos taikos sąlygos, aptarinėjamos pastaruosius ketverius metus, vargu ar bus visiškai patenkintos“, – tikino Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
– O esminiai klausimai: teritorijų atidavimas, galima narystė NATO, saugumo garantijos? JAV pasiūlytame taikos plane paminėta ir Suomija kaip garanto šalis, bet mūsų niekas neatsiklausė. Kokį Suomijos vaidmenį matote kuriant saugumą pasibaigus karui Ukrainoje?, – paklausė „MTV News Finland“ žurnalistas Janas Anderssonas.
„Turbūt pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiame dokumente, regis, minimos JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Suomija. Suomija greičiausiai buvo įtraukta todėl, kad pasižymi vienais geriausių gynybinių pajėgumų Europoje. Ir tai yra gerai. Šis klausimas yra sudėtingas, bet jį galima padalyti į dvi dalis. Suomija dalyvauja saugumo susitarimuose – jie ruošiami pastaruosius tris–keturis mėnesius, nuo rugpjūčio. Susitarimų esmė – kaip galime padėti pasiekus taiką ir kaip galime užtikrinti, kad Rusija niekada negautų jokios naudos. Saugumo garantijos – kitas klausimas. Pavyzdžiui, NATO pasižymi saugumo garantijomis. Paprastai kalbant, Europos Sąjunga siūlo saugumo susitarimų. Kalbant apie garantijas, mano nuomone, svarbiausia, kad saugumą garantuotų JAV, nes jos tebeturi galingiausias ginkluotąsias pajėgas pasaulyje bei yra branduolinė valstybė“, – aiškino Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.