„Šį ekonominį nuosmukį nustelbia reali ir dar grėsmingesnė civilizacijos ištrynimo perspektyva“, – teigiama ataskaitoje. „Jei dabartinės tendencijos tęsis toliau, po 20 metų ar net greičiau šis žemynas taps neatpažįstamas.“
Praėjus beveik metams nuo tada, kai D. Trumpas grįžo į prezidento postą, tarp JAV ir jų tradicinių sąjungininkių Europoje yra išryškėję akivaizdūs ideologiniai skirtumai. Baltieji rūmai kritikavo Europos Sąjungos (ES) veiksmus reguliuojant JAV technologijų bendroves, viešai išreiškė palaikymą Europos kraštutinių dešiniųjų partijoms ir pagrasino nutraukti paramą Ukrainai, jei Kyjivas nesutiks su Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimais.
JAV taip pat ragina kai kurias Europos valstybes sustabdyti ES planą skirti Ukrainai naują 90 mlrd. eurų finansavimą, kurio reikia, kad ji galėtų tęsti kovą su Rusijos invazija, teigė su „Bloomberg“ kalbėję diplomatai.
Kaltinimai Europai
Ataskaitoje ES kaltinama dėl daugelio Europos problemų ir tvirtinama, esą blokas pamynė politines laisves ir nesugebėjo pažaboti imigracijos, kuri, JAV nuomone, kelia socialines įtampas. Ataskaitoje taip pat užsipuolama vadinama cenzūra ir opozicinių politinių judėjimų suvaržymai.
Pagrindiniai JAV tikslai Europoje bus užtikrinti greitą karo Ukrainoje pabaigą, puoselėti „pasipriešinimą dabartinei Europos trajektorijai tarp Europos šalių“, atverti šio žemyno rinkas JAV įmonėms ir užkirsti kelią tolesnei NATO plėtrai, teigiama strategijoje.
„Europa išlieka strategiškai ir kultūriškai svarbi Jungtinėms Valstijoms, – pažymima ataskaitoje. – Mes negalime sau leisti nurašyti Europos – tai būtų mūsų pačių pralaimėjimas siekiant įgyvendinti šios strategijos tikslus.“
„Tarp didesnių problemų, kylančių Europai, yra Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų veikla, pažeidžianti politinę laisvę ir suverenumą, migracijos politika, transformuojanti žemyną ir kelianti nesantaiką, laisvo žodžio cenzūra ir politinės opozicijos varžymas, mažėjantis gimstamumas ir nacionalinės tapatybės bei pasitikėjimo savimi praradimas“, – teigia D. Trumpo administracija naktį paskelbtame dokumente. jį cituoja „Politico“.
Leidinys vertina, kad šis naratyvas greičiausiai stipriai surezonuos tarp daugumos Europos kraštutinių dešiniųjų partijų, kurių rinkimų programos daugiausia grindžiamos kritika ES atžvilgiu, reikalavimais riboti migraciją iš musulmoniškų bei ne Europos šalių ir patriotiniais siekiais kelti savo šalis iš tariamo nuosmukio.
Naujoji saugumo strategija yra grindžiama aiškiu ideologiniu JAV prezidento D. Trumpo populistinio MAGA judėjimo ir Europos nacionalistinių partijų suderinamumu.
JAV administracija, kuri tokiose šalyse kaip Vokietija ir Ispanija vis labiau stiprina ryšius su kraštutinės dešinės partijomis, regis užsimena, kad galėtų padėti ideologiškai artimoms Europos partijoms.
„Amerika skatina savo politinius sąjungininkus Europoje propaguoti šį dvasios atgimimą, ir auganti patriotinių Europos partijų įtaka iš tikrųjų suteikia pagrindo optimizmui“, – konstatuojama strategijoje.
Šis dokumentas yra retas oficialus D. Trumpo administracijos paaiškinimas, kokios ji laikosi pasaulėžiūros užsienio politikos klausimais. Tokios strategijos, kurias prezidentai paprastai skelbia tik vieną kartą per savo kadenciją, gali padėti skirstyti JAV vyriausybės biudžetą ir nustatyti politikos prioritetus. Įvadinėse šios strategijos pastabose D. Trumpas ją pavadino „kelio gairėmis, užtikrinančiomis, kad Amerika išliks didingiausia ir sėkmingiausia tauta žmonijos istorijoje bei laisvės namais žemėje“.
Strategija „Pirmiausia – Amerika“: pagrindiniai aspektai
D. Trumpo administracija penktadienį paskelbė ilgai lauktą nacionalinio saugumo strategiją, kuria smarkiai keičiami JAV prioritetai pagal D. Trumpo pasaulėžiūrą „Pirmiausia – Amerika“.
Naujienų agentūrą AFP, kuri pateikia kai kuriuos pagrindinius aspektus pagal žemynus, cituoja ELTA.
Strategijoje Europai negailima griežtų žodžių. Joje, be kita ko, remiami kraštutinių dešiniųjų teiginiai, kad žemynui dėl migracijos esą gresia „civilizacijos išnykimas“.
„Labiau nei tikėtina, kad vėliausiai per kelis dešimtmečius kai kuriose NATO narėse daugumą sudarys ne europiečiai“, – tvirtinama dokumente.
Dokumente raginama „ugdyti pasipriešinimą“ Europoje. Administracija taip pat smerkia „žodžio laisvės cenzūrą politinės opozicijos slopinimą“, taip užsimindama apie pastangas pažaboti kraštutinių dešiniųjų balsus, įskaitant ir tuos, kurie pasisakė prieš migrantus.
Be to, dokumente žadama, kad nebus jokios NATO plėtros, tokiu būdu dar kartą sužlugdant Ukrainos puoselėjamas viltis.
Strategijoje D. Trumpas pristatomas kaip dviejų šimtmečių senumo Monro doktrinos, kurioje tuomet dar jaunos Jungtinės Valstijos paskelbė, kad neleis jokioms besivaržančioms galybėms, įskaitant Europos, kištis į Lotynų Amerikos reikalus, modernizatorius.
Teigiama, kad JAV sieks gauti prieigą prie išteklių ir strateginių vietų Lotynų Amerikoje bei užtikrinti, jog vyriausybės būtų „pakankamai stabilios ir gerai valdomos, kad būtų galima užkirsti kelią masinei migracijai į Jungtines Valstijas ir nuo jos atgrasyti“.
Užsimenant apie Kiniją, strategijoje pažymima, kad JAV „nesuteiks konkurentams iš kito pusrutulio galimybės dislokuoti pajėgas ar kitus grėsmę keliančius pajėgumus arba valdyti ar kontroliuoti strategiškai svarbų turtą“.
Po kelis dešimtmečius trukusio laikotarpio, kurio metu JAV didžiausią dėmesį skyrė Kinijos iškilimui, strategijoje ši Azijos valstybė apibūdinama kaip konkurentė, tačiau daugiausia dėmesio skiriama ekonomikai.
„Mes iš naujo subalansuosime Amerikos ekonominius santykius su Kinija, pirmenybę teikdami abipusiškumui ir teisingumui, kad atkurtume Amerikos ekonominę nepriklausomybę“, – sakoma dokumente.
Kalbant apie Taivaną – demokratiškai valdomą salą, į kurią pretenduoja Pekinas, dokumente neatsitraukiama nuo JAV raginimų išlaikyti status quo. Tačiau JAV sąjungininkės Japonija ir Pietų Korėja raginamos labiau prisidėti prie Taivano gynybos.
Dokumente reiškiamas entuziazmas dėl stiprėjančių ryšių su Indija, kurią privilioti bandė keli JAV prezidentai, tačiau valdant D. Trumpui atsirado trinčių. Strategijoje Jungtinės Valstijos raginamos skatinti Naująjį Delį „prisidėti prie Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo“.
Artimieji Rytai ir Afrika
Artimieji Rytai jau seniai dominuoja JAV užsienio politikoje, tačiau naujajame dokumente, kaip ir ankstesnių administracijų dokumentuose, raginama skirti mažiau dėmesio. Jame sakoma, kad didėjanti energetinė priklausomybė reiškia, jog Jungtinės Valstijos nebus tokios priklausomos nuo Persijos įlankos naftos, ir atkreipiamas dėmesys į Irano susilpnėjimą dėl JAV ir Izraelio atakų.
Strategijoje santykinai nedaug kalbama apie Izraelį, kuris jau ilgą laiką yra JAV prioritetas, ir tik pažymima, kad jis turėtų būti „saugus“.
Dar mažiau pasakoma apie Afriką, išskyrus raginimą pereiti nuo pagalbos ir vietoj to susitelkti į ypatingos svarbos išteklius.