Kaip rašo „Politico“, Europos Komisija siekia, kad 27 ES valstybės narės šį mėnesį vyksiančiame viršūnių susitikime susitartų paremti Ukrainos ekonomiką, suteikdamos paskolą, kuriai būtų galima panaudoti įšaldytus Rusijos centrinio banko rezervus, bet Belgija, didžiausią dalį įšaldytų lėšų turinti šalis, aktyviai priešinasi šiam sprendimui, nes būgštauja dėl galimos Kremliaus reakcijos.
Euroobligacijos galėtų tapti alternatyviu Ukrainos finansavimo šaltiniu, bet Budapeštas vetavo siūlymą išlesti bendras obligacijas už 90 mlrd. eurų, kurių garantu būtų septynerių metų ES biudžetas.
Apie nepritarimą pateiktai idėjai Vengrija pranešė likus vos kelioms valandoms iki Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ir Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio vakarienės Briuselyje, per kurią buvo planuojama aptarti paskolos suteikimo galimybę.
„Labai rimtai vertinu Belgijos ministro pirmininko nuogąstavimus ir prieštaravimus, – vakar vakare žurnalistams sakė F. Merzas. – Nesiruošiu jo perkalbėti – tenoriu įtikinti, kad siūlomas kelias yra teisingas.“
Kaip informuoja „Deutsche Welle“, kad susitiktų su Belgijos premjeru, F. Merzas atšaukė prieš tai numatytą kelionę į Norvegiją.
Kad įtikintų Belgiją perduoti įšaldytus milijardus kaip paramą Ukrainai, Vokietija nusiteikusi siūlyti 25 proc. lėšų grąžinimo garantiją, bet Bartas De Weveris pageidauja didesnės apimties visos ES garantijų, kad Belgija bus apdrausta visa ar netgi didesne suma.
Trečiadienį Komisijos pagarsintas pasiūlymas išleisti euroobligacijas buvo pristatytas kaip dar vienas būdas garantuoti, kad Ukrainos rezervai neišseks jau kitų metų balandį. Tačiau už skolą iš ES biudžeto Ukrainos paramai turi pasisakyti visos valstybės narės, todėl Vengrijos veto padidino nerimą dėl to, koks bus sprendimas dėl paskolos, kurį reikia priimti iki ES lyderių susitikimo Briuselyje gruodžio 18 d.