Anksčiau šią savaitę prieš derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi karui, jei Europa tokio siektų, ir apkaltino Europą bandymu sabotuoti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Jakniūnaitė: Putinas bando įvaryti pleištą tarp Europos ir Ukrainos
Tai – besikartojanti V. Putino taktika bandant įvaryti pleištą tarp europiečių ir amerikiečių, vertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė Dovilė Jakniūnaitė.
„Aš sakyčiau, kad tai yra besikartojanti jo taktika pastaruosius kelis mėnesius, o gal net nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią [bandant] šiek tiek įvardyti pleištą tarp europiečių ir amerikiečių, akcentuojant, kad europiečiai yra tie, kurie skatina karą, palaiko Ukrainą ir dėl to neįmanomas jo užbaigimas.
Plius, aišku, prie to pasikartoja tos pačios užuominos, kad, jeigu norėsite kariauti, tai aš pasiruošęs. Taip [bandoma] virpinti Europos valstybių visuomenes. Šia prasme tai yra nauja ryškesnė strategija šiais metais, bet nėra taip, kad jis naujai tai pradėjo daryti – yra pasikartojimas [bandant] parodyti, kad dėl taikos nepasiekiamumo yra kalta ir Ukraina, ir Europa, bet ne Rusija ir ne JAV“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas A. Valionis jai paantrino teigdamas, kad tokia retorika apie Europą yra ilgalaikė V. Putino taktikos dalis.
„Tai yra to hibridinio karo elementai: vienas – ardyti transatlantinį ryšį, antras – ardyti santykius tarp Europos Sąjungos ir NATO valstybių Europoje, trečias – ardyti politines sistemas kiekvienos valstybės viduje finansuojant populistinius, prieš pagalbą Ukrainai nusiteikusius elementus, partijas, judėjimus, paperkamus profesorius ir ką tik nori“, – tęsė A. Valionis.
Valionis: bijau, kad vyksta amerikiečių sabotažas prieš NATO
Taip sutapo, kad po minėto V. Putino pareiškimo apie Europą Briuselyje vyko NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio jame nedalyvavo. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras nuogąstavo dėl tokios JAV laikysenos, svarstė, ar amerikiečiai nebando sabotuoti NATO veiklos.
„Rimčiau atkreipčiau dėmesį į tai, kad M. Rubio rado svarbesnių dalykų kažkur kažką daryti nei atvykti į NATO būstinę, į Briuselį, kuomet [vyko] ypatingai svarbus susitikimas. Galima sakyti, kad kiekvienas iš tų susitikimų dabar sprendžia NATO likimą ir Europos likimą.
Atsiųstas valstybės sekretoriaus pavaduotojas Ch. Landau, kuris savo „Tviteryje“ kažkada neigė NATO reikalingumą. Tiesa, ištrynė jis šiuos [įrašus], prieš kurį laiką. Tačiau pozicija aiški dėl to, apie ką mes kalbėjome anksčiau.
Kadangi Kongresas J. Bideno valdymo pabaigoje pakeitė įstatymus ir neleidžia prezidentui išstoti iš NATO be Kongreso sutikimo, tada mes kalbėjome, kad gali vykti lėtas amerikiečių sabotažas. Bijau, kad tokius faktus mes matome ir dabar“, – kalbėjo A. Valionis.
JAV pareigūnų laikysena kelia klausimų
Anksčiau šią savaitę Kremliuje tarp Rusijos prezidento V. Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio ir specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo vyko derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo sąlygų. Skelbiama, kad jos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijos klausimo. Derybos tuko penkias valandas.
Dar prieš derybas S. Witkoffas ir J. Kushneris kartu su Kremliaus pareigūnais pasivaikščiojo po Rusijos sostinę, pietavo restorane. Turint visa tai omenyje, pasak A. Valionio, kyla klausimas, „kieno pusėje yra amerikiečiai“.
„Ar amerikiečiai transatlantinio ryšio išpažinėjai ir kartu su Europa ruošia derybinę taktiką, kuri apgins Ukrainą? Ar amerikiečiai tarpininkai, kurie tarpininkauja tarp Europos ir Ukrainos iš vienos pusės ir Rusijos iš kitos pusės? Ar amerikiečiai jau sėdi prie vieno stalo su Rusija ir dabar gavo nurodymus, kas netinka V. Putinui, nesusitiko Briuselyje su V. Zelenskiu, kaip buvo žadėta, skrido tiesiai pas D. Trumpą?
Dabar matysime, koks signalas ateis iš Baltųjų rūmų: ar toliau spausti Ukrainą, kaip to nori D. Trumpas, ar kaip nors kitaip“, – pažymėjo pašnekovas.
Europa atbudo?
Tęsiantis deryboms dėl taikos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaiko ryšį su Europos lyderiais, veda konsultacijas. Pasak A. Valionio, įdomiausia, ar šios konsultacijos duoda rezultatą, „ar Europa atbudo ir ar Europa supranta, kad čia sprendžiamas jos likimas dabar Ukrainos laukuose“.
Po derybų Kremliuje nė viena pusė netrykšta optimizmu, o iš to, pasak D. Jakniūnaitės, galima spręsti, kad proveržis ieškant susitarimo neįvyko.
„Net patys rusai labai rezervuotai [kalba], tik pasako, kad mes ne viską atmetėm . Tai mums ir reikia vertinti, kad susitarimas nebuvo pasiektas.
Tik tas penkių valandų pokalbis iš tikrųjų neramina. Nors gal mes jau anksčiau turėjome įsitikinti, kad S. Witkoffas visgi nėra tarpininkas grynąja prasme ir stengiasi išklausyti abi puses. Visgi, jis gerokai geriau girdi ir išklauso rusišką pusę.
Šitoje vietoje tos penkios valandos turbūt rodo, kad ta situacija greičiausiai nepasikeitė . O daugiau kol kas reikia tiesiog laukti, tik, manau, nelabai optimistiškai“, – komentavo mokslininkė.
Sako, kad Zelenskis negali sau leisti nusileisti dėl teritorijų perleidimo
Ji atkreipė dėmesį dar ir į tai, jog Rusijos pareigūnai nerodo noro dėl karo Ukrainoje užbaigimo kalbėtis tiesiogiai su Ukrainos prezidentu.
„Greičiausiai visgi yra supratimas, kad nelabai yra apie ką šnekėtis“, – svarstė D. Jakniūnaitė.
„Ką galima visgi suprasti, kad vienas iš tų svarbių dalykų, dėl kurių Rusija neketina nusileisti, yra teritorijos klausimai. Ji nori savo turimų teritorijų, jeigu ne šiek tiek daugiau. Ir mes labai puikiai suprantame, kad tai yra klausimas, kur V. Zelenskiui nors kažkiek nusileisti būtų tiesiog susinaikinimas. Ties šita vieta mes, turbūt, užstringame“, – tęsė ji.
A. Valionis vertino, kad klausimas dėl teritorijų perleidimo Rusijai yra karuselės dalis. Esą dabar Rusija kelia reikalavimą dėl teritorijų, po to kels dėl demilitarizacijos ir denacifikacijos, vėliau sugalvos dar ką nors. V. Putinas, anot jo, įtikino D. Trumpą, kad reikia siekti ne paliaubų kare, o taikos, karo užbaigimo. Ir taip esą tempiamas laikas.
„Dabar matome, kokią fatališką paslaugą ukrainiečiams ir apskritai deryboms daro šitas susitarimas. Rusai suks šitą karuselę be paliaubų, toliau žus žmonės, jie (amerikiečiai – „Delfi“) imituos derybas vengdami papildomų didesnių kokių nors sankcijų ar papildomų ginklų perdavimo Ukrainai ir naudos įvairiausius argumentus“, – dėstė A. Valionis.
„Nepamirškime, kad visgi derybos turi vykti tarp kariaujančių pusių. Ukrainos nedalyvavimas [jose] ir bandymas už nugaros [tartis], kaip kai kurie amerikiečiai politologai, profesoriai pareiškė, yra [bandymas] suvaryti Ukrainai peilį į nugarą. Manau, europiečių tai bus suvokta kaip jų pačių likimo nulėmimas. Manau, Europa tikrai dar prabils, nes ji jau suvokia, kad vis daugiau kortų yra jos rankose“, – komentavo pašnekovas.
Prognozuoja, kad Europai teks vienai rūpintis Ukraina
D. Jakniūnaitė svarstė, kad proveržį derybose dėl taikos pamatysime tik tada, jei Rusija rodys norą nusileisti. O kadangi nerodo, pasak mokslininkės, tikėtina, kad derybos virs niekuo, o Ukraina po to atsidurs dar prastesnėje padėtyje.
„ Tol, kol nepamatysime kažkokio aiškesnio Rusijos noro nusileisti, tol mes nematysime proveržio šitoje karinėje situacijoje. O proveržio nesimato, Rusija labai tvirtai jaučiasi.
Labai tikėtina, kad rezultatas pavirs niekuo, galbūt tik blogesne situacija Ukrainai vien dėl to, kad greičiausiai D. Trumpas nusivils, nes jo tikslas visgi ne Ukrainą išgelbėti – man taip atrodo, – bet gauti taškų, kad jis išsprendė šitą konfliktą, ir nesvarbu, kieno sąskaita ir kokiu būdu. Ir tada gausis, kad europiečiai bus palikti vieni rūpintis Ukrainos situacija“, – tvirtino D. Jakniūnaitė.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su D. Jakniūnaitė ir A. Valioniu galite rasti čia: