Selenas ir cinkas yra mikroelementai, kurių organizmui reikia itin mažai, tačiau be jų subtili medžiagų apykaitos, imuninės sistemos ir ląstelių apsaugos sąveika išsiderina. Abu elementai dalyvauja gyvybiškai svarbiuose procesuose: selenas saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, o cinkas užtikrina sklandų imuninės sistemos darbą. Jų svarba dažnai nuvertinama, nors šie mikroelementai yra būtini sveikatai, darbingumui ir gerai savijautai.

Selenas – ląstelių saugotojas ir reguliatorius

Selenas yra neatsiejama vadinamųjų selenoproteinų – fermentų grupės – dalis, sauganti organizmą nuo laisvųjų radikalų. Ypač svarbios yra glutationperoksidazės, neutralizuojančios agresyvias deguonies jungtis. Jos apsaugo ląstelių membranas, genetinę medžiagą ir lipidus nuo oksidacinių pažeidimų – tai esminis mechanizmas, padedantis išvengti uždegimų, širdies ir kraujagyslių ligų bei galbūt net neurodegeneracinių procesų.

Be to, selenas atlieka svarbų vaidmenį skydliaukės medžiagų apykaitoje. Jo trūkumas gali ne tik silpninti imunitetą, bet ir sukelti vangumą bei sulėtėjusią medžiagų apykaitą.

Baltymai, kurių sudėtyje yra seleno, dalyvauja oksiduotų ląstelių struktūrų atkūrime ir seleno pernašoje organizme. Jie padeda atkurti pažeistų molekulių funkcionalumą – tai svarbi ląstelių senėjimo ir vėžio prevencijos dalis.

Cinkas – imuninės sistemos dirigentas

Kol selenas saugo ląsteles, cinkas užtikrina, kad jos tinkamai funkcionuotų. Cinkas dalyvauja keliuose tūkstančiuose fermentų ir baltymų, todėl reguliuoja daugybę biocheminių procesų: nuo DNR sintezės ir ląstelių dalijimosi iki žaizdų gijimo.

Pakankamas cinko kiekis ypač svarbus imuninei sistemai. Cinkas aktyvina T ląsteles, reguliuoja antikūnų gamybą ir padeda riboti uždegimus. Jei cinko trūksta, imuninės ląstelės nebegali tiksliai atlikti savo funkcijų – infekcijos gyja lėčiau, uždegimai būna sunkesni, o lėtinių ligų rizika didėja.

Esant oksidaciniam stresui, cinkas taip pat veikia netiesiogiai apsaugančiai: stabilizuoja ląstelių membranas ir mažina uždegimą skatinančių signalinių medžiagų gamybą. Taip cinkas padeda palaikyti imuninės sistemos pusiausvyrą.

Sinergija: du partneriai ląstelių apsaugoje

Selenas ir cinkas puikiai papildo vienas kitą. Abu veikia antioksidantiškai, tačiau skirtingais lygmenimis. Selenas tiesiogiai neutralizuoja laisvuosius radikalus, o cinkas stiprina fermentus ir baltymų struktūras, kurios gali būti pažeistos oksidacinio streso. Vieno iš jų trūkumas silpnina visą apsaugos sistemą.

Kiek jų iš tikrųjų reikia?

Vokietijos mitybos draugija (DGE) rekomenduoja suaugusiesiems kasdien suvartoti 60–70 mikrogramų seleno ir 8–14 miligramų cinko, priklausomai nuo lyties ir gyvenimo situacijos. Poreikis gali padidėti patiriant stresą, sergant infekcijomis, nėštumo metu, laikantis veganiškos mitybos ar sergant lėtinėmis žarnyno ligomis. Esant didesniam fitatų kiekiui maiste, cinko reikia daugiau, nes fitatai trukdo jo įsisavinimui.

Seleno šaltiniai:

Cinko šaltiniai:

  • mėsa

  • sūris

  • pilno grūdo produktai

  • ankštinės kultūros

  • riešutai

Seleno ir cinko trūkumo pasekmės

Seleno trūkumas gali sukelti raumenų silpnumą, dažnesnes infekcijas, o kraštutiniais atvejais – širdies raumens pažeidimus. Regionuose, kur dirvožemyje mažai seleno, pavyzdžiui, kai kuriose Europos ir Kinijos dalyse, trūkumas pasitaiko dažniau.

Cinko trūkumas pasireiškia odos pakitimais, blogu žaizdų gijimu, skonio pojūčio sumažėjimu, plaukų slinkimu ir polinkiu sirgti infekcijomis – simptomais, kurie dažnai klaidingai priskiriami kitoms priežastims.