Facebook tinkle Liveta paviešino atvirą tekstą ir bendras šeimos gyvenimo akimirkas su jų šunyte. Moteris neslėpė, kad ši netektis – itin skaudi visiems šeimos nariams.
„Šis rytas mūsų šeimai labai liūdnas. Eidama 16-tus metus paliko mus mūsų numylėtinė, šeimos narė pudelytė Bellytė. Šį rytą paliesta švelnaus Angelo sparno, ant balto, lengvo debesėlio ji išskrido į savo rojų ir pažadėjo mus pasitikti, kai mes iškeliausim į amžinybę…
Pati mylimiausia, pati nuostabiausia pasaulyje, mūsų Bellytė – baltas Angeliukas, kaip mums tavęs trūksta, namai ištuštėjo, o ašaros nenustoja riedėti“, – rašė L. Kazlauskienė.
Savo įraše dainininkė pasidalijo ir gražiais prisiminimais.
„Ji buvo draugiška, elegantiška ir švelni šunytė, labai linksma, žaisminga ir gero charakterio.
Bellytė visada visus apdovanodavo savo besąlygiška meile bei dėmesiu, mus rytais išbučiuodama prikeldavo, gydė ir guodė prausdama savo liežuvėliu skruostus ir akis, kai būdavo liūdna atnešdavo savo žaisliuką ir mesdavo po kojom, kviesdavo pažaisti, kad neliūdėtume. Išgirdusi Petro grojamą akardeono muziką, tuojau džiaugsmingai uždainuodavo šalia, o išbėgusi į lauką visada linksmumo apimta lakstydavo po sodą kaip vijurkas…
Ji suprato žmogaus kalbą, mudvi kalbėjomės akimis ir kartu liūdėjome. Tik ji galėdavo paguosti taip, kaip niekas kitas negali. Visada mūsų laukė grįžtančių iš koncertų savo guolyje prie durų, žiūrėdama pro stiklą, o kai grįždavome, iš laimės šokdavo taip aukštai, kad tik pasiektų pabučiuoti, nes žinojo, kad mes labai laukiame jos bučinukų“, – gražiausiais žodžiais augintinę apibūdino šeimininkė.
Deja, Bellytės gyvybę, pasak Livetos, pasiglemžė liga.
„Staiga užklupusi sunki liga sukrėtė mūsų šeimą, nutarėme, kovoti, nepasiduoti, taip Bellytė ir mes visi norėjome… Stengėmės visi…
Sunki operacija, stiprūs vaistai, budėjimas šalia 6 naktis neatsitraukiant ir nuolatinis beprotiškai kamuojantis skausmas Bellytei buvo per daug…. Matau, kaip akytėse dingsta pasitikėjimas savimi, nors Bellytė kovėsi, kaip tikra kovotoja net po sunkios operacijos pabudusi vizgino savo uodegytę, kad mus visus nustebintų, nudžiugintų, sakydama, kad aš dar gyvensiu, mes dar pažaisim…. Kabinosi į gyvenimą kaip tik galėdama. Bet, deja, liga buvo per sunki – po šešių parų kovos Bellytę teko paleisti, ji jau pati to norėjo. Nors širdis vis dar plyšta, laaabai sunku, bet… Teko paleisti ir atsisveikinti su begaline meile“, – teigė L. Kazlauskienė, dėkodama profesionalams, prisidėjusiems prie Kazlauskų šeimos augintinės gydymo.