Jį oficialiai išrinko abiejų Federalinės Asamblėjos parlamento rūmų įstatymų leidėjai 203 balsais iš 210. Jis ir toliau bus ministras bei imsis daugiausia reprezentacinio prezidento vaidmens, kaip įprasta Šveicarijoje. Šeši federacijos ministrai kasmet rotuojami į šias pareigas, G. Parmelinas tapo prezidentu antrą kartą.
66 metų vyndarys iš prancūziškai kalbančios šalies dalies yra didžiausios Šveicarijoje konservatorių Liaudies partijos (SVP) narys. Šalį daugelį dešimtmečių valdo keturių partijų koalicija.
Rugpjūtį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė šoką Šveicarijoje, paskelbęs 39 proc. muitus šveicariškų prekių importui – vienus didžiausių per jo pasaulinę muitų kampaniją.
G. Parmelinas tris kartus lankėsi Vašingtone, siekdamas sumažinti muitus. Praėjusį mėnesį Šveicarija ir Jungtinės Valstijos pagaliau paskelbė ketinimų deklaraciją sumažinti tarifą iki 15 proc., turtingai Alpių valstybei pažadėjus investuoti JAV 200 mlrd. dolerių.
Netrukus, kai pradės eiti pareigas, G. Parmelinas dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijos Alpių kurorte, tikimasi, kad ten jis susitiks ir su D. Trumpu.
G. Parmelinas buvo prezidentas 2021 m., kai Šveicarija Ženevoje surengė Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Joe Bideno aukščiausiojo lygio susitikimą.
G. Parmelino laukia sudėtingi santykiai su Europos Sąjunga. Jam teks prižiūrėti sunkiai suderėtą kompromisą dėl glaudesnių ryšių su Šveicariją supančiu 27 narių bloku, nors SVP jį atmetė.
Pagal Šveicarijos konsensusu grindžiamą sistemą G. Parmelinas privalo atidėti į šalį partijos interesus ir laikytis kolektyvinių vyriausybės, remiančios glaudesnius ryšius su ES, sprendimų. SVP siekia blokuoti politinį susitarimą su ES per referendumą, kuris veikiausiai nebus surengtas anksčiau nei 2027 metais.