„Pay by Plate“ (liet. mokėk numeriu) yra pačios tarptautinės kompanijos „Circle K“ projektas, išplėtotas įmonės IT padalinyje, bendradarbiaujant su konsultantais. Programinę įrangą, sprendimui dedikuotą programėlę sukūrė Švedijos kolegos. Kurį laiką tokios mokėjimo galimybės aktualumas buvo bandomas Švedijoje, vėliau įdiegtas Baltijos šalyse. Buvo galvojama ir apie JAV, bet vėliau minties atsisakyta, VŽ pasakoja Skirmantas Mačiukas, „Circle K“ generalinis direktorius Baltijos šalyse.
Anot jo, esminis „Pay by Plate“ patogumas susijęs su tuo, kad užsipylus degalų nereikia atlikti mokėjimo, tai įvyksta automatiškai, pinigai nuskaitomi nuo kliento paskyroje pateiktos mokėjimo kortelės. Su viena sąskaita galima susieti tiek numerių, kiek reikia.
Prieš pradedant piltis degalus rezervuojama 80 Eur suma, kuri vėliau yra grąžinama, o tiksli pylimo suma nuskaičiuojama. Rezervacijos grąžinimo terminas priklauso nuo banko, bet 90% klientų rezervuotas lėšas atgauna iškart, o ilgiausiai – per 1 darbo dieną.
Tai buvo didelė naujovė mūsų regione ir apskritai pasaulyje, nes mažai kur galima tokiu būdu atsiskaityti už degalus. Tokia inovacija tiki Naujosios Zelandijos degalinių tinklas „Z Energy“, kuris „Pay by Plate“ atsiskaitymo būdą siūlo daugelyje savo degalinių. To tinklo klientai iš anksto užregistruoja automobilio numerį ir kortelę, o atvažiavus į degalinę kameros nuskaito numerį, leidžia naudotis degalų pompa, vėliau sistema automatiškai nuskaito mokėjimą.
S. Mačiukas, dar prieš porą metų kalbėdamas su VŽ, numanė, kad tai nebus masiškai naudojamas atsiskaitymo būdas, o dabar skaičiuoja, kad juo susidomėjo 10–12% skaitmeninėmis formomis atsiskaitančių tinklo klientų. Tiek, vadovo vertinimu, visai pakaktų tęsti projektą, bet štai, pavyzdžiui, Švedijoje populiarumas tesiekė apie 3%.
Nelaiko nesėkme
S. Mačiukas pažymi, kad „Circle K“ strategijoje svarbi vieta tenka inovacijoms, tad periodiškai investuojama į įvairius kliento patirtį galinčius pagerinti dalykus. Kai kas pavyksta, kai kurie projektai nepasiteisina, bet tai – normali į naujoves besiorientuojančių verslų praktika.
„Buvo brangokas palaikymas, priežiūra, nepakankamai klientų rinkosi šį atsiskaitymo būdą, o ir pati įranga dar nėra tokia tobula, kad puikiai veiktų, dažnai tekdavo reguliuoti kameras, pastebėdavome klaidų“, – priežastis, lėmusias sprendimą atsisakyti mokėjimo numeriais, vardija S. Mačiukas.
Tačiau, anot jo, pastaruoju metu stebimas didelis prieš mėnesį atnaujintos „Circle K“ programėlės naudojimo augimas, vis daugiau žmonių itin greit ir patogiai atsiskaito programėle. Tai puiki ir net geresnė alternatyva, nes labai tiksliai nuskaitoma automobilio geolokacija, suformuojama tiksli sąskaita, teigia vadovas.
Tad investicijos į programėlės tobulinimą pasiteisino, o dėl „Pay by Plate“ projekto teks „nurašyti“ apie 150.000 Eur, skaičiuoja S. Mačiukas. Bendros investicijos buvo didesnės, siekė 0,5 mln. Eur, tačiau dalis su projektu susijusios įrangos degalinėse tarnaus ir toliau. Pavyzdžiui, buvo įdiegtos gerokai kokybiškesnės kameros, tad jos ir toliau padės užtikrinti saugumą.
Neatitinka strategijos
Ekspertų vertinimu, mokėjimas už degalus numeriais neskatina kliento užsukti į pačią degalinę ir ten dar kažko nusipirkti, o dalies degalinių, tarp jų ir „Circle K“, strategijose akcentuojama prekyba papildomomis prekėmis, iš kurių gaunama pelno.
Tadas Četkauskas, bendrovės „NFQ Technologies“, teikiančios duomenų analitikos ir mašininio mokymosi paslaugas, verslo vystymo vadovas, numano, kad degalų prekyba jau kurį laiką nebesudaro galimybės „Circle K“ uždirbti tiek, kiek norėtų. Pasak jo, prekybininkų marža – ne kolonėlėse, o kavoje, sumuštiniuose ir gana jaukiose prekybos ir valgymo zonose, kurias jie nuosekliai renovavo ir plėtė.
„Automatinis atsiskaitymas už degalus pagal automobilio numerius skatina klientą tiesiog pravažiuoti pro šalį ir taupyti laiką, bet ne užeiti į vidų, o tai jau verslo kanibalizacijos požymių turinti taktika“, – vertina T. Četkauskas.
Jam akivaizdu, jei verslas atsisako sprendimo, vadinasi, jo kaina yra didesnė už sukuriamą vertę.
Be to, eksperto vertinimu, šio technologinio sprendimo vystymas bei palaikymas turėjo svarbių niuansų. Nepaisant to, kad automobilių numeriai nėra slapta informacija, šiam identifikavimui būtina papildoma saugumo ir apgaulingų mokėjimų kontrolė, kurią palaikyti kainuoja. Vartotojai taip pat yra labai atsargūs, nes daug kam įprasta žinoti sumą kurią tenka mokėti, jausti kontrolę ją tvirtinant. Tad, T. Četkausko vertinimu, labai tikėtina, kad pirkėjų įsitraukimas buvo kur kas mažesnis, o technologijos kaina didesnė.