Vėliau ji pradėjo bėgioti maratonus. Analitike dirbanti Katelyn reguliariai 4 ar 5 valandą ryto, kad prieš darbą dvi valandas galėtų skirti sportui. 2024 m. ji gavo vietą Bostono maratone. Moteris nekantriai laukė 2025 m., kai galės sudalyvauti išskirtinėje sporto šventėje.
Tačiau vasarį ji staiga pajuto stiprų skrandžio skausmą. Katelyn taip pat pasireiškė į gripą panašūs simptomai ir vėmimas. Ji pagalvojo, kad užsikrėtė norovirsu, kuris tuo metu plito apylinkėse.
Moters pilvas neįprastai išsipūtė, beveik kaip nėščiosios. Bet ir tai Katelyn nurašė norovirusui.
Kai skausmas sustiprėjo, draugės paragino ją kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių, o ne laukti dar vieną dieną. Katelyn paklausė jų, nors manė, kad blogiausiu atveju bus apendicitas.
Po skubios operacijos, kurios metu buvo pašalinta dalis storosios žarnos, ji sužinojo, kad serga 3 stadijos storosios žarnos vėžiu, kuris išplito į pilvą.
Pasak Katelyn, šiurpią žinią priimti padėjo sportininkės filosofija: „Esu žmogus, kuris žiūri tik į ateitį. Paverkiau apie 30 sekundžių. Tada pažvelgiau į gydytoją ir paklausiau: „Koks planas? Ką darysime?“
Auglys augo tyliai
Katelyn prisiminė, kad skubiosios pagalbos gydytojai nebuvo linkę rimtai vertinti jos negalavimų. Tačiau moteris mygė juos, kad gerai toleruoja skausmą ir į medikus nesikreiptų, jei tikrai nebūtų blogai.
Galų gale jai buvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas – nuotraukoje pasimatė nemažas auglys storojoje žarnoje.
Katelyn nedelsiant atlikta kolostomija, kurios metu buvo pašalinta trečdalis storosios žarnos ir įdėti kolostomijos maišeliai. „Buvau tokia sukrėsta ir nesupratau, kas vyksta aplink“, – sakė Katelyn.
Po 10 dienų ji sužinojo tikslią diagnozę. Gydytojo nuomone, piktybinis navikas augo apie dešimtmetį.
„Kaip aš galėjau bėgti maratonus? Kaip aš galėjau sportuoti su augliu skrandyje?“, – stebėjosi Katelyn.
Išmoko nesigėdyti operacijos pasekmių
Po operacijos praėjus kelioms savaitėms, Katelyn pradėjo chemoterapijos gydymą. Iš pradžių ji išlaikė pozityvumą: namuose prikabino plakatų su optimistiniais užrašais.
Tačiau ėmė slinkti plaukai, dingo skonio pojūtis, išsivystė neuropatija – moteris prarado jautrumą rankose ir kojose. Tada ji pajuto, kad vėžys nebus dar vienas gyvenimo nuotykis.
Katelyn sunku buvo priimti ir tai, kad gydymas išmušė iš įprasto treniruočių ritmo. Sunkumų kilnojimus ir ilgas treniruotes pakeitė pasivaikščiojimas lauke ir 5 kilometrų krosas.
Didžiausia kliūtis buvo kolostomijos maišelis – jame kaupėsi šalutiniai organizmo reakcijų produktai po operacijos negalėję pasišalinti anatomiškai įprastu būdu. Tačiau Katelyn pabendravo su kitais pacientais ir ties juosmeniu pritvirtintą maišelį ėmė matyti kaip normalų dalyką.
„Eidavau į baseiną arba sporto salėje pakeldavau marškinėlius ir leisdavau žmonėms žinoti, kad turiu maišelį, o tai, manau, padėjo man įgyti pasitikėjimo“, – sakė ji.
Vėl bėgs maratoną
Po septynių mėnesių gydymo Katelyn pasiekė remisiją. Lapkritį jai buvo atlikta kolostomijos atstatymo operacija, gydytojai dar sudėlios grafiką, kaip dažnai jai reikės kolonoskopijos. Dėl viso pikto – patikrinti ar vėžys neatsinaujino.
Gydytojai tuoj oficialiai leis sportuoti – Katelyn nekantrauja grįžti prie savo senosios rutinos.
2026 m. ji planuoja dalyvauti trijuose maratonuose ir tikisi parodyti laiką, kuris vėl garantuotų vietą Bostono maratone.
Ji ypač džiaugiasi dėl gegužės mėnesį vyksiančio Klyvlendo maratono. Katelyn bėgs kaip vėžio paramos grupės komandos kapitonė. „Man patinka ginti kitų interesus, bendrauti su žmonėmis“, – sakė ji. „Aš visada tai mėgau, tik anksčiau trūko pasitikėjimo savimi.“
Moteris mano, kad akistata su liga jai suteikė nemažai gero.
„Žmonės mano, kad esu pamišusi. Bet tikiu, kad tai buvo vienas iš geriausių man nutikusių dalykų. Šios patirties nemainyčiau į nieką“ – patikino Katelyn.
Parengta pagal „Business Insider“ inf.