Ją į racijos principu veikiančią programėlės „Zello“ grupę subūrė kaunietis Paulius Vaicekauskas, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ daugiau papasakojęs, kaip vyko B. Mikutavičiaus paieška ir ką dar pavyko sužinoti apie įtariamąjį.

Anot P. Vaicekausko, įvykdęs, kaip įtariama, pirmą nusikaltimą, B. Mikutavičius dar spėjo užsukti į parduotuvę, vėliau suskubo ir pasikeisti išvaizdą – apsikirpo, nusiskuto.

Vėlų penktadienio vakarą jis taip pat dėvėjo kaukę, buvo pakeitęs drabužius.

„Taip, žmogus slėpėsi, ne vieną kartą keitė išvaizdą, spėjo po visų nužudymų dar nueiti ir apsikirpti, apsiskusti“, – aiškino P. Vaicekauskas.

„Iš to merginos suprato, kad tai yra būtent tas asmuo, todėl bendraujant per radijo ryšio programą „Zello“ pranešė, kad tai tas asmuo, kad jis bėga link Kalniečių parko, ir visi kiti, kurie dalyvavo paieškose, pradėjo gaudyti, apsupti parką, ir padėjo sulaikyti“, – kalbėjo P. Vaicekauskas.

Alytuje – atsisveikinimas su žiauriai nužudyta mergina

Prie atsisveikinimo namų „Skausmo užuovėja“ atėjusius pagerbti Gabrielės atminimą pasitiko tyliai plevenančios žvakelės ir pliušinis meškiukas. Vieni uždega atsineštą žvakę, kiti tiesiog sustoja tylos minutei ir rimčiai.

Jau buvo skelbtas šeimos prašymas vietoj gėlių Gabrielę pagerbti aukojant Ado Gendroliaus labdaros ir paramos fondui. Vis dėlto šarvojimo salėje, šviesos ir tylos apsuptyje, prie urnos padėtos ir trys vazos, primerktos atneštų gėlių.

Skirtas trijų mėnesių suėmimas

Po teismo sprendimo paskelbimo B. Mikutavičius buvo nekalbus, į žurnalistų klausimus neatsakinėjo. Jo advokatė Elena Gylienė sprendimo jos ginamajam skirti suėmimą taip pat nekomentavo.

Įtarimai B. Mikutavičiui buvo pareikšti po to, kai ketvirtadienį bute V. Krėvės prospekte rastas 2003 metais gimusios merginos kūnas ir po kelių valandų Pramonės prospekte – 2001 metais gimusios merginos kūnas su durtinėmis ir pjautinėmis žaizdomis.

Prokurorė: Mikutavičius savo kaltės dėl dviejų nužudymų neneigia

Prokurorė sako, kad dviejų merginų nužudymu įtariamas Benas Mikutavičius savo kaltės neneigia, tačiau nusikaltimų motyvų neatskleidžia.

Apie tai žurnalistams Kauno apygardos teisme sekmadienį sakė prokurorė Asta Chramina.

„Ikiteisminis tyrimas yra tik pradinėje stadijoje, manyčiau, suėmimo pagrindas atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, jam pareikštas įtarimas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį“, – sakė prokurorė.

Ji teigia, kad kad suėmimo teisme prašė motyvuodama, kad įtariamasis gali bėgti, slėptis, gali bandyti naikinti įkalčius.

Pasak prokurorės, per posėdį B. Mikutavičius atsakė į teisėjos klausimą, ar suprato savo teises.

Kauno apylinkės teismas jau išnagrinėjo prokurorės pareiškimą suimti įtariamąjį trims mėnesiams, nutartį skelbs vidurdienį.

Vyrą atlydėjo būrys ginkluotų policijos pareigūnų, į teismo pastatą vedamas įtariamasis nesislėpė, jis neatsakė į žurnalistės klausimą, kodėl taip pasielgė. Jo rankos iš priekio buvo surakintos antrankiais.

Teismo salėje jaunas vyras sėdėjo už aptvaro, nuleidęs galvą, nieko nekalbėjo, neatsakė nė į vieną žurnalistų užduotą klausimą, net nepakėlė akių. Žiniasklaidos atstovai jo teiravosi, kokie buvo jo santykiai su nužudyta pussesere, kodėl jis taip pasielgė su merginomis, kodėl slapstėsi ir pan. Rankose B. Mikutavičiaus laikė pluoštą dokumentų su jam pareikštais įtarimais.

Suėmimo maksimaliam – trijų mėnesių laikotarpiui – paprastai prašoma itin sunkiais ir sunkiais nusikaltimais įtariamiems asmenims, įstatymas leidžia suimti asmenį, jei yra pagrindas manyti, kad, bandydamas išvengti griežtos bausmės, jis bėgs, slėpsis, gali daryti nusikaltimus.

Prokuratūra sako, kad šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad B. Mikutavičius ketvirtadienį duriančiu pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį, kuri nuo padarytų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Netrukus tokiais pačiais veiksmais buvo mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris, kuri nuo patirtų sužalojimų taip pat mirė įvykio vietoje.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atlieka – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius.

Mokslininkė apie įtariamas Mikutavičiaus žmogžudystes: tikėtina, kad jis pasijautė įspraustas į kampą

Pasak mokslininkės Virginijos Klimukienės, tikėtina, kad dviem nužudymais įtariamas Benas Mikutavičius norėjo atkeršyti tariamiems ar tikriems skriaudėjams, jautėsi įspraustas į kampą ir nutarė, kad vienintelis būdas išspręsti situaciją – pašalinti tuos tariamus arba tikrus skriaudikus. Jos teigimu, gali būti, kad nusikaltimais įtariamas asmuo žmogžudystę vertino kaip vienintelę įmanomą išeitį.

Taip V. Klimukienė kalbėjo duodama interviu „Žinių radijui“ ir svarstydama, kodėl asmenys imasi žudyti. Ji kalbėjo, kad už žmogžudystės dažnai slypi traumos ir asmeninė tragedija.

Dviejų merginų nužudymu Kaune įtariamas B. Mikutavičius buvo rastas ir sulaikytas. Teismas jam skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – trijų mėnesių suėmimą.

Anksčiau skelbta, kad įtariamasis galimai nužudė savo pusseserę, su kuria kartu gyveno. Esą jiedu turėjo nesutarimų, kaimynai liudijo, kad B. Mikutavičius turėjo būti iškraustytas.

Tą pačią dieną B. Mikutavičius, kaip įtariama, nužudė dar vieną merginą, dirbusią nekilnojamojo turto nuomos kompanijoje. Ji buvo rasta negyva bute, kuris buvo siūlomas nuomai.

Trys žmogžudžių grupės

„Žinių radijo“ kalbinta Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto asistentė, mokslininkė V. Klimukienė išskyrė tris asmenų, įvykdžiusių daugybines žmogžudystes, grupes. Vienai iš jų, pasak pašnekovės, greičiausiai galėtumėme priskirti ir nusikalstama veika įtariamą B. Mikutavičių, kuris galbūt bandė atkeršyti tariamiems ar tikriems skriaudikams.

„Įsivaizduoju, kad iš tikrųjų įvykis (kai tą pačią dieną nužudomos dvi merginos – „Delfi“) yra labai retas, toks netikėtas. Mes neturime labai daug mokslinių žinių apie tai. Kai įvykiai tokie reti, labai sudėtinga juos tyrinėti.

Iš kitos pusės, labai dažnai veikia individualūs veiksniai, bet vis tiek galime bandyti įžvelgti kažkokias tendencijas ir remtis, tarkime, daugiausia JAV atliktais tyrimais ir tam tikra analize.

Visų pirma, norisi aptarti, kas tai per įvykis.

Tokios daugybinės žmogžudystės dažnai yra kategorizuojamos į tris atskiras grupes. Taigi, yra vadinamieji masiniai žudikai. Tai turbūt būtų A. B. Breiviko atvejis, kai vienu metu toje pačioje vietoje yra nužudomi keli arba keliolika asmenų.

Kitai kategorijai priskiriami serijiniai žudikai ir jų skiriamasis bruožas, bent jau kaip sakoma Amerikoje, yra tas, kad turi būti įvykdytos trys ir daugiau žmogžudysčių, bet tarp jų yra tam tikras atokvėpis – galbūt dienos, savaitės ar net kelių mėnesių pertrauka ir įvykiai dažnai būna suplanuoti. Skiriamuoju bruožu laikoma ir tai, kad aukas vienija panašūs požymiai, pavyzdžiui, lytis, amžius, profesija, seksualinė orientacija ar panašiai.

Trečiai kategorijai priklauso tokios tarsi žudymo orgijos – nežinau, kaip lietuviškai gražiai išversti, angliškai jie vadinami spree killers. Šiuo atveju iš eilės, be atokvėpio, skirtingose vietose arba toje pačioje vietoje yra nužudomi du ir daugiau asmenų.

Mes greičiausiai susiduriame su trečios kategorijos atveju, kada poelgio motyvus labai dažnai tenka sieti su noru atkeršyti tariamiems arba tikriems skriaudikams. Tai galima sieti su kilusia stipria emocija.

Ar veiksmas buvo suplanuotas, ar spontaniškas, kiek detaliai viskas buvo suplanuota, – ne mano kompetencijos dalykas ir į tai turbūt atsakys ikiteisminio tyrimo teisėjai. Bet, žiūrint iš psichologinės pusės, galima kelti prielaidą, kad žmogus pasijautė įspraustas į kampą, o įsprausti į kampą gali finansiniai sunkumai, atmetimas, nepriėmimas, socialinis nepritapimas. Patekus į tokią situaciją kylanti emocija labai susiaurina mąstymą – mąstymas pasidaro visiškai tunelinis ir žmogui atrodo, kad vienintelis būdas išspręsti problemą arba išeiti iš susidariusios situacijos yra pašalinti realius arba tariamus skriaudikus.

Tada žmogus imasi tarsi ne visai tinkamų veiksmų, nors tuo metu jam atrodo, kad tai vienintelė tinkama išeitis“, – apie asmens, nusprendusio įvykdyti žmogžudystę, mąstymą kalbėjo V. Klimukienė.