„Kai vyrui pasakau, kad norėčiau didesnių namų, jis jau žino, ko aš iš tikro noriu, nes šiaip mums nereikia daugiau erdvės. Mano gyvenimo svajonė, kad mūsų namai taptų Kalėdų šventimo vieta, – juokiasi U. Siparė. – Norėčiau sukviesti visą Mariaus ir savo giminę – ne tik šeimą, bet visus visus. Ir dar artimiausius draugus. Būtų toks kalėdinis chaosas, bet man tai atrodo kaip didžiausia svajonė. Taigi reiktų tokių namų, kad tilptų 120 žmonių ir mes galėtume surengti kalėdinį giminės festivalį. Tai yra mano svajonė.“
Šventiniame interviu „Delfi“ U. Siparė papasakojo apie ypatingas savo šeimos šventes ir pasidalijo naujausiomis šventinėmis šeimos nuotraukomis.
– Papasakokite, kokios jūsų šeimos šventės? Ar labiau esate linkę puoselėti lietuviškas tradicijas, o gal jūsų šventės atrodo lyg iš amerikietiškų kalėdiškų filmų?
– Mes nežiūrim, ar tai senosios lietuviškos tradicijos, ar Kalėdų Senelis apsirengęs baltai ir rusvai, ar ryškiai raudonai kaip iš kokakolos reklamos. Mums tai nerūpi. Visos mūsų tradicijos yra apie laimę, džiaugsmą, laukimą, buvimą su šeima. Man nėra svarbu, ką ir kaip mes darysim. Man rūpi, kad mes sukurtume pačias gražiausias emocijas ir prisiminimus – žinoma, pirmiausia Umai. Dabar jau apie ją viskas sukasi.
– O kaip Kalėdas prisimenate iš savo pačios vaikystės?
– Mano tėvai mokėjo sukurti labai gražias šventes. Iš vaikystės turiu daugybę nuostabių kalėdinių prisiminimų. Apskritai jie mudviem su sese įskiepijo tą meilę šiam šventiniam laikotarpiui. Kiek pamenu, mes visada visą tą laiką labai gražiai praleisdavome su visa šeima, su seneliais, draugais. Ir eglutę visi puošdavom, ir įvairiose šventėse dalyvaudavom, su draugais susitikdavom – visas šventinis laikotarpis būdavo apsuptas meilės. Negalėčiau įvardinti konkrečių tradicijų, žaidimų ar kokių nors burtų, tų švenčių buvo visokių – kaip tais metais išeidavo, taip. Bet tai būdavo pats laukiamiausias metų įvykis.
Beje, mes su sese tėvų buvom išmokytos, kad būtinai turim kažką pasiruošti – ar eilėraštį, ar dainelę, juk ateis Kalėdų Senelis ir jam reikės kažką parodyti. Būdavo, kad iki tol visą mėnesį ir mokaisi, prie dainos dar ruoši ir derantį šokį, galvoji, kaip pasipuošti. Vien dėl to jausdavome tą jaudinantį laukimą.
– Svarbios būdavo ne tik tos pora didžiųjų metų švenčių dienų, bet visas mėnuo – nuo advento iki Naujųjų?
– Taip. Dabar, žinoma, laikai jau pasikeitę, bet aš dar puikiai pamenu, kaip mano seneliai griežtai laikydavosi pasninko. Taigi adventas jau kitoks, bet tai vis dar yra svarbus laukimo laikotarpis.
O visai neseniai aš supratau vieną dalyką. Jei anksčiau man atrodydavo, kad vis tiek laukiamiausios yra pačios Kūčios ir Kalėdos, tai dabar ėmiau galvoti, kad svarbios yra ne tik tos dvi dienos, o ir visas pasiruošimo laikas, juk tai tau džiaugsmo ir jaudulio teikia daug ilgiau. Kalėdos taip greit praeina, todėl tą laukimo ir pasiruošimo laiką man norisi ištęsti kuo ilgiau. Išduosiu, kad apie dovanėles pradedu galvoti jau nuo rugsėjo (juokiasi).
– Ar pasikeitė ir tuomet kaip pasikeitė jūsų šventės gimus dukrytei?
– Negalėčiau pasakyti, kad kas nors labai pasikeitė. Ir toliau švenčiame taip pat. Tik tiek, kad vis pagalvojam, kaip čia padaryti, kad ir Umai būtų smagu. Ankstesniais metais, kai ji dar buvo kūdikis, tai nieko ir nebūtume prigalvoję, viskas buvo paprasčiau. Bet dabar, kai ji jau 2,5 metų, mes matom, kaip ji vaikštinėja aplink mūsų eglutę, domisi, kaip čia kas.
Jokių išskirtinių tradicijų dėl jos dar nepradėjom, bet šiuo metu su Marium kaip tik apie tai galvojam. Ar pasikviesti Kalėdų Senelį? Ar ji išsigąstų? Gal geriau palikti jo pėdas? O gal kartu padėti po egle Kalėdų Seneliui pieno ir sausainių? Žinau, čia jau amerikietiška tradicija, bet man visiškai nesvarbu – kad ir iš Singapūro, jeigu tai smagi tradicija, tai kodėl gi ne?
– Dabar populiarūs namuose išdaigas krečiantys elfai.
– Elfo išdaigos man atrodo smagios ir juokingos, bet šią tradiciją vertinu prieštaringai. Nesu ta, kuri sakytų, kad visos šventės komercinės, bet aš nenoriu to padaryti labai vartotojiškai. Juk tie nykštukai ir dovanų atneša, o tada jau atima visą džiaugsmą iš Kalėdų Senelio.
Taip, per Kalėdas visi gauname dovanų ir tai yra labai smagu, bet aš labai nenoriu per daug visko sumaterializuoti. Mane tėvai užaugino taip, kad aš suprantu, jog Kalėdos yra ne apie dovanas, o apie šeimą, žmones, apie emociją. Dovanos yra gražus bonusas, bet nesinori, kad jų būtų kiekvieną dieną nuo pat advento pradžios.
– Kad jau prakalbome apie dovanas, ar turite šeimoje kokių nors susitarimų? Gal traukiatės vienas kitą ar nusistatote tam tikrą sumą, kurią išleisite?
– Mes nieko nesitariam. Kaip tais metais sugalvojam, taip ir padarom. Būna, sugalvojam ir nuperkam bendrą dovaną visai šeimai. Pavyzdžiui, vienais metais su sese sugalvojom, kad būtų smagu, jei nusifotografuotume visi su vienodomis pižamomis, tai tokias visiems nupirkusios ir padovanojom. Būna, kad žinai, jog kažkam kažko reikia, ir tą dalyką padovanoji. Būna, kad niekam nieko nereikia ir tu nežinai, ką dovanoti, tai nuperki kokią smulkmeną. Yra buvę, kad ir šlepetes padovanoji, ir kokias nors patirtis, keliones, visaip.
– O gal ko nors pati šiemet labai laukiate – štai puiki proga garsiai pasufleruoti Kalėdų Seneliui.
– Man svarbiausia, kad visa šeima būtų kartu. Deja, šiais metais visiems susitikti nepavyks, nes pusė šeimos bus Amerikoje, na bet nieko, susijungsim per „Zoom“ (juokiasi).
– Švenčiate didesniame šeimos rate. Išduokit, kaip pavyksta suplanuoti tokias šventes, ar nesipykstate su vyru dėl to, su kurio tėvais šiemet švęsite?
– Mes džiaugiamės, kad mums nereikia daug važinėti, nes Mariaus tėvai gyvena Vilniuje, kaip ir mes, mano tėvai – Marijampolėje, o tai irgi nėra labai toli. Kad nekiltų jokių ginčų, mes turim paprastą ir aiškų susitarimą, kurio, kiek pamenu, nė karto nepavyko laikytis (juokiasi). Esame sutarę, kad vienais metais pas vieno tėvus švenčiame Kūčias, pas kito – Kalėdas, o kitais metais atvirkščiai. Realybėje būna visaip – kažkas kažkur išvažiuoja, tai ta tvarka ir sugriūna.
– Na ir pabaigai – kaip atrodo jūsų švenčių stalas? Be ko neįsivaizduotumėte savo Kalėdų?
– Manau, toks pat kaip ir pas visus. Per Kūčias man nuo vaikystės labai svarbu paragauti visų 12 patiekalų, kruopščiai suskaičiuoju (juokiasi). Žmonės kartais nesupranta, kad nebūtina visko valgyti daug – užtenka tik po trupučiuką paragauti. Man atrodo, kad per visus metus aš nė karto nevalgau silkės, bet per šventes tai privaloma. Mano teta turi tokį forminį silkės pataluose receptą, visi labai laukiam. Dar būna bandelių su aguonomis, su grybais. Per Kalėdas – kepta višta. Tokie tradiciniai patiekalai.