Turto bankas, vienas didžiausių valstybei priklausančio NT valdytojų, šiuo metu prižiūri apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties pastatų ploto. Pagrindines žaliąsias investicijas Turto bankas nukreipia į priemones, kurios tiesiogiai didina valdomo nekilnojamojo turto energinį efektyvumą ir tvarumą. Kasmet daugiausia investuojama į pastatų atnaujinimą, jų energetinės klasės gerinimą ir valdymo automatizavimą.

„Tokiu būdu turto portfelis tampa mažiau rizikingas, pajamingesnis ir atitinka tiek finansinius, tiek aplinkosaugos bei socialinius tvarumo tikslus. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc. Per pastaruosius ketverius metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę“, – sako Lina Eidukaitienė, laikinai einanti Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Veiklos vystymo skyriaus vadovės pareigas.

 Lina Eidukaitienė

Lyginant su praėjusiais metais, geros ir labai geros būklės nekilnojamojo turto portfelio dalį Turto bankas padidino nuo 61 iki 64 proc. Iki 2028-ųjų į 15 pastatų atnaujinimo projektus visoje Lietuvoje planuojama investuoti dar apie 130 mln. eurų. Tikimasi, kad iki 2030 m. geros ir labai geros būklės turto dalis sieks 85 proc.

Valstybės pastatai dalinasi žaliąja energija

Šiuo metu visi Turto banko valdomi objektai aprūpinami tik žaliąja energija, penktadalį jos pagamina Turto banko ant pastatų įrengtos ir nutolusios saulės elektrinės.

Artimiausiu metu penkiuose valdomuose pastatuose planuojama sumontuoti ir elektros kaupiklius, kurių bendra talpa sieks 420 kWh, o bendra galia – iki 50 kW viename objekte. Jie leis dar efektyviau naudoti vietoje pagamintą elektrą ir mažinti priklausomybę nuo elektros tinklų.

„Per tris šių metų ketvirčius nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos Turto banko saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos – skaičiuojama, kad tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų. Turto bankas yra įdiegęs bendrą gaminančių vartotojų apskaitos grupę, tad pastatai, kurie pagamina elektros energijos perteklių, persiunčia ją tiems, kuriems šios energijos trūksta“, – teigia L. Eidukaitienė.

Pasigenda holistinio požiūrio

Nuoseklus požiūris į pastatų energinio efektyvumo didinimą valstybės mastu yra labai svarbus, sako Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) ekspertė. Vis dėlto ji pabrėžia, kad tai – tik dalis problemų sprendimo.

Nora Marija Laurinaitytė

„Seni, neefektyvūs pastatai sudaro didžiąją valstybinio NT fondo dalį. Natūralu, kad turime pradėti nuo jų modernizavimo, išnaudoti atsinaujinančios energijos galimybes. Pastaruoju metu nuosekliai auga supratimas ne tik apie senų pastatų pritaikymą šiuolaikiniams jų naudotojų poreikiams, bet ir tvarumo siekiams. Vis dėlto kalbant apie šalies pastatų ūkį apskritai, trūksta holistinio požiūrio į sektorių ir nuoseklaus veiksmų plano siekiant didesnės žaliosios transformacijos“, – sako N. M. Laurinaitytė.

Ji pastebi, kad Lietuvoje cikliškas požiūris į statybos procesą ir patį pastatą vis dar nėra taikomas – reguliaciniai pakeitimai vykdomi fragmentiškai ir nesistemingai, todėl trūksta priemonių, skatinančių prailginti pastato eksploatacijos laikotarpį ar pakartotinai naudoti jo elementus. Dėl to žiediniai tvarios statybos principai praktiškai neatsispindi statybų sektoriuje, o žiediškumo indeksas išlieka žemas.

Seni, neefektyvūs pastatai sudaro didžiąją valstybinio NT fondo dalį

„Pastatai dažnai vis dar projektuojami ne ilgalaikei, o maždaug 50 metų trukmei, po kurios jie sunaikinami, o daug medžiagų virsta atliekomis. Valstybė galėtų rodyti lyderystę – nustatyti reikalavimus naujų viešųjų pastatų statybai pagal tvarios statybos principus, projektuoti taip, kad pasibaigus pastato eksploatacijai jį būtų galima pernaudoti su minimaliais pakeitimais. Visgi tam reikia finansinių išteklių, o šiandien prioritetai dažnai nukreipiami kitur“, – sako ŽFI ekspertė.

Nors Europos Komisijos keliamas neutralumo tikslas visoms ES valstybėms vienodas, kiekvienos šalies statybų praktika ir reguliacinės priemonės skiriasi. Pavyzdžiui, Danija, Olandija, Švedija, Vokietija turi gaires ir įrankius statybų sektoriaus dalyviams, kaip integruoti žiedinės statybos praktikas.

Šios šalys didelį dėmesį skiria ne tik senų pastatų modernizavimui ir tvariai energijai, bet ir strategijoms, kurios skatina pakartotinį pastatų ar jų dalių naudojimą, mažina išteklių vartojimą, didina žiedinį medžiagų panaudojimą ir padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Vieno užsakovo įtaka rinkai

Vertinant bendrą visos šalies NT kontekstą, Turto banko valdomų pastatų dalis sudaro tik nedidelę dalį, vis dėlto tiekėjų grandinei daroma įtaka ženkliai prisideda prie tvarumo pokyčių įvairiose su projektavimu ir statyba susijusiose srityse.

Valstybinio turto valdytoja taiko Tiekėjų etikos kodeksą, kuris partneriams nustato pagrindinius elgesio standartus ir principus. Tiekėjai – statybų rangovai, techninių sprendimų, inžinerinių paslaugų teikėjai – turi prisitaikyti prie tvarumo srityje nuolat didėjančių reikalavimų.

„Visi mūsų siekiami tvarumo tikslai reiškia didesnį dėmesį tiekėjų veiklos skaidrumui, duomenų pateikimui, pavyzdžiui, energijos suvartojimui ar atliekų tvarkymui, rizikų valdymui, įskaitant tiekimo grandinės stabdymo, medžiagų tiekimo sąnaudų ir klimato riziką. Kitaip tariant, visa tiekėjų grandinė turi atitikti naujus reikalavimus dėl aplinkosaugos, energijos naudojimo, veiklos efektyvumo“, – pabrėžia L. Eidukaitienė.